Prasidėjus Seimo rudens sesijai viešumoje girdimi politikų pasisakymai leidžia suprasti, kokių klausimų gvildenimo artimiausiu metu galima tikėtis. Nuomonę sustiprina tiek rugsėjo 12 d. Teisės ir teisėtvarkos komiteto darbotvarkė, kurioje Civilinės sąjungos įstatymo projektas (CSĮ) puikavosi pirmasis, tiek rugsėjo 28 d. Lietuvos Respublikos Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto sprendimas dėl CSĮ projekto. Pažvelkime į tai per reprezentatyvaus „Vilmorus” atlikto visuomenės nuomonės tyrimo ir trijų raktažodžių – žodis, pažadas, veiksmas – prizmę.
Žodis kaip žinios nešėjas
Pradžioje buvo žodis… Nuo jo, kaip ir nuo kalbos, daug kas prasideda. Jis tampa pamatu tam, kas esame, kaip mąstome, matome pasaulį ir jame gyvename. Kaip veikiame ir kaip išgyvename minties – žodžio – veiksmo dermę. Ne veltui žodis yra visa ko pradžia…
Gyvename laikmečiu, dėl itin spartaus gyvenimo tempo ir globalios reikšmės įvykių, tiesiogiai veikiančiu ne tik mūsų kasdienybę, bet ir tai, kas kinta kur kas lėčiau – mąstymą, pasaulėjautą ir pasaulėžiūrą. Net ir labiausiai permainingais laikais bet kurioje kalboje, tautoje ir kultūroje daugiau ar mažiau gyvybinga išlieka šerdis, formuojanti ir išreiškianti jos būtį ir buitį. Tai žodis ir jų gausoje gimstanti kalba, išreiškianti ir perteikianti tautos, šalies, kultūros savastį, nematomais syvais siejanti sujos mentalitetu, saistanti praeitį su dabartimi.
Žodis – galingas įrankis, įgalinantis pažinti ir suprasti tikrovę, priimti ir perteikti žinią, formuoti pasaulėžiūrą ir pasaulėjautą, skatinti veiksmą. Keisdami žodžius ir kalbą keičiame ir mąstymą, performuojame pasaulėžiūrą, transformuojame pasaulėjautą, darome įtaką veiksmams ir pasirinkimams. Kartais tai vyksta tiesiogiai ir tiesmukai, kartais – itin subtiliai ir pamažu. Ypač srityse, susijusiose su žmogiškojo asmens būtimi, jo antropologine sąranga: palaipsniui, tarsi nejučia, siekiant gerbti, priimti, nežeisti, įtraukti…
Taip pamažu nužudymas su asmens sutikimu virsta eutanazija, cheminis abortas – vaistiniu nėštumo nutraukimu, šeima – namų ūkiu… Nuasmeninant, nužmoginant, iš žmogaus esaties atimant žmogiškąją šerdį. Tarsi žmogaus net nebūtų. Pamažu prie to iš dalies priprantama, dalies pokyčių imama nepastebėti, neatpažinti. Žmogus tampa panašus į šylančiame vandenyje nejučia (iš)verdančią varlytę, o keičiamas žodis neretai ima ne kurti, o griauti.
Neatitikimas tarp žodžio ir jo turinio skleidžiasi ir politinėje kalbėsenoje. Štai, Tėvynės Sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) partijos pavadinimas potencialiam rinkėjui siunčia žinią apie tikėtiną jame užkoduotą atitinkamos krypties pasaulėžiūrą ir veiklos kryptį, tačiau jos narių politiniai veiksmai vis labiau ima apnuoginti pavadinimo apgaulingumą: programoje remiama prigimtinė šeima, žinoma visuomenės pozicija šiuo klausimu, tačiau gausiai balsuojama už CSĮ (Civilinės sąjungos įstatymo projektas, – red. past.) projektą, kuriuo būtų įteisinamos tos pačios lyties asmenų šeimos.
Dėl kintančios kalbėsenos panašūs faktai ir subtiliai įnešami kalbiniai pokyčiai ne visada iš karto pastebimi, o naujakalbės turinio atpažinimui ir įsisąmoninimui reikalingas „langas“ jau (per)formuoja dalies visuomenės mąstymą, keičia kalbėseną, netgi veiksmus. Pripažinkime: dažniausiai keičiant žodį ir kalbėseną būtent to ir siekiama.
Partnerystės įstatymo projekto virsmas CSĮ projektu įvedus naują sąvoką iš pirmo žvilgsnio gali pasirodyti esąs švelnesniu.
Partnerystės įstatymo projekto virsmas CSĮ projektu įvedus naują sąvoką iš pirmo žvilgsnio gali pasirodyti esąs švelnesniu. Ypač dėl visuomenei ištransliuotos žinutės apie kompromisinį įstatymo variantą, įsiklausymą į visuomenės ir prezidento poziciją. Visgi, čia pat aiškiai įvardinta ir tikroji tiesa: pirma, pokyčiai įvesti siekiant gausesnio (taigi, pakankamo) palaikymo Seime; antra, tai pirmas žingsnis palaipsniui siekiant tolimesnių tikslų, susijusių su tos pačios lyties asmenų santuokos įteisinimu.
Tad partnerystės sąvoką pakeitus civilinės sąjungos terminu, ištransliavus visuomenei žinutę apie projekto kompromisiškumą ir pokyčius jame, panašu, siekiama kelių tikslų. Pirmiausia, visuomenė „nujautrinama“, nes naujojo įstatymo projekto pokyčiai pristatomi kaip atsitraukimas nuo partnerystės projekto, ir tik akylesni suklūsta įsiklausydami į prasitarimą apie šio atsitraukimo laikinumą, tarpinę stotelę siekiant tolimesnių tikslų. Dera suklusti.
Dera suklusti.
Antra, pats civilinės sąjungos terminas probleminis: juo ne tik klaidinama visuomenė. Juo sąmoningai siekiama jos palankumo, kryptingai dedamos pastangos keisti jos mąstyseną nujautrinant sąvokas, artinant jas prie įprastos terminijos. Dėl artimo sąvokų santuoka ir sąjunga skambesio, neįsigilinant į naujos įstatymo projekte vartojamos sąvokos ir projekto turinį, neįsiklausant į pakankamai aiškiai ne vieno politiko deklaruojamus tolimesnius siekius, lengva susipainioti.
Šiame sąvokų kaitos kontekste tikslinga pasigilinti į tai, ką žada ir kaip tai realiai įgyvendina konkrečios partijos, ko iš jų tikisi rėmėjai. Tai žinutė ne tik rinkėjams, bet ir politikams. Tai pasitikėjimo pa(si)tikrinimas.
Pažadas kaip pasitikėjimas
Pažadas… Anksčiau jis grįstas žodiniu susitarimu ir pasitikėjimu: pažadėta, vadinasi, sutarta. Duotas žodis nelaužomas, nekeičiamas, neatšaukiamas. Pasižadančios pusės žinojo, dėl ko ir kokiomis sąlygomis susitarta. Pakako garbės žodžio. Vėliau pažadas įgavo ir raštiško susitarimo, tvirtinamo parašu, antspaudu ar kitu būdu formą. Šiandien tai ypač svarbu.
Politikai rinkiminėse kampanijoje pateikia savo veiklos programas – ko ir kaip sieks, ką veiks ir ką rems, jei bus išrinkti. Programa tampa ne tik politinės veiklos gairėmis, bet ir pažadu rinkėjui. Tikimasi, kad jis su ja susipažins ir pagal ją rinksis, ką remti ir už ką balsuoti.
Žinoma, dalis rinkėjų nuodugniai analizuoja politikų programas, seka jų veiklą, lygina ją su rinkimuose duotais pažadais ir kitų rinkimų metu priima atitinkamus sprendimus. Kita dalis kliaujasi tuo, ką girdi, skaito viešuosiuose kanaluose, savo aplinkoje. Dar kiti remia savo partiją-favoritę, metai iš metų pasikliaudami jos duotais pažadais, žinomumu, pavardėmis, net nepastebėdami jos pasaulėžiūros, programos, veiklos pokyčių. Dar kiti dėl įvairių priežasčių atsiriboja nuo rinkimų, nes nežino ar neturi ką rinkti, nepasitiki nei viena partija, stokoja pilietiškumo.
Verta pažvelgti į atskirų politinių partijų rėmėjų poziciją ir lūkesčius šeimos politikos klausimais bei tai, kaip jie dera su politikų duotais pažadais bei realiais jų veiksmais Seime.
Veiksmas kaip pažado ir pasitikėjimo patikrinimas
Ištartas žodis ir duotas pažadas, tikimasi, turėtų vesti link laukiamo veiksmo. Ką tad savo veiksmu visuomenei sako jos rinkti politikai ir kokią žinią jiems siunčia visuomenė?
2022 m. birželio 9-18 d. „Vilmorus” atliktas reprezentatyvus šalies gyventojų tyrimas atskleidė aiškų visuomenės lūkestį: ji sako aiškų ne civilinei sąjungai. Pastarajai nepritaria daugiau nei du trečdaliai (68,2 proc.), o palaiko vos penktadalis (20,2 proc.) gyventojų. Net ir pakeista Civilinės sąjungos įstatymo projekto sąvoka nepakeitė visuomenės pozicijos: ji nepalaiko nei partnerystės (kovą jai pritarė 14,8 proc., nepritarė 73,8 proc.), ir ši pozicija beveik nekinta nuo 2013 m., taigi, rodo ilgalaikę nuoseklią nepalaikymo jai laikyseną), nei Civilinės sąjungos (birželį pritarė 20,2 proc., nepritarė 68,2 proc.) įstatymų projektų, ir tą ypač ryškiai išreiškia opozicinių politinių partijų rėmėjai bei beveik pusė TS-LKD partijos šalininkų.
Esant CSĮ ar Artimo ryšio projekto pasirinkimo galimybei, visuomenė linkusi rinktis tos pačios lyties asmenų praktines problemas sprendžiantį, tačiau tokių asmenų šeimų neįteisinantį teisinį sprendimą: Artimo ryšio projektą remtų 25 proc., Civilinės sąjungos įstatymą – 13,5 proc. Homoseksualių šeimų įteisinimo klausimo sprendimui matomas referendumo kelias (57,7 proc.), o ne Civilinės sąjungos įstatymas (14 proc.).
Taigi, nors visuomenė nepritaria CSĮ, ji atvira teisiškai spręsti tiek homoseksualių, tiek ir kitų kartu gyvenančių nesusituokusių asmenų santykius bei jiems kylančius praktinius klausimus ar problemas. Tam siūlomos Artimo ryšio įstatyminės nuostatos arba referendumas dėl Konstitucijos pataisos.
Tad visuomenė remia prigimtinę šeimą, grindžiamą dviejų skirtingų lyčių papildomumo principu, ir aiškiai pasisako prieš CSĮ projektą. Šios pozicijos laikosi daugumos politinių partijų rėmėjai: šį projektą atmeta nuo 76,9 proc. iki 100 proc. atskirų opozicinių politinių partijų rėmėjų, o jį remia mažiau nei penktadalis (iki 17,3 proc.). Absoliutų nepritarimą civilinei sąjungai išreiškia Tautos ir teisingumo sąjungos, Lietuvos lenkų rinkimų akcijos – krikščioniškų šeimų sąjungos ir Darbo partijos rėmėjai: tarp jų nėra nei vieno pritariančio šiam projektui.
CSĮ projekto nepalaiko aiški dauguma Lietuvos regionų partijos (89,3 proc.), Darbo partijos (83,3 proc.), Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ (82,1 proc.), Lietuvos socialdemokratų partijos (81,4 proc.), Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (77 proc.) rėmėjų, o jį palaikančiųjų dalis neperžengia 17,3 proc. ribos, dažniausiai svyruoja iki 12,2 proc.
Išskirtinio palaikymo minėtas įstatymo projektas sulaukia išimtinai tik tarp Laisvės partijos rėmėjų, dėl mažo tyrime dalyvavusių jos šalininkų skaičiaus (vos 27) procentaliai suformuojančių apgaulingą absoliutaus palaikymo (96,3 proc.) įspūdį. Kitas valdančiosios daugumos partijas remiančiųjų gretose palaikymas CSĮ projektui ženkliai mažesnis: jam pritaria beveik dvigubai mažiau LR liberalų sąjūdžio rėmėjų (51 proc.) ir beveik tris kartus mažiau TS-LKD rėmėjų, tarp kurių ženkliai dažniau CSĮ projektui sakoma ne (beveik pusė, 46,2 proc.), nei jis remiamas (37,6 proc.).
Ką tad apie politinių partijų atstovus ir jų balsavimą Seime sako tiriamųjų laikysena? Bene labiausiai su partijos rinkėjų valia prasilenkia TS-LKD partijos veiksmai: 38 balsavę už CSĮ projektą Seime, 7 pasisakę prieš, 5 nedalyvavę balsavime, Partijos lyderis ankstesnio Partnerystės įstatymo priėmimo siekį lygina su Kovo 11-ąja, o Seimo Teisės ir teisėtvarkos komitete rugsėjo 28 d. už CSĮ projektą pasisakė 4 TS-LKD nariai, iš kurių du (A. Vyšniauskas ir L. Slušnys) net nepriklauso šiam komitetui ir tik vadavo posėdyje nedalyvavusius G. Landsbergį bei D. Kreivį. Nedalyvavo jame ir alternatyvųjį Artimo ryšio projektą turėjęs pristatyti krikdemas P. Saudargas.
Kyla pagrįstas klausimas, kaip ir kokią dalį savo rinkėjų panašiais veiksmais Seime atstovauja TS-LKD, savo partijos programoje davusi pažadą išsaugoti ir įtvirtinti valstybingumą, stiprią Lietuvos valstybę, kurios pamatu, remiantis LR Konstitucija ir šv. popiežiumi Jonu Pauliumi II, įvardina tvirtą šeimą „kaip vyro ir moters kuriamą santuoką, taip pat iš motinystės ir tėvystės kylančią bendruomenę, kuri amžiais buvo visuomenės tvarumo ir gyvybingumo pamatas“ ir čia pat užsimena apie „asmenų laisvę sudaryti kitokias sąjungas, kuriose būtų aiškiai įteisinta kiekvieno jų sudarančio asmens pamatinių teisių apsauga ir atsakomybė“.
Pažvelkime į kitus tyrimo rezultatus.
Civilinė sąjunga ir artimas ryšys
Du trečdaliai visuomenės negatyviai vertina CSĮ projektą (68,2 proc.), ketvirtadalis išreiškia paramą Artimo ryšio įstatymo projektui (25 proc.), siekiančiam reguliuoti kartu gyvenančių nesusituokusių asmenų santykius nekeičiant Konstitucijoje įtvirtintos šeimos sampratos, t. y. neįteisinant homoseksualių šeimų. Tuo tarpu CSĮ projektą esant galimam alternatyviam pasirinkimui remtų vos 13,5 proc.
Tai rodo, kad realus faktinis civilinės sąjungos įteisinimo palaikymas yra ženkliai žemesnis, nei formalus idėjinis pritarimas tokio įstatymo projektui (20,2 proc.): esant galimoms pasirinkimo alternatyvoms linkstama rinktis tą, kuri nekeičia konstitucinės šeimos sampratos, bet įgalina teisiškai reguliuoti kartu gyvenančių nesusituokusių asmenų santykius.
Išreiškiant palaikymą CSĮ (priklausomai nuo politinių įsitikinimų pritarimas svyruoja nuo 3,6 proc. iki 13,5 proc.) arba Artimo ryšio projektui (atitinkamai nuo 17,9 proc. iki 42,9 proc.) ženkliai dažniau palaikomas antrasis. Dažniausiai Artimo ryšio projektui pritaria Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ (31,6 proc.), Lietuvos socialdemokratų partijos (31 proc.), Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (29,7 proc.) rėmėjai. Išskirtinę paramą jam išreiškia Darbo partijos (26,7 proc.), Tautos ir teisingumo sąjungos (35,7 proc.) bei Lietuvos lenkų rinkimų akcijos-krikščioniškų šeimų sąjungos (42,9 proc.) rėmėjai, atmetantys bet kokį palaikymą Civilinės sąjungos įstatymo projektui.
Civilinės sąjungos įstatymo projektą palaiko išskirtinai tik Laisvės partijos (85,2 proc.) rėmėjai ir mažiau nei du penktadaliai LR liberalų sąjūdžio (38,8 proc.) šalininkų. Jį remtų mažiau nei trečdalis (28,2 proc.) TS-LKD rinkėjų. Taigi, valdančiojoje daugumoje esančių politinių partijų rėmėjų palaikymas CSĮ projektui yra ne tik radikaliai skirtingas, bet ir išreiškia visiškai skirtingą elektorato lūkestį politikų duotam rinkiminiam pažadui, tad ir realiems veiksmams balsuojant šiuo klausimu.
Civilinės sąjungos įstatymas ir referendumas
Du penktadaliai Liberalų sąjūdžio (40,8 proc.) ir Laisvės partijos (40,7 proc.) bei mažiau nei trečdalis TS-LKD (30,8 proc.) partijų rėmėjų klausimą dėl homoseksualių šeimų įteisinimo spręstų CSĮ priėmimu. Vis tik kur kas dažniau visų trijų valdančiosios daugumos partijų rėmėjai palaiko referendumą dėl Konstitucijos pataisos (nuo 41 proc. iki 51 proc.), ir visais atvejais šios pozicijos laikomasi ženkliai dažniau, nei remiant šio klausimo sprendimą CSĮ.
Opozicinėse partijose palaikymas referendumui dar ryškesnis ir svyruoja nuo 55,8 proc. (Laisvė ir teisingumas) iki 85,7 proc. (Lenkų rinkimų akcija – krikščioniškų šeimų sąjunga), tuo tarpu CSĮ priėmimą LR Seime remia aiški mažuma, vos 3,3 proc. – 15,4 proc. rėmėjų, atskirais atvejais – nei vienas asmuo. Referendumą dėl Konstitucijos pataisos remia Lietuvos regionų frakcijos (82,1 proc.), Demokratų partijos „Vardan Lietuvos” (68,4 proc.), Tautos ir teisingumo sąjungos ir Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (atitinkamai 64,3 proc. ir 64,9 proc.), Darbo partijos (63,3 proc.) ir Lietuvos socialdemokratų partijos (61,4 proc.) rėmėjai.
Taigi, valdančiosios Seimo koalicijos siekis priimti Civilinės sąjungos įstatymą neatspindi šių partijų rinkėjų pozicijos, neatstovauja jų valios, netesi jiems duoto pažado, o net jam prieštarauja. Tai pasakytina ir apie Laivės partijos rėmėjus: tarp jų CSĮ priėmimo kelią remia 40,7 proc., už referendumą pasisako 44,4 proc., nuomonės neišreiškė 14,8 proc.
Laukiamas veiksmas kaip suteikto pasitikėjimo garantas
Visuomenė jos nuomonės tyrime ištarė savo žodį: ji pasisako prieš CSĮ, remia Artimojo ryšio projektą ir homoseksualių porų įteisinimo klausimo sprendimą referendumu. Duotas ir politikų pažadas, jų veiksmai Seime analizuojami ir praktiškai vertinami ne tik žodžiu, bet ir veiksmu – artimiausiuose rinkimuose.
Tad koks bus didžiąją visuomenės dalį atstovaujančių, jos valią šeimos sampratos klausimais žinančių ir pažadą jai davusių politikų veiksmas? Ištikimybė duotam žodžiui? Pažado laikymasis? Ar rinkėjų valios pamynimas konkrečiu veiksmu? Kas būsime ar būsite ir ką rinksimės ar rinksitės?
Visuomenės nuomonės ir rinkos tyrimų centro „Vilmorus” atlikta reprezentatyvi Lietuvos gyventojų nuo 18 m. apklausa vyko 2022 m. birželio 9-18 d. Apklausoje dalyvavo N=1003 respondentai, atrinkti tikimybinės atrankos principu išlaikant pasiskirstymo populiacijoje proporcijas pagal amžių, lytį ir gyvenamąją vietą. Tyrimas vyko 27 miestuose ir daugiau nei 40 kaimų. Apklausa vyko mišriu būdu, derinant akivaizdinį interviu su interviu telefonu.
