Dalinamės dr. Valdo Kilpio pranešimu „Verbalinės agresijos raiškos ypatybės internete: dramatizuoti negalima susitaikyti”. Pranešimas skaitytas konferencijoje „50 metų po Lietuvos Katalikų Bažnyčios Kronikos pasirodymo: pamokos ir perspektyvos” gegužės 25 d.
„Ten, kur viešpatauja melas ir noras manipuliuoti – laisvės nėra, – sako pranešėjas. – Panašiai laisvės nėra tenai, kur sklando neapykanta, kur į kitą asmenį žvelgiama tik kaip į konkurentą, kur pats žmogus tampa daiktu”.
Jis pabrėžia: „Laisvė niekinti kitą žmogų ir jo įsitikinimus itin paplitusi net demokratinėmis save laikančiose valstybėse, kurios deklaruoja laisvę itin branginančios. Vėl susiduriame su Piktojo gudravimu, kai šiuolaikiniam žmogui pakišama ne tikroji laisvės samprata ir jos realybė, bet pakaitalas, protezas. Tyčiotis iš žmogaus ir jo tikėjimo, ko gero, yra pati atgrasiausia sintetinės, fiktyvios laisvės apraiška, už kurią mokama didelė kaina. Valstybių ir konkrečių asmenų istorija šimtus kartų patvirtina šį universalų bandrabūvio dėsnį”.
Pranešėjas V. Kilpys apibndrina: „Taigi, kablelio problemos sprendimas negalutinis, diskutuotinas ir atviras. Kalbant apie naujųjų medijų įtaką, dera prisiminti atspirties taškus, dorybes, kuriomis remiantis naujųjų medijų vartojimas tarnauja bendruomeniniam sugyvenimui, dialogo vystymui”.
LKB Kronika įkūnija tris svarbiausias, įvardina pranešėjas V. Kilpys:
„Drąsa. Pasiryžimas ir drąsa liudyti tiesą yra esminis kiekvieno krikščionio skiriamasis bruožas. Drąsa nereiškia beatodairišką ir nuolatinę reakciją susidūrus su netiesos sakymu naujosiose medijose (tai neišvengiama), tačiau įpareigojimas būti drąsiu ir liudyti Tiesą nebuvo ir niekada nebus atšauktas. Jie tada nebijojo.
Apdairumas. Kiekvienas tekstas, vaizdas ar kitokio pobūdžio informacija yra sukurta dėl kažkokio tikslo (pinigai, galia, įtaka ir t. t.), todėl viską dera apdairiai vertinti kaip daugiaprasmį, tačiau galiausiai dviprasmį darinį: vardan ko ir kam tarnauja ta ar kita informacija? Gėriui ar blogiui?
Nuosaikumas. Naujųjų medijų paveikumas, gebėjimas įtraukti visą asmenį yra seniai žinomas ir moksliškai pagrįstas. Kiekvienas tikintysis prieš žengdamas į šią dinamišką ir vis dar menkai krikščioniškai apmąstytą ir įvertintą sritį, turėtų aiškiai apsibrėžti savo „buvimo ten“ ribas. Tvirtai žinau, kad nuo šitų trijų dorybių praktikavimo kablelio vieta pavadinime priklauso labiausiai”.
„Prakalbus apie naująsias medijas svarbu susitarti dėl terminologijos. Pirmiausia, kas yra antikrikščioniška verbalinė agresija? Kitaip tariant, jei tiriame verbalinę agresiją internete, tai ką dera tirti – naujųjų medijų turinį, ar visgi, šio turinio vartotojų ypatybes?”, – klausia pranešėjas.
„Pradėkime nuo svarbiausio dėmens — verbalinės agresijos turinio. Aptiktos trys pagrindinės internete reiškiamos agresyvios antikrikščioniškos minties paradigmos: pirmoji sietina su „gyvybės kultūros“ problematika (t. y. abortai, šeimos samprata, dirbtinio apvaisinimo tematika, embrionų likimo reikalai ir t. t.)”, – sakoma pranešime.
„Antroji apima Bažnyčios, kaip institucijos ir jos atskirų narių — pirmiausiai kunigų ir vyskupų – veikimą valstybėje (įtaka politiniams procesams, turto tvarkymo reikalai, individualūs Bažnyčios atstovų veiksmai ir t. t.) ir trečiosios keliami klausimai koreliuoja su dogmatika. T. y. kuo tikėti, kaip tikėti, ar tikėti ir kam tas tikėjimas apskritai reikalingas”, – įvardina kalbėtojas.
„Ten, kur viešpatauja melas ir noras manipuliuoti – laisvės nėra. Panašiai laisvės nėra tenai, kur sklando neapykanta, kur į kitą asmenį žvelgiama tik kaip į konkurentą, kur pats žmogus tampa daiktu. <…>Taigi, kablelio problemos sprendimas negalutinis, diskutuotinas ir atviras. Kalbant apie naujųjų medijų įtaką, dera prisiminti atspirties taškus, dorybes, kuriomis remiantis naujųjų medijų vartojimas tarnauja bendruomeniniam sugyvenimui, dialogo vystymui”, – sako V. Kilpys.
