Verta pradėti nuo to, kuo ir baigsis šis tekstas: Rusijos ir Ukrainos priešstatos kontekste drąsiai teigiu, kad normalaus, t. y. didelio, konvencinio karo nebus. Bent jau artimiausius 3–4 metus (šis teiginys kada nors sulauks atskiro straipsnio). Provokacijų ir nedidelių susišaudymų, regis, neišvengsime, bet konservų kol kas pirkti neapsimoka. Suges.
Dramatizmu persotinto ir nuo karo nuojautų išpampusio laikmečio analizė reikalauja keisti žiūros tašką. Tai ir siūlau padaryti į pasaulyje susiklosčiusią situaciją žvelgiant per ekonomikos prizmę. Juolab, sausio 17-21 dienomis Ženevoje vykusi Pasaulio ekonomikos forumo organizuota konferencija tam suteikė puikių pretekstų.
Bendra kalbėjusiųjų pasaulio lyderių nuojauta kartojasi: gyvename didžiųjų permainų laiku. Senieji ekonomikos principai stipriai šlubuoja. Visų temų trumpame komentare aprėpti nepavyks, tačiau JAV iždo sekretorės (mūsiškai tai būtų finansų ministrė) Janet Yellen (Dženet Jelen) teiginiai verti atskiro paminėjimo.
Ji atskiria supply side economics nuo modern supply side economics, kuri turinti tapti „naująja tvarka“. Senoji, kalbėtojos teigimu, atgyvenusi ekonomika remiasi beatodairiška verslo plėtra, agresyvia dereguliacija ir privataus kapitalo dauginimu.
Tuo tarpu baideniška (dabartinis JAV prezidentas kalboje minimas kur reikia ir kur nelabai) ekonominė politika esą atliepsianti visuomenės lūkesčius atsižvelgiant į didėjantį atotrūkį tarp turtingųjų ir nepasiturinčių bei aplinkosaugos reikalavimus.
Iš esmės tai revoliucinis pareiškimas, kuris itin svarbus ir kalbant apie Rusijos situaciją. Susiduriame su paradoksu, kai Rusijai paskelbtos ekonominės sankcijos tapo galingu postūmiu pasaulio tolimui nuo globaliosios ekonomikos. Pinigų pasaulyje vėl kyla sienos.
JAV iždo sekretorė Janet Yellen / EPA nuotr.
Dėl valstybės dydžio Rytų kaimyno ekonomika yra jam pakankama. Neverta kalbėti apie tenykščių produktų kokybę, bet jie sugeba pasigaminti viską. Nuo kaliošų iki lėktuvų, todėl geriau ar prasčiau, bet išgyvens ir su Vakarų sankcijomis kokios aštrios jos bebūtų. Skausmingiausios — asmeninės, vardinės, bet globaliai ekonomikai jos įtakos nelabai turi.
Beje, Donaldas Trumpas savo prezidentavimą pradėjo JAV orientuodamas panašia kryptimi — link sienų statymo, tiksliau, ekonominio nacionalizmo stiprinimo. Demokratai su J. Bidenu priešakyje daro tą patį, tik įvardija tai kitais žodžiais. Modern supply side economics yra tas pats užsidarymas nacionalinės ekonomikos ribose.
Tik jei D. Trumpas taikė teičerizmo ir reigonomikos ekonominius principus (t. y. užsidirbk pats), tai J. Bidenas remiasi beveik socialistiniais ekonomikos tvarkymo metodais. Kam reikia — tam valstybė numes vieną kitą dolerį.
Pinigų pasaulyje vėl kyla sienos.
Bet, pasikartosiu, judama ta pačia kryptimi — link globaliosios, konkurencija grįstos rinkos ekonomikos mirties. Šiame kontekste Rusijai Vakarai tampa visiškai nebesvarbūs. Ji dreifuoja Kinijos kryptimi nors ši į Rusiją seniai žiūri kaip į savo koloniją, kuri svarbi tik dėl to, kad ten yra daug žaliavų gamybai.
Paklausite kas iš to? Kol kas — nieko. Tiesiog pasaulis dėl šių ekonomikos kismų fragmentuojasi, kuriami nauji saviorganizacijos principai ir didėja klaidų, galimai sukelsiančių karinius konfliktus, tikimybė. Bet konservų kol kas nepirkite. Baigsis galiojimo data.
P.S. Pagaliau pabandyta sustabdyti siutą, kurį viešojoje erdvėje užkūrė medijos, besivaikydamos klikų ir reklaminių pinigų. Lietuvos kariuomenės feisbuko paskyroje atsirado įrašas, skatinantis piliečius neprarasti sveiko proto. Šiuo metu jį — protą — tausoti itin verta. Prireiks.
