Ką pasakytumėte apie žmogų, kuriam visi aplinkiniai yra mulkiai, neišmanėliai, tik jis vienas protingas? Švelniausias vertinimas būtų – žmogus susireikšminęs ir „turi problemų“. Ką pasakytumėte apie žmogų, kuriam vis kiti trukdo ką nors gerą nuveikti? Turbūt prisimintumėte patarlę, kad blogam šokėjui ir ….. maišo!
O ar mūsų valstybės valdyme nėra panašiai, tik tas kitus niekinantieji ir kaltinantieji yra valdantieji ir juos adoruojanti propagandinė žiniasklaida, o niekinamieji – visi kiti “marginalai”, kurių dažnai būna kone trys ketvirtadaliai Lietuvos piliečių? Juk tiek piliečių valdančiųjų „tolerantiškai” išvadintų „marginalais”, palaiko Šeimų maršo idėjas.
Ar ne bėda ištiko Lietuvos valstybę? Esant tokiam valdančiųjų iš nepilnavertiškumo kylančiam susireikšminimui, kalbėti apie sėkmingą šalies ateitį sudėtinga.
žmonės nesunkiai padaro išvadą, kad tokia kova už demokratijĄ yra „falšyva“.
Taigi, nežiūrint iš televizorių ir radijų „neišlipančių choristų“, giedančių aleliuja valdančiųjų garbei, bei gerai finansuojamo LGBT idėjų propaguotojų besivadinančių konservatoriais – krikščioniais demokratais ir jų klusnių pagalbininkų liberalų ansamblio, krenta žmonių palaikymas jiems dar nė metų nepavaldžius, sparčiai mažėja fanatiškai juos „dievinančiųjų” ratas.
Nors viešosios kalbos nestokoja pakilaus tono ir pamokymų visiems aplinkui, konsultuojame visus kaip kurti „tikrą“ demokratiją, nors patys, atrodo, jau senokai pamiršo, kokia yra tikroji demokratijos prasmė.
Jeigu pagrindiniu argumentu, sekant V. Putino pavyzdžiu, tampa vidaus ir išorės priešų paieška ir iš to sekantis kitaminčių kaltinimas prorusiškumu (net Bažnyčiai ar realiai kovojusiems su sovietų režimu žmonėms), žmonės nesunkiai padaro išvadą, kad tokia kova už demokratiją yra „falšyva“, o tikrų argumentų pagrįsti savo propagandai neliko.
Apie pažangią vadybą postringauti nevengiantys valdantieji yra visiškai pasimetę. Audringas mažai kvalifikuotos komandos agitavimas už skiepijimąsį patiria fiasko – jų užmojai tapti skiepijimosi lyderiais dūžta, Lietuva atsilieka nuo ES skiepijimosi vidurkio. Skiepai laukia galiojimo pabaigos šaldytuvuose, žmonės dorai nežino skiepytis ar nesiskiepyti.
Vis didesnė dalis žmonių tiesiog netiki oficialia propaganda.
Matydami skleidžiamą melą apie Šeimų maršą, aršų puolimą tų trijų ketvirtadalių Lietuvos žmonių, norinčių apsaugoti savo šeimas nuo valdančiųjų, piliečiai nelabai tiki ir apie skiepus skleidžiama oficialia informacija. Juk, kai matai, kaip konservatoriai iš nuolankumo ir siekdami pragmatinės naudos uoliai lenkiasi tarp ES elito atstovų dominuojančiai ir propaguojamai LGBT ideologijai, pradedi abejoti ar skiepijimasis naudingas Lietuvos žmonėms.
Visa tai nedidina pasitikėjimo valdžia.
Dauguma Lietuvos žmonių nori padėti Baltarusijos žmonėms, tačiau mūsų pagalbos planą temdo pastangas temdo mažai sėkmingos pastangos riboti ar neleisti pirkti Baltarusių atominėje elektrinėje pagamintą elektrą, nors tai buvo garsiai įsipareigota.
Vėl gi žmonės prisimena ir stebisi, kaip anksčiau pro statomą elektrinę važiuojantys „dviratininkai“ jos nepastebėjo.
Paskutinių dienų naujiena – netikėtai (?) pradėję plūsti ekonominiai migrantai per mūsų sienas.
Savu laiku daug kas iš dabartinės valdžios „fanų“ smerkė Viktorą Orbaną už sienos Vengrijoje nuo pabėgėlių statybą. Dabar susizgribome, kad siena su Baltarusija yra kiaura, nors žodžiais jau seniai šnekame apie iš kaimyninės šalies galinčius ateiti pavojus, pvz., „žalius žmogeliukus“.
Daugelis tai prisimena, bet už prisiminimus dažnai išvadinami marginalais ir „naudingais idiotais“.
Dauguma Lietuvos žmonių norėtų, kad mūsų broliai baltarusiai gyventų demokratinėje valstybėje. Tačiau vis daugiau abejonių kyla dėl mūsų „demokratijos šauklių“ supratimo apie demokratiją.
Demokratinė sistema negali gyvuoti, jeigu priimant politinius sprendimus per savo atstovus valdžioje neveikia tautos atstovavimas. Juk Lukašenką smerkiame, kad jis neleidžia demokratiškai išsirinkti baltarusių atstovų į valdžios institucijas, o išrinktieji pagal A. Lukašenkos modelį turi reguliariai garbinti lyderį. Nieko tai neprimena?
Lietuvos žmones teisėtai tikisi, kad mūsų atstovai Seime ar ES tinkamai atstovaus Lietuvos žmonių nuomonę, o ne nuolankiai, t. y. vasališkai, o gal net vergiškai, taps kitų šalių interesų vykdytojais.
Suprantu, kad nėra lengva, kai tavo gyslomis dažnai teka prisitaikiusiųjų prie sovietmečio ar jų palikuonių kraujas, bet norėtųsi tikėti, kad mūsų atstovai bent stengsis tai daryti.
Taigi žmonės tikisi, kad, priešingai nei sovietmečiu, į ES institucijas išrenka ne kitų šalių vasalus, bet šalies istorija, patirtimi, šalies kultūra besididžiuojančius pasiuntinius.
Tikisi, jog, derindami nuomones, žmonės nesigėdys savo šalies.
Tikisi, kad jie savo buvimu padės sustiprinti siekį ES sugrįžti prie pamatinių, šią sąjungą sukūrusių vertybių, kurias gero gyvenimo ir laisvo laiko pertekliaus „išvarginti“ kai kurie europarlamentarai ar ES komisarai primiršo.
Balsavimu smerkdami vengrus, lenkus, aukodami mūsų šalis LGBT dievams, vakariečiai europarlamentarai užmiršo, kad ES gyvena ne pagal jų fantazijas, bet pagal Lisabonos sutartį, užmiršo, kad ES yra nepriklausomų valstybių sąjunga.
Europos Parlamentas išviso yra keista institucija. Jis būtų buvęs prasmingas, jeigu būtų patvirtinta Europos Konstituciją, kurią taip „stūmė“ ES lyderiai, ir kurią tų entuziastingų lyderių šalių žmonės Prancūzijoje ir Olandijoje atmetė. Žmonės nenorėjo, kad kažkas perimtų jų šalių suverenias galias, o ypač partinius interesus atstovaujantis Europos parlamentas. ES lyderiai nepasimokė iš klaidų ir toliau nori valdyti ES pagal savo supratimą. To pasekmė – Didžioji Britanija iš viso pasitraukė iš ES ir, nežiūrint gąsdinimų, neblogai savarankiškai tvarkosi.
Tai kelia norinčiųjų valdyti bejėgišką nepasitenkinimą. Todėl ne veltui Lenkiją ir Vengriją norima padaryti pavyzdžiu savo galios įrodymu kitiems, norintiems atstovauti savo tautoms. Juk netvarka, kai nepaklūstama ES lyderių „supratimui“ apie gyvenimą.
ES lyderiams nė motais, kad Lisabonos sutartyje nėra įrašytų LGBT vertybių. Apgailėtina, kad ES „demokratijos“ gynėjai, pasitelkę Lietuvos „vasalinius“ mūsų šalies europarlamentarus, pasmerkė Vengriją už priimtą antipedofilinį įstatymą. Nuo šiol drąsiai galime sakyti, kad neaišku kam atstovaujantis Europos parlamentas ir mūsų atstovų dauguma jame iš esmės nusprendė ginti pedofilus…
Manote, kad „mūsiškiai“ nesupranta, kad jie balsuoja prieš tautos valią, už religijos laisvės panaikinimą, prieš demokratiją? Vargu, jie nėra naivūs, bet turi vasalo prigimtį.
Manote jie nežino, kaip LGBTQ paraduose tyčiojamasi iš krikščionių? Jie to nepastebi, nes tai jiems patiems patinka, nes tai patinka didesniems ponams ir gal už tylėjimą galima tikėtis dovanų. Namuose galima bus pasibėdavoti, kad „ką jie vargšeliai gali padaryti“!
Taigi, vietoje to, kad priminti savo vietos nerandantiems ir susireikšminusiems Europos parlamentarams apie mūsų ir mūsų likimo brolių sovietmečio okupaciją ištvėrusių šalių tvirtybės šaknis, „mūsiškiai“ nuolankiai, kaip ir sovietmečiu, savo nuomonę pasilaikė sau.
Bet tai kelias į demokratijos diskreditavimą ir sunaikinimą, į ES silpninimą ir jos galimą iširimą. Mes neturėtume būti tuo suinteresuoti, na išskyrus tuos, kurie iš tiesų to nori.
Taigi matome, kad valdantieji supanašėjo su tuo žmogumi, kuris kito akyse mato dulkelę, o savojoje rąsto nepastebi. Žmogui yra būdinga stengtis save parodyti gražesniu. Tačiau, kai tai tampa susireikšminimo manija ir dar turint galių tą maniją realizuoti, kitiems tampa gyventi nejauku. Laikas sustoti ir prisiminti tikruosius Sąjūdžio idealus.
