Atrodytų kvailas klausimas. Tikrai? Ar tai yra pagrindinis klausimas, kurį užduodame politikams ir jų atstovaujamoms partijoms? Ar nesileidžiame įtraukiami į propagandistų surežisuotas muilo operas apie mažareikšmes problemas ar tariamas, penktą kartą išsiskyrusiųjų, „dvasines“ kančias? Ar nepasakome – „ką čia bepadarysi”? Taip, mes girdime kaip mūsų „patriotai” ekranuose žodžiais kovoja už Lietuvą su beveik visu pasauliu.
Jau metai laiko prabėgo, kaip nauja valdžia, prieš tai aršiai prieštaravusi viskam, ką darė to meto valdantieji, ėmėsi savaip tvarkyti mūsų gyvenimą. Sunku surasti sritį kurioje ji išmintingai tvarkytųsi, nebent pagirtume už „už atvirumą,“ nes kalba visi ką nori ir kaip nori. Tapo sunku susigaudyti, ką jie daro ne tik paprastam žmogui, bet ir verslui bei specialistams.
Gal kiek nuosekliau ieškoma ES paramos imigrantų krizei spręsti. Nors prisiminus prieš tai buvusius ilgus jų pačių „pasikalbėjimus“ propagandinėje žiniasklaidoje apie hibridinio karo pavojus ir visiems pamačius, kad tokiam karui net vielos pasienyje neturėjome, nublanksta padarytų darbų įspūdis. Vėl gi, iš esmės dabartiniai valdantieji pasiėmė Vengrijos, anksčiau ir dabar aršiai kaltinamos prorusiškumu, idėjas… Na, bet mes jau prie to pripratome, nes visi, kurie nepritaria valdantiesiems, dirba Rusijai…
Apie pandemijos suvaldymą nekalbėsiu, nes Lietuva nepaaiškinamai blogai atrodo lyginant ją su kitomis ES valstybėmis. Bet yra viena sritis, kurioje valdantiesiems nestinga nuoseklumo ir atkaklumo. Ši sritis – mirties kultūros propagavimas. Mirties kultūra – visa tai, kas mažina tautos gyvastingumą: kova prieš vyro ir moters santykiais paremtą šeimą, skyrybų, surogatinės motinystės skatinimas, senelių numarinimas (t. y. eutanazija), negimusio žmogaus žudymas, skatinant abortus ir žudant žmogaus gyvybę, kuri negali pati apsiginti – žmogaus embrioną, siekimas legalizuoti narkotikus ir alkoholį. Kaip reikia nemylėti savo tautos, kad siūlyti jai rinktis tokį kelią.
Yra viena sritis, kurioje valdantiesiems nestinga nuoseklumo ir atkaklumo. Ši sritis – mirties kultūros propagavimas.
O didžiausias jų išradimas – Stambulo konvencija, skirta sukelti dar ir visuotinį pamišimą, kai kiekvieną dieną žmogus turėtų spręsti apie savo dabartinę lytinę tapatybę, abejodamas savo kūno išvaizda! Tam absoliuti gyventojų dalis nepritaria, na bet gi jie visi V. Putinui dirba. Bažnyčia priešinasi visai šiai beprasmybei, todėl ieškoma būdų kaip suvaržyti… religijos laisvę teisinėmis priemonėmis.
Visa tai akivaizdžiai veda į tautos susinaikinimą. Kad tai neįvyktų, negana tik sustabdyti tokius sprendimus Seime. Ačiū tai darantiems, bet skubiai reikia priimti daug sprendimų, kuriuos atlikti įpareigoja veikiantis Šeimos stiprinimo įstatymas, bei pašalinti iš įstatymų visas mirties kultūrai tarnaujančias kvailystes. Laikas nelaukia, po 5 metų procesai gali būti negrįžtami. Iš esmės tai daro lenkai ir vengrai, o mes ką, bijome, kad koks ES komisaras mus pabars? Juk mes nė Kinijos nebijome.
Ar yra tam alternatyva? Štai neseniai pasirodė žinia, kad keturi iš dešimties už ekologiją kovojantys entuziastai nenori turėti vaikų, nes… bijo dėl ateities! Gyventi ir sočiai valgyti nebijo, o leisti gyventi kitiems bijo! Jaučiu, kad be gydytojų pagalbos čia neapsieisi. Tokia išeitis, manau, daugeliui nepriimtina.
Na, o kai kurie įtakingi verslo atstovai, kaip visada, yra pragmatiški ir reikalauja darbo jėgos iš trečiųjų valstybių! Jiems šeimos stiprinimo priemonės, kurių rezultatų greitai nepajausi, nekelia entuziazmo, nes rūpi tik greitas pelnas. Žvelgiant į ES ruošiamus esamų iššūkių demografinius sprendimo būdus, mums kukliai tylint, kaip pagrindinę priemonę siūlo – irgi imigracijos skatinimą!
Akivaizdu, kad su tuo savo šalis mylintys vadovai neturėtų sutikti, todėl juos reikia pagąsdinti paramos iš ES nedavimu ar tarptautiniais teismais. O mes tai matome ir kukliai tylime, kai Europos Komisija, akivaizdžiai viršydama savo įgaliojimus, puola Lenkiją, nes nori pasisavinti sau dalį mūsų, nacionalinių valstybių, Konstitucijose numatytų galių. Bet mums tai nėra labai svarbi problema, juk tai tik Lenkijai rūpi…
O ką daryti, jeigu turime „tokią“ valdžią, dėl kurios praktiškai jau niekas, be valdančiųjų, neabejoja. Jie mato, kad jų arogancija, nenoras išklausyti kitaip galvojančių bei išskirtinai žema valdančiųjų kompetencija – realybė, turinti ir ateityje dar daugiau turėsianti liūdnų pasekmių Lietuvai ir jos demokratinei sistemai.
Pradžioje nustokime bijoti ir mažiau kreipkime dėmesio į nenorinčius nieko daryti „drungnuosius“. Drungnumas yra nuodėmė. Mažiau sukime galvą dėl ES šalių, kurios pasidavė išmirimui ir ruošiasi, kaip Kelno mieste Vokietijoje, žadinti miestiečius, iš minaretų skambant kvietimui į musulmonų pamaldas. Nekreipkime dėmesio, ką ir kaip mirties kultūros šalininkai jus pavadins. Vienykimės ir, pasitarę bei pasiginčiję, vieningai reikalaukime iš Seimo, konkrečių sprendimų, stabdant tautos nykimą ir skatinant jos gyvybinį potencialą. Seimas privalo dirbti tautos labui, o jeigu nesugeba – tada tegul demokratiškai leidžia tai daryti kitiems. Mes tiesiog neturime laiko žaidimams.
