Jau stebime mėginimus politikoje išsiūbuoti skandalų laikotarpį. Valdantieji akivaizdžiai vadovaujasi taisykle „Kai neturi ką pasakyti, organizuok skandalų šou“, kad dėmesys rimtesniems reikalams būtų mažesnis.
Šalia to visai neblogai yra plėtoti temas „Kas didesnis patriotas“ ar „Visi, kurie kitaip galvoja, tarnauja Putinui“, užmirštant, kad labiausiai „Putinui tarnauja“ valdžioje esantys neišmanėliai.
Kaip paprasta suprasti, kad visa tai su realiais, žmonėms reikalingais, sprendimais nieko bendro neturi.
Rūpestis senyvais žmonėmis turėtų būti vienu pagrindinių temų Seimo ir Vyriausybės darbe, nes pensijų ir sveikatos sistemos suvalgo liūto dalį valstybės išlaidų. Šį kartą nekalbėsiu apie mėginimus siunčiamomis ministro „žinutėmis“ spręsti į visišką „vadybinių žaidimų“ chaosą panardintos sveikatos apsaugos sistemos bėdas.
Deja, bet pensijų kaupimo sistema kaip niekad yra apleista ir dangstoma smulkių, nors kartais ir reikalingų, socialinių projektų įgyvendinimo reklama. Lietuvos pensijų draudimo sistema yra paremta „Sodros” ir kaupiamuoju draudimais. Jos draudimas silpsta, nes pensijų indeksavimo formulė infliacijos sąlygomis pensininkų padėties reikšmingiau nepagerins, ją reikia tikslinti. Draudimas dėl augančios pensininkų mūsų visuomenėje dalies vis labiau reikalaus valstybės biudžeto paramos.
valdantieji visiškai nežino ką daryti su pensijų kaupimu.
Šalia to valdantieji visiškai nežino ką daryti su pensijų kaupimu. Kaupimo sistema neblogai veikia ilgai trunkančioje stabilioje socialinėje ir ekonominėje aplinkoje ir tai, jeigu sistemai skiriama pakankamai daug pinigų.
Ar dabar stabilus laikotarpis? Ar mes nejaučiame, kad pasaulis darosi vis mažiau ramus ir kariaujantis? Tai nesislapstydami nuo atsakomybės atsakykime, ar kas investuos į kaupimo sistemą, kuri duos naudą po 40-ties metų?
Reikia apsispręsti, o ne kaip stručiams sukišti galvas į smėlį.
Jau reikėjo apsispręsti dėl šios sistemos ateities. Dabar gi valdantieji nusprendė kaupimo fondus palikti vegetuoti, „sukant“ apkarpytus mokesčių mokėtojų pinigus, tuo užtikrinant fondams galimybę gauti neblogą atlygį ir tuo pat metu suprantant, kad iš fondų didesnio priedo prie mūsų pensijų nebus. Reikia apsispręsti, o ne kaip stručiams sukišti galvas į smėlį.
Tiek pensijų, tiek sveikatos sistemų problemų pagrindinė priežastis yra katastrofiškai mažas gimstamumas, sušvelninta forma Europos Sąjungoje įvardijamas „visuomenės senėjimo procesu“. Mąstančiam žmogui akivaizdu, kad „pinigai ant medžių neauga”, o senam žmogui sočią senatvę užtikrinti gali iš esmės dirbantys vaikai ir anūkai. Panašiai kaip ir ligonių gydymą apmoka sveikesni, jaunesni, mokesčius mokantys piliečiai.
Abi šios sistemos reikalauja didelių pinigų. Tam, kad kiekvieną mėnesį išmokėtume vieną pensijos eurą per metus reikia apie 8 milijonų eurų, t. y. norint, kad vidutinė pensija būtų 1000 Eur per mėnesį, reikia apie 8 milijardų Eur. Kad ir kaip efektyviai dirbtų su korupcija ir finansiniais nusikaltimais kovojančios institucijos, vargu ar pinigais iš ištrauktais iš „šešėlio“ galėtų smarkiai padėti pensininkams ir sergantiems.
Kai kas pasakys, kad čia gali padėti atvykstantys imigrantai. Deja, jeigu tie imigrantai nebus Lietuvos piliečiai, jų uždirbtos draudimo lėšos vargu ar labai padės, nes pagal susitarimus su kitomis valstybėmis jie bus jų, greičiausiai negyvensiančių Lietuvoje, pensijų dalis. Nebent jie taptų mūsų šalies piliečiais. Tačiau remiantis dabartinėmis demografinėmis prognozėmis, šių sistemų problemų sprendimui jau netolimoje ateityje atvykėlių turėtų būti kone pusė mūsų gyventojų. Ar galite tai įsivaizduoti? Kokiame kultūriniame ir socialiniame chaose mūsų tauta gyventų. Ką daryti?
Visada sakiau, kad vienintelė išeitis yra gimstamumo skatinimas, o jis neįmanomas griaunant gyvybės lopšį – šeimą.
Visada sakiau, kad vienintelė išeitis yra gimstamumo skatinimas, o jis neįmanomas griaunant gyvybės lopšį – šeimą. Visos kitos gimstamumo skatinimo priemonės yra tik pagalbinės arba „kosmetinės”. Kaip šiek tiek gamtos mokslus krimtęs, galiu užtikrinti, kad artimiausioje ateityje dirbtinai žmonių mėgintuvėliuose, kaip filmuose rodo, nepridauginsime, o žmogaus kišimasis į gyvybės procesus yra perdėm pavojingas ir labai dažnai baigiasi prastai.
Nedovanotina, bet šios kadencijos valdantieji, kai dar buvo santykinai demografiškai palanki aplinka, neatsakingai iššvaistė laiką reikalingą gimstamumui skatinti. Priešingai, jų absoliučiai neišmintingos, šeimai nepalankios politikos dėka anksčiau augęs gimstamumas lygis vėl nukrito beveik iki populiacijos išmirimo ribos, t. y. rodiklis krito iki 1,3 vaiko vienai moteriai.
Negalima leisti tęsti tokios politikos ateityje. Todėl esminis reikalavimas rinkimuose dalyvausiantiems politikams yra jų aiški parama šeimai, kaip moters ir vyro sąjungai, ir pažadas nesuabejoti tuo, kad kiekvieną mūsų pagimdė mama moteris. Tik taip galime iš esmės, o ne trumpam laikui užtikrinti orią žmonių senatvę. O dabar reikia pasistengti kuo mažiau įsitraukti į skandalų šou, skirtą mūsų dėmesį nukreipti, ir reikalauti grįžti prie „žemiškų reikalų“, ką dabar daro šeimų organizacijos, profesinės sąjungos ir verslo atstovai.
