Piktinamės, kad vakariečiai nesupranta, jog vyksta karas. Sprendžiant iš valdančiųjų garsių kalbų, jie tai lyg labai gerai supranta. Aš tuo labai abejoju.
Matant ką tik su neįgaliaisiais „susitvarkiusios“ Socialinių reikalų ir darbo ministerijos dabar siūlomus sprendimus dėl antros pensijų pakopos pertvarkos, visai panašu, kad būsimųjų pensininkų poreikių „supratimas” karo Ukrainoje sąlygomis yra tik šūkiuose.
Kas dabar galėtų pasakyti, kaip pasaulyje bus po kelių metų kai žmonės sulauks pensijinio amžiaus, kai mes nežinome, kas bus po pusės metų? Sveikos nuovokos žmonėms aišku, kad tokios prognozės mažai ko vertos. Tačiau valdantieji rimtu veidu siūlo praktiškai išsaugoti dabartinę, nelabai laisvanorišką, kaupiamąją pensiją ir ragina su jos pagalba ateityje užsitikrinti sau sočią senatvę!
Kuo remiasi „ekspertų” siūlymai? Juk jiems tai aišku, kad kaupiamoji sistema gali veikti tik normalios, putinų užmačių nedraskomos ekonomikos sąlygomis. Ar jie gali garantuoti už V. Putiną? Ne. Tai kodėl taip daro? Logiškas atsakymas – kažkam tai naudinga. Kaupiamiesiems fondams tikrai taip.
Valdantieji negali aiškiai pasakyti, kad pensijų sistema – tiek Sodros, tiek kaupiamoji – negalės sėkmingai veikti senėjančioje t.y. išmirštančioje visuomenėje. Todėl gimstamumo didinimas iš esmės yra pagrindinis būdas visuomenę išgelbėti. Aišku, jeigu nenorime įsileisti į šalį didelį kiekį emigrantų.
Tačiau to valdantieji pasakyti negali, nes supranta, kad norint pakelti gimstamumą, reikės atsisakyti LGBT ideologijos, kuri dabar yra gausiai finansuojama. Todėl vyksta audringos veiklos simuliacija.
Valdantieji supranta, kad norint pakelti gimstamumą, reikės atsisakyti LGBT ideologijos, kuri dabar yra gausiai finansuojama.
Taigi, siūloma pasikeitusiomis dabartinėmis sąlygomis ir toliau maitinti kaupiamuosius fondus, nors jų egzistavimas neturi didesnės prasmės. Panašiai elgiamės ir energetikoje – ir toliau maitinami energijos pardavimų tarpininkai ir vaizduojama, kad yra kažkokia energetikos rinka, puikiai suprantant, kad šiandien pagrindinis rinkos veiksnys yra neprognozuojamas V. Putinas. Ir taip beveik visose srityse yra parodomasis „šou” ir tikrieji tikslai dažnai nuslepiami.
Valdantieji labai garsiai išreiškia susirūpinimą šalies saugumu, bet nenuilstamai skaldo visuomenę klijuodami prorusiškumo etiketes visiems, kas juos pagrįstai kritikuoja. Tam pasitelkia jiems visiškai paklusnų „Nacionalinį (?) transliuotoją“, kurio vadovė, anot žurnalistų, nesibodi taikyti mobingą kitokias nei jos pažiūras turintiems. Jie nesibodi savo influencerius pateikti kaip moralinius autoritetus, vertinančius kitų žmonių lojalumą valstybei.
Jie užmiršta, kad savu laiku liberalai priešinosi šauktinių kariuomenei, o Krašto apsaugos ministrė Rasa Juknevičiene praktiškai sunaikino struktūras, reikalingas šauktinių kvietimui, bei iki rekordinių žemumų sumažino krašto apsaugos finansavimą. Tai, kad mes neturime paruošę infrastruktūros priimti vokiečių karius, didžia dalimi yra nulemta ir šio sumažinimo.
Šie argumentai tikrai neįtikins tų, kurie pilni sovietinės dvasios ir meldžiasi savo politinių lyderių atvaizdams. Kitiems tai kelia pagrįstą rūpestį. Dauguma žmonių mato, kad kalbos ir darbai dažnokai skiriasi. Net mūsų prašymų įvestų sankcijų Rusijai savo šalyje užtikrinti nesugebame. Kai nėra praktinių reikalingų ir netriukšmingų darbų, reikia garsesnių pareiškimų. Tą dabar ir daro mūsų Užsienio reikalų ministras. Atrodo, kad tuoj susipyksime su visais. Kam tai naudinga?
O gal tai tiesiog pasekmė to, kad išdavus savo anksčiau deklaruotas vertybes, nebežinai kas esi ir ko nori? Todėl ir blaškaisi vėjyje.
