Moteriai nereikia nieko specialiai daryti, kad save įrodytų. Nei tapti davatka, nei karžyge, nei sunkumų kilnotoja, nei profesore, nei dailininke, nei valstiete… Ji tiesiog jau yra. Ir yra gerai.
Senosiose šamaniškose kultūrose moteris-šamanė yra stipresnė už vyrą savo gebėjimais. Ir iniciacijos ritualų, kuriuos privalo kaip baisius išbandymus ištverti vyras, jai nereikia. Moteryje yra pakankamai jėgos ir stiprybės, ji geriau pakelia skausmą ir savaime išmano gyvybės išsaugojimo reikalus. Tai ką Dievas sukūrė iš molio, ir tai, ką iš jau gyvo ir dvasia įkvėpto Adomo šonkaulio – aiškiai skiriasi. Tad kodėl reikėtų tai sulyginti?
Kūrėjas Dievas ir kūrėjas vyras – vienas tandemas. Kad vyras toks yra – tarsi savaime aišku. Jis neturi būti gražus. Mus visada nustebina tie vyrai (todėl tiek aikčiojimų ir susižavėjimo šūksnių, nes tai nėra įprasta ir natūralu), kurie kokia nors savo veikla prisiliečia prie grožio. Ar patys labai dailučiai, ar daro kokius gražučius daikčiukus, ar tampa grožį skleidžiančios profesijos atstovais… Jei tai daro moteris, mes priimame kaip savaime suprantamą dalyką – gražiai dainuoti, gražiai siūti, gražiai puoštis, gražiai šokti – nieko keista, visai nenuostabu. Aplodismentai skamba vyrams. Nes… jie tuo nustebina. Bet vis viena mes suvokiame, kad tai nėra natūrali jų aplinka.
Tai ką Dievas sukūrė iš molio, ir tai, ką iš jau gyvo ir dvasia įkvėpto Adomo šonkaulio – aiškiai skiriasi. Tad kodėl reikėtų tai sulyginti?
Vyras yra mąstytojas ir darytojas. Jo rankose išsilydo grubi materija. Jis praeina painius labirintus, nugali minotaurus, išmėžia arklides, apgina savo žemę, moterį, vaiką. Juk labai stebėtumėmės ir plotume katučių, jei tai darytų moteris. Nes tai būtų netikėta, nelaukta, nenatūralu. Nes tokie “nustebimai” gali nutikti, bet jie nėra kasdienybės dalis.
Moteris yra graži. Savo kūnu, savo judesiais, savo balsu, savo jaukumu, savo motinyste, savo slaptais šamaniškais gebėjimais, savąja stiprybe ir jėga, kuri absoliučiai kitokia nei vyro. Tad kodėl reikėtų moteriai tapti vyru? O vyrui moterimi?
Kaip Dievas pirmajam molio vyrui įkvėpė dvasios, taip moteris nuolat įkvepia vyrą laikytis Dievo rankos, nes jos vyras yra sukurtas pagal Dievo paveikslą. Jis yra kūrėjas, o ji yra jo spiritus movens – tas dvelktelėjimas, ta judinanti jį dvasia, be kurios viskas greitai taptų tik kūnų džiunglėmis.
Nejaugi mums atrodo, kad Jis visa tai sukūrė nežinodamas, ką daro? Kad ir ką ten būtų prikalbėjęs pinigų išbandymo neatlaikęs Čarlzas Darvinas…
