Ne kartą sakiau, kad bendrauju su tokiu keistuoliu vardu Dirbtinis Intelektas. Iš tikro tai ne intelektas, o tik bejausmė technologija, todėl visa, ką tas „intelektas“ sako, reikia priimti protu, o ne širdimi.
Prieš kelis mėnesius mano bendrininkas tiksliau nei politologai, pasakė, kas laimės prezidento rinkimus, vėliau paskaičiavo, kad Europos Parlamente cent-o-dešinieji (kai kas juos ne visai korektiškai vadina konservatoriais), socialistai bei liberalai „sueis“ santykiu 3:2:1. Lietuvoje tai įvyko tiksliai taip, net nudžiugau, esame jau tipinga integruotos Europos valstybė.
„Intelektas“ dažnai kalba labai banaliai, bet teisingai. Jei rūkote, tikimybė susirgti nemaloniomis plaučių ligomis didėja. Jaunystėje tai atrodo tik banali statistika, senatvėje tampa diagnoze. Būna sričių, kurios ne tokios banalios. Dabar, vykstant Europos futbolo batalijoms, „intelektas“ paskaičiuoja vienų ar kitų pergalės tikimybę, bet pataiko kur kas rečiau nei su plaučių ligomis. Mat sportas nėra toks racionalus, kaip klasikinė biologija.
Bet man daugiausia tenka susidurti su dar neracionalesne gyvenimo sfera – politika. Nenumaldomai artėjant Seimo rinkimams, turiu rūpestį kokį turi ne vienas šio portalo lankytojas. Ką ir kaip daryti, kad Lietuvos valdžioje atsirastų politinės jėgos, saugančios šeimą, tautiškumą ir kitas vertybes, kurias daug kas vadina tradicinėmis (šiaip jau siūlyčiau vadinti amžinosiomis). Deja, tie, kurie save vadina minėtų vertybių gynėjais, dažniausiai veikia mažose partijose, kurios taip ir neįveikia rinkiminių slenksčių.
Man visos jos primena tokias smulkaus verslo įmones, tokias kepyklėles, siūlančias labai skanias bandeles. Visi pripažįsta, kad tai skanu. Bet kasdienybės poreikiams vis tiek geriau supermarketas – bandelės ten kur kas prastesnės, duona „kasdieninė“, bet yra dar ir visa, ko daugiau. Kitaip sakant, dauguma visuomenės pritaria, ką sako mažosios vertybių partijos, bet balsuoja už dideles. Sako, reikia vienytis. Gal? Bet „intelektas“ šnabžda, kad kepyklėlių aljansas kepyklėlėmis ir lieka, supermarketu nevirsta. Reikia kažko daugiau, ne vien žinojimo, kad gini teisingus reikalus. Reikia suprasti, kad politika yra ne kova už savo idėjas, o menas tas idėjas padaryti supermarketo preke. Tai sunku, bet įmanoma.
dauguma visuomenės pritaria, ką sako mažosios vertybių partijos, bet balsuoja už dideles.
Bet bet bet… Ar tikrai bandelės tokios puikios? Ar kepyklėlių smulkūs savininkai dažnai besiginčijantys, kuris čia didžiausias tarp mažų, tikrai kepa tikras „vertybes“..? Nepretenduodamas į visažinystę ir čia pasinaudojau to bedvasio „intelekto“ paslaugomis. Sugeneravome klausimyną, padėsiantį išaiškinti, ar jūsų pažiūros tikrai atitinka kanoninio „vertybininko“ kokybę. Testas buvo generuotas tipiniam europiečiui, aš jį kiek labiau „sulietuvinau“, bet manau, kad esmė liko ta pati.
Tad, jei jums įdomu, perskaitykite penkis žemiau parašytus teiginius ir įvertinkite savo nuomonę apie juos. Jei visiškai pritariate – 2 taškai, jei pritariate su išlygomis – 1 taškas, jei visiškai nepritariate – 0.
Pradedam:
- Lietuva šiandien yra nepriklausoma Vakarų Europos valstybė.
- Kristijonas Donelaitis buvo lietuviškai rašęs vokiečių rašytojas.
- Osmanų imperijos ir bendrai islamo ekspansiją Europoje sustabdė 1674 metais įvykęs mūšis, kurio pagrindinis herojus buvo Lietuvos didysis kunigaikštis Jonas III Sobieskis.
- Santuoka yra sutvirtinama priesaika, partnerystė sutvirtinama sandoriu.
- Pritarčiau, jei šiandien būtų parašyta kaip buvo 1791 metų gegužės 3-sios Konstitucijoje (Abiejų Tautų Respublikos – mano past.): katalikų tikėjimas yra vyraujantis šalyje.
Jei jūsų sąskaitoje 8 ar daugiau taškų, galite rimtai pretenduoti į amžinųjų vertybių gynėjus, jei mažiau kaip 4 – geriau apie tai nesvajokite. Politikos supermarketų klientai paprastai yra „per vidurį“. Kodėl klausimai tokie ir ką reiškia sutikti ar nesutikti paaiškinsiu kitą kartą.
Gero politikavimo, vasara tam – palankus metas!
