Parašiau pavadinimą, kokį sugalvojau ir… savotiškai apsidžiaugiau. Mano kompiuterinis gramatikos prievaizdas raudonai pabraukė pirmąjį pavadinimo žodį ir nepasiūlė jam jokio pakaitalo. Lietuvių kalboje marodieriavimo nėra. Drįsčiau pasidžiaugti, kad tokio reiškinio gal iš viso nėra mūsų kultūroje.
Kultūringiems (nežinantiems, kas tai) lietuviams pasakysiu, kad yra toks prancūziškas žodis marauder, kuris reiškia – vagiliauti. O tarptautine prasme tai karo ar kokios stichinės nelaimės metu žuvusių ar sužeistųjų turto grobimas savanaudiškais tikslais arba civilių gyventojų apiplėšinėjimas, o taip pat tiesiog plėšikavimas teritorijose iš kurių buvo evakuoti nuolatiniai gyventojai ir pan. Tai – karo nusikaltimas.
Apie rusų marodieriavimą Ukrainoje šiandien kalba visas pasaulis. Kalba su pasipiktinimu, nuostaba, o kartais net su humoru: net ir žinodamas jų žiaurumus negali nešyptelti matydamas, kaip tas „išvaduotojas“ išsineša iš ukrainiečio namų mikrobangų krosnelę ar net gerokai „pagyvenusį“ tualeto šepetį.
Mums Lietuvoje tos rusų niekšybės gerai žinomos. Žino ir nesistebi niekas iš tų, kuriuos jie kažkada „išvadavo“. Gaila, kad dažnai jie būdavo karo laimėtojai, tad niekas jų už minėtus nusikaltimus neteisdavo. Gal dabar bus kitaip. Vilties yra. Gal ir nuteis. Bet pradedu galvoti, „per nagus“ gaus už tai, ką konkrečiai padarė, tačiau ar sužinos, kodėl taip padarė?
Apie rusiškos marodierystės priežastis susimąsčiau prieš beveik savaitę, nes teko pareiga sekti kažkur Tolimuosiuose Rytuose vykusį tokių tipų – V. Putino ir A. Lukašenkos – performansą, „laistant“ naują kosmodromą, iš kurio turi atsiverti greitkelis į kosmines erdves. Viltis, kad ta proga Putino-Lukašenkos ekipažas išlėks į kosmosą, neišsipildė – toje šalyje, kaip sako žinovai, technika paprastai neveikia, nes laidai jau pavogti. Neišlėkė.
Bet pakalbėkime dar apie plėšikavimą. Kosmoso užkariavimas, kuris V. Putino liguista valia virto Rusijos pasididžiavimu, nėra jau toks visai rusiškas. Sovietinės kosmoso programos tėvu pelnytai laikomas konstruktorius Sergejus Koroliovas, kuris buvo…. ukrainietis.
S. Koroliovo dėka į kosmosą kilo palydovai ir „strielkos-belkos“, jo dėka J. Gagarinas tapo pirmuoju kosmonautu. Po ukrainiečio mirties rusai taip ir nenuskrido į Mėnulį. Mano kartos žmonės, kurie mokyklose „kalė“ iš sovietinių vadovėlių, atmena, kad juose buvo rašoma, jog visų mokslų pradininkai buvo rusai, visus svarbiausius išradimus nuo lemputės iki kosminės raketos padarė rusai. Tik pasaulis apie tai nežinojo, bet tai jau pasaulio problema…
Dabartinės Lietuvos ir Latvijos pasienyje gyveno toks Theodoras von Grotthussas (Teodoras Grutusas), kuris domėjosi mokslu, ir XIX amžiaus pradžioje ir paskelbė pirmąją pasaulyje elektrolizės teoriją. Gimė ir augo jis Vokietijoje, o tą dvarelį turėjo kaip buvusią tėvų nuosavybę.
Manau dabar jau nenustebsite: universitete studijuodamas chemiją viename rusiškame vadovėlyje aptikau „informaciją“, kad elektrochemijos pradininku pasaulyje laikomas rusų mokslininkas T. von Grotthussas. Tai jau taip, nes kažkurį laiką leido sau gyventi rusų užgrobtoje Lietuvos Didžiojoje kunigaikštystėje. Žiūrint formaliai – tai mokslo ir technikos marodierystė. Ir ko čia stebėtis, kad kareiviai vagia ir nerausta. Mokslininkai, regis, taip pat.
Šiomis dienomis daug kalbama apie Rusijos laivyną. Visokiais „kampais“. Pasakysiu ir savąjį.
XIX amžiaus rusų laivyno pažibomis laikomi tokie žmonės kaip Fabianas Gottliebas von Bellingshausenas (Fabianas Gotlybas fon Belingsháuzenas), Adamas Johannas von Krusensternas (Adamas Johanas fon Kruzenšternas) ir Otto’as von Kotzebue (Otas fon Kacebu). Jei pavardės jums skamba labai rusiškai, tai skaitykite iš naujo.
Pasakysiu tiek, kad visi trys save laikė vokiečiais, o gimė ir augo ten, kur šiandien Estija. Visi buvo tie vadinami Baltijos vokiečiai, taigi nelabai savo noru tapo rusais. Imperija atėjo pas juos.
Graudžiai juokinga tai, kad sovietiniuose bei rusiškuose šaltiniuose pirmasis yra Fadėjus Fadėjevičius, antrasis – Ivanas Fiodorovičius, o trečias – Otto Jevstafievičius… toliau pavardės. Čia jau ir lingvistinė marodierystė. Kaip dar labiau galima surusinti vokietį ar estą?
Mes gerai žinome, kaip Karaliaučius virsta Kalinino miestu, o Tolminkiemis – prūdais. Taigi vogti galima ir geografiją, nekalbant jau apie istoriją. Kad ir tos anos Kijevo Rusios istoriją… Jie net Romą pavogė, savo Maskvą bandydami vadinti Trečiąja Roma. Ar toje šalyje liko kas tokio savo, nepasisavinto iš kitų?
Tai, ką čia parašiau, mano asmeniniai momentiniai pastebėjimai, kiekvienas skaitytojas iš savo gyvenimo gali daug pasakyti, ką moksle, mene, literatūroje… tiesiog pavogė.
Grįšiu prie pavadinimo ir pačios marodieriškos prigimties. Lietuviai tikrai tokio bruožo neturi, ne kartą sakiau, kad jie bijo pripažinti lietuviais net tuos, kurie save tokiais laikė ir buvo Lietuvos patriotais, sakykim poetas Adomas Mickevičius ar etmonas Jonas Karolis Chodkevičius. Tai tas gramatikos prievaizdas visai teisus.
O iš kur gi ta ruso manija grobti ir rusinti viską, prie ko prisiliečia, nuo tualeto šepečio iki istorijos? Imu tikėti ukrainiečiais, kad ana tūkstančio metų senumo Kijevo Rusia tokia nebuvo. Ir Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje neaprašyta, kad anuometiniai slavakalbiai buvo marodieriai.
Marodieriai buvo mongolai, pradžioje tik daiktų plėšikai, bet savo įtaką kažkaip paliko. Gal ir neklysta tie istorikai, kurie kalba, kad Maskvos Kunigaikštystė buvo veikiau Ordos, o ne Rusios produktas. Veikiau chanatas nei kunigaikštystė. Orda grobė ir nieko nekūrė. Rusija… kaip matote ir žinote.
Marodieriavimo civilizacija nėra vertybė, tai veikiau parazituojanti anticivilizacija.
Mongolų imperijos plėtra buvo „sėkminga“, nes aplinkiniai jos bijojo. Turėjo pasirinkimą – arba būti apiplėštais arba mokėti duoklę. Rinkdavosi vieną ir kitą, abu pasirinkimai, beje, blogi. Ordą sustabdė ne tie kurie skaičiavo, kiek galima ordai mokėti ar kaip ją „prisijaukinti“. Sustabdė tie, kurie jos nepabijojo, nes geriau jau žūti kovoje, nei būti nužudytam „lygioj vietoj“. Orda – šita ar kita – drąsai nepasiruošusi.
Toks suomių C. G. E. Mannerheimas ar ukrainiečių V. Zelenskis pagal Maskvos nomenklatūrą juk taip pat yra rusai, nes gimė toje imperijoje. Bet jie ne rusai. Nes nepaveldėjo nei polinkio vagiliauti, nei bijoti. Tai jau kita (noriu pasakyti) – mūsiškė civilizacija.
