Gavau keletą kritinių pastabų dėl serialo „Kodėl taip yra?“ Skaitytojai sakė, esą nusivylė šiais rašiniais. Tikėjosi, kad papilsiu purvo ant dabartinės valdžios ir „politologiškai“ paaiškinsiu, kad dėl visko kalti keli ministrai, o aš, matote, paaiškinau, kad dėl visko esame (beveik) patys kalti ir pasaulis yra toks kokį arba patys siekėme sukurti, arba neprieštaravome tiems, kurie jį tokį sukūrė. O jeigu jau taip, tai ir pataisyti pasaulį galime tik mes patys. Jeigu norime, ir, aišku, jeigu žinome, ko norime.
Jau ne vienus metus gilinuosi į mokslo sritį vadinamą Ateities tyrimais. Angliškas pavadinimas yra daugiskaita – Futures Studies, pabrėžiant, kad tai nėra kokie nors pabūrimai „iš kavos tirščių“, bet daugiaplanė galimybių, grėsmių, norų ir sugebėjimų analizė, padedanti dažniausiai nedaryti neapgalvotų sprendimų bei pasirinkti ilgalaikę strategiją.
Jei norite sužinoti savo asmeninės ateities perspektyvą, pasiruoškite testui. Neskubėkite atsakyti iš karto, geriau pareflektuokite dieną-kitą, geriausiai nepasakokite nei man, nei savo artimiesiems ir griežtai nepasakinėkite kitiems, kuris atsakymas yra teisingas. Galiu nuraminti, teisingo atsakymo nėra, yra tik… pasirinkimas.
Taigi, jei jau pasiruošėte ir susikaupėte, įsivaizduokite, kad jums lyg iš dangaus nukrito Dievo dovana – visiškai laisva diena, kurią galite praleisti… na čia ir esmė – kaip pasirinksite. Penki variantai:
Pirmas – eisiu prie kompiuterio, ką nors padirbsiu, gal ką papildomai… gal ir pinigėlį kokį papildomai gausiu.
Antras – eisiu į mišką pakvėpuoti grynu oru ar kokį SPA, yra proga atsigauti, kiek pataisyti sveikatą.
Trečias – aplankysiu senus tėvus ar atskirai gyvenančius vaikus, juk tai mano brangi šeima.
Ketvirtas – laisvė, nereikia nieko veikti ir įsipareigoti, bokalas alaus, televizorius, plepalai su draugais.
Penktas – eisiu į bažnyčią. Arba į teatrą, seniai buvau, kažkaip tas dvasinis-kultūrinis pasaulis jau šiaip sau…
Turbūt supratote, kad per vieną dieną visur nespėsite, ir teks rinktis. Jei nebuvo lengva padaryti vieną-vienintelį pasirinkimą, matyt, sudėliojote prioritetus. Specialistai sako, kad jūsų ateitis didele dalimi priklausys nuo to, prioritetų pasirinkimo. Darbas-pinigai, sveikata, šeima, asmeninė laisvė, dvasiniai dalykai. Kas iš jų atsiduria sąrašo viršuje, o kas yra antraeilis dalykas. Ne paslaptis, kad pažįstate žmonių, kurie mano, kad pinigai išsprendžia visas problemas, žmonių, kurie mano, kad brangiausias turtas yra sveikata ir t.t. Ir žinokite, jei pasirinkote pinigus, dirbkite ir nesiskųskite, pinigų visada bus per mažai, jei pasirinkote asmeninė laisvė, nesitikėkite, kad būsite turtingas, sveikas ir mylimas. Visokius ten mamadienius ir tėvadienius sukūrė tie, kuriems šeimos prioritetas yra labai žemai – veikiau būdas kažkaip tas šeimos pareigas pritaikyti prie kitų prioritetų.
Dabar testą perkelkite į valstybės lygį. Valstybė taip pat turi panašius penkis prioritetus bei ribotus resursus, tad jai tenka pareiga nuspręsti, kas svarbiausia, kas mažiau svarbu. Valstybė gali nuspręsti, kad pagrindinis laimė šaltinis yra sėkminga ekonomika – vadinamo bendrojo vidaus produkto dauginimas, valstybė gali manyti, kad svarbiausia yra ekologija – sveika gyvensena ir švari aplinka, gali manyti, kad svarbiausia sukurti tai, ką populiariai vadiname pilietine bendruomene, valstybė gali rūpintis socialinėmis garantijomis ir visuomenės narių lygybe, galiausiai valstybė gali sakyti, kad patriotizmas, tautiškumas, nepriklausomybė yra tos svarbiausios vertybės. Pabandykite nuspręsti, ko šiandien reikia mūsų šaliai – daugiau pinigų, daugiau tvarkos, daugiau patriotizmo, o gal dar ko?
Tikriausiai jaučiate, kad pasirinkti ne taip jau paprasta, jaučiate, kad nėra kokios nors teisingo kelio. Pasaulyje yra įvairių valstybių – labai turtingų ir neturtingų, patriotiškų ir nepatriotiškų, bet yra ir vyraujantys pasirinkimai. Jei pasaulis ar bent jau mūsų gyvenimas atrodo blogas, labai tikėtina, kad reikia keisti pasirinkimus.
Liberaliojo pasaulio ideologai šiandien siūlo neatsakingos asmeninės laisvės prioritetą kelti aukščiau tautinės savimonės ar kokios atsakingos pilietinės bendruomenės.
Gyvename Europos Sąjungoje ir iš viso priklausome turtingiausių pasaulio valstybių kategorijai (kai kas to nenori pripažinti, bet tokia realybė). Europos Sąjunga savo prigimtimi, žinia, ekonominė bendrija tad ekonomikos prioritetas joje tikrai sąrašo viršuje. Europos Sąjungos šalys neabejotinai skiria daug dėmesio ir įvairioms socialinėms garantijoms, „lygybėms“, asmeninėms laisvėms.
Pastaraisiais metais, žinia, atsirado ekologija. Tuo tarpu pažiūra į šeimos vertybes žinote kokia (veikiau mirties, o ne gyvybės kultūra), tautiškumas laikomas veikiau blogiu nei gėriu, o tikėjimas… tai jau visai ne mūsų reikalas. Tokia, vadinama liberali, tvarka pateikiama pasaulyje kaip pavyzdinė, nors dauguma šalių vis tik savo valstybingumą sieja su prieraišumu etninei kilmei, tikėjimui ir šeimos stiprinimui.
Liberaliojo pasaulio ideologai šiandien siūlo neatsakingos asmeninės laisvės prioritetą kelti aukščiau tautinės savimonės ar kokios atsakingos pilietinės bendruomenės. Galime nostalgiškai prisiminti, kad prieš tris dešimtis metų ir mums patriotizmo prioritetas (laisva Lietuva!) buvo kur kas aukščiau nei ekonominės kalkuliacijos (Maskva „užsuks kranelius“!). Nėra ko slėpti, kad nusivylimas ekonomine tvarka auga visame pasaulyje, ta liberali tvarka laikoma veikiau ciniška nei teisinga ir morali. Pinigai? Mūsų karta pergyveno bent kelis pinigų nuvertėjimus, dabar artėja dar vienas. Dabartinė dėlionė rodo tendenciją, vedančią, jei reiktų pasakyti vienu sakiniu, į technologizuotą ir komfortabilią civilizacijos (o gal ir visos žmonijos) eutanaziją, vykstančią vieniems garsiai, kitiems tyliai pritariant. Tačiau dabartinė dėlionė nėra amžina (nors jos sumanytojams gal taip atrodo), kaip ir ne amžinos buvo ankstesnės.
Grįžtant prie minėtų Ateities tyrimų galima teigti, kad prioritetų pasirinkimas netgi demokratinėse bendruomenėse didele dalimi priklauso ne nuo racionalaus sprendimo, bet nuo vyraujančių ir dažnai riboto proto sukonstruotų bet patraukliai atrodančių socialinių teorijų. O mados keičiasi, jas ir mes galime keisti. Kai sugalvosime kaip, pakeisime. Ir tada bus beveik, kaip norime. Beveik, nes Rojus yra ne šioje planetoje.
