Nūnai madingu užsiėmimu tapo noras įtakoti kitus, t.y., vadintis influenceriais. Jų vis daugėja, jie jau net varžosi tarpusavyje, kas pelnys didesnę įtakotojo šlovę, net kokį Metų Įtakotojo titulą.
Kai kurie minėtos „profesijos“ atstovai yra tiesiog paprasčiausios „kalbančios galvos“ galvos ar dainuojančios ir šokančios reklamos. Jie nieko neįtakoja, tik įtikinėja, ką reikia vartoti – nuo prabangių kvepalų iki savo smirdalų. Iš reklamos galima užsidirbti ir galiausiai juk jokios atsakomybės, tik reklama.
Kai kurie bando mokyti gyventi taip, lyg gyvenimas būtų nesibaigianti pramoginė laida ar pigus pageidavimų koncertas. Pastariesiems greit ateina sunkus „pirmadienis“, nes dykai ir linksmai gauna retas kas, dažnam reikia daryti ir tai, kas nėra pramoga, reikia pietus pradėti nuo sriubos, o ne nuo deserto.
Yra ir įtakojančių valstybių gyvenimą. Tokie influenceriai vadinami politikais, jie patys manosi esą žinantys visas gyvenimo paslaptis, nors kitų – antipolitinių influencerių – dažnai vaizduojami kaip visiški neišmanėliai. Kur yra tiesa, atskiras klausimas, bet iš tikro tai politikų įtaka lemia, kad gyvename tokiame, o ne kitokiame pasaulyje.
Gal būtent dėl to madingu užsiėmimu visame pasaulyje tapo rinkti įtakingiausius politinio gyvenimo atstovus, mūsų šalyje taip pat. Tai ne prezidentų ar parlamentų rinkimai, bet jie savaip parodo, kas yra kas tame influencerių gyvenime. Juose, kaip ir tikruose rinkimuose būna savi favoritai, juose, kaip tikruose rinkimuose pasitaiko ir netikėtumų. Štai, populiarusis briuselinis portalas „Politico“ šiemet ėmė ir nustebino visą Europos Sąjungos „establišmentą“, įtakingiausio europiečio titulą paskirdamas… Italijos premjerei Giorgiai (lietuviškai, Jurgai) Meloni.
Netikėtumas yra tai, kad ši moteris Briuselyje visą laiką buvo su „minuso“ ženklu – nesisteminė partija, neliberali jaunystė, nefeministinis požiūris į šeimą, neverkšlenimas dėl nelegalių migrantų, o jos pasirodymas Briuselyje – tai daugiau bloga, nei gera žinia. Sakoma, kad ji – tai toks europinis Donaldas Trumpas, kurį Metų žmogumi išrinko elitinis influencerių rinkėjas – leidinys/portalas Time.
Čia ir yra visas sarkazmas. Briuselio „elitas“, patekęs į politinį nokdauną po Trumpo pergalės Amerikoje, tikėjosi, kad jau savo namuose išsirinks kokią tipo „įtakingą Kamalą su juokeliais, šokiais ir kalbomis apie nieką“, o gavo europietišką Trumpą. Mačiau komentarų, kad „Politico“ pasirinkimą reikia anuliuoti, nes buvo netinkama rinkimų metodika, portalas nėra objektyvus… tačiau, kaip jau yra taip yra. Ir futbolo taisykles nekeičiamos vien todėl, kad mylima komanda pralaimėjo.
Taigi, kam džiaugsmas, o kam skausmas. „Politico“ juk yra tik naujienų bei komentarų portalas ir ne daugiau, bet aišku (kam dar buvo neaišku), kad „trumpėja“ ne tik Amerika, „trumpėja“ visas pasaulis ir iš to proceso nereikia tyčiotis, ką europiečiai labai ir labai pasimėgaudami darė…
Gyvenimas nėra tokie Kamalos „šokiai ir žaidimai“ su visais laisvės partijų įgeidžiais. Panašu, kad „įtakojamieji“ tai geriau supranta nei jų influenceriai. Supranta, kad jau tikrai reikia liautis žaisti pasaulį kaip reklamą, prabangą ar politinių pageidavimų koncertą, nes pasaulyje vyksta procesai, kuriuos realiai įtakoti gali jėga, o ne „žalieji kursai“ ar kokios ten vaivorykštės. Tai tiek vadinamų gerų žinių.
„trumpėja“ ne tik Amerika, „trumpėja“ visas pasaulis ir iš to proceso nereikia tyčiotis.
O dabar labai liūdnas pastebėjimas. Perskaičiau gausius tekstus apie tuos nuostabiais gabumais apdovanotus top įtakinguosius ir supratau, kad jų didieji gabumai ir jų didelės galimybės nepadeda sutramdyti tokio Maskvos administratoriaus, kurį – pagal suėmimo orderį persekiojamą nusikaltėlį – jie patys įtraukė į įtakingųjų sąrašus. Kaip tie senovės romėnai, užuot sumušę barbarus, pakvietė juos į svečius.
Šiandieniniai influenceriai Maskvos administratoriui irgi suteikė ganėtinai aukštą vietą įtakingųjų sąraše. Ką čia Maskva, net Minsko diktatorius ir Gruzijos valdžios „džigitai“ gali miegoti ramiai – Europos įtakingųjų įtaka jų sprendimams yra visiškas niekis. Visi tie sąrašo lyderiai su nominantais yra tik blizgančios fotografijos… Tie įtakingieji, praėję visus lyderystės ir personalo vadybos kursus visiškai nėra lyderiai, o jei ir yra, tai kažkokie dinozaurai iš „šviesios praeities“, kuri jau baigėsi.
Aname kare (vadinamame Antruoju) nei De Gaule, nei Churchillis nebuvo tipingi influenceriai tą dieną, kai priėmė lemtingus sau ir savo tautoms sprendimus. Ir tada jie daug kam nepatiko, ir iš jų tyčiojosi, tyčiojosi, iš „nevykusio artisto“ Reagano, iš „bobiškai“ atrodančios Thatcher. Šiandien ir ta „Jurga“ Meloni daug kam labai nepatinka…
Bet taip jai ir reikia, pasakysiu. Gerai, kad nepatinka visai tai „influencerių bendruomenei“, kuri dabar stropiai trina iš savo tinklapių patyčias apie Trumpą, skubia nukabinėja vėliavas iš tiek spalvų, kiek pieštukų rado dėžutėje. Panašu, kad bandys įtakoti kitaip. Geros tendencijos, pripažinkime…
