Ministrę kritikuojantis žurnalisto įrašas veidaknygėje vertintinas kaip „tiesioginis raginimas keisti valdžią“! – teigė sausio 9-ąją Vilniaus apylinkės teisme LRT etikos kontrolierė Daina Elena Andrikienė.
Teisme etikos kontrolierė taip pat patvirtino, kad jos surengtame posėdyje žurnalisto Savukyno poelgiui įvertinti dalyvavo ir du LRT Generalinės direktorės deleguoti asmenys – Lina Joskaudaitė-Dmitrijeva ir Dovilė Javinskaitė.
Po šio posėdžio su Direktorės deleguotais atstovais kontrolierė ir nusprendė „skirti adekvačią nuobaudą LRT programų vedėjui Virginijui Savukynui“ už teisingumo ministrės Ewelinos Dobrowolskos poelgio kritiką.
LRT Taryba tokiam kontrolierės sprendimui pernai pritarė, o Tarybos pirmininkas Eugenijus Valatka taip tą pritarimą pakomentavo:
„Žodžio laisvė nėra absoliuti – jos ribojimai atsiranda, kuomet iškyla kolizija su vertybinėmis nuostatomis, kurios įtvirtintos organizacijos veiklą reglamentuojančiais dokumentais…“
Tikrai smalsu: kokias „vertybines nuostatas“, svarbesnes ir pranašesnes už mūsų Konstitucijos ginamą asmens laisvę, „įtvirtina“ LRT dokumentai?
Atsiverskime LRT Tarybos darbo reglamentą. Jame atrasime apibrėžtas pamatines Tarybos nario pareigas:
„Tarybos narys LRT ir kitų LRT organų narių atžvilgiu turi veikti sąžiningai ir protingai. […] elgtis pagal bonus pater familias standartą. Tarybos narys turi būti lojalus LRT ir laikytis konfidencialumo.“
Taigi Reglamentas Tarybos narį visų pirma įpareigoja tarnauti ne visuomenei, bet Organizacijai.
Reglamentas nustato, kad Tarybos narys dėl Organizacijai netinkamai atliktų pareigų yra Organizacijos baudžiamas:
„Tarybos narys, nevykdantis ar netinkamai vykdantis Tarybos nario pareigas, privalo padarytus nuostolius (žalą) atlyginti LRT…“
Pasak Reglamento, kiekvienas Tarybos narys yra pirmininko kontroliuojamas:
„Tarybos pirmininkas […] atlieka Tarybos narių atitikties LRT įstatymo, Įstatų, šio Reglamento bei kitų Tarybos nutarimų ir Tarybos nario sutartyje keliamiems reikalavimams kontrolę“.
Reglamentas draudžia Tarybos nariams susirinkti į posėdį vieniems – iš anksto nepranešus ir nepakvietus į jį LRT Generalinės direktorės. Taryba negali priimti sprendimo nė vienu iš anksto Direktorei nepraneštu klausimu, jei Direktorė posėdyje tam prieštarauja.
Pasak Reglamento, „Tarybos pirmininkas per 10 dienų privalo sušaukti neeilinį Tarybos posėdį“, kai Direktorė to pareikalauja.
Direktorė gali nesutikti su Tarybos nutarimu ir jo nevykdyti. Tokiu atveju, nurodo Reglamentas, Ji kreipiasi į Tarybos pirmininką, kuris gali Tarybos nutarimą sustabdyti ir sukviesti Tarybos narius jam peržiūrėti.
Ir vis dėlto Reglamentas suteikia Tarybos nariams ir ypatingą privilegiją:
„Taryba turi teisę per protingą laiką pritarti Generalinio direktoriaus priimtam sprendimui, jei tokiam Generalinio direktoriaus sprendimui buvo reikalingas Tarybos pritarimas.“
Dabar atsiverskime LRT etikos kontrolieriaus veiklos nuostatus.
Jie be jokių išlygų etikos kontrolieriui įsako:
„vykdyti Tarybos, Tarybos pirmininko ir Generalinio direktoriaus pavedimus susijusius su Etikos kontrolieriaus veikla;
bendradarbiauti su Taryba ir Generaliniu direktoriumi sprendžiant su profesinės etikos pažeidimais susijusius klausimus“.
Taigi LRT etikos kontrolierė nėra savarankiška. Ji – Direktorės ir Tarybos pirmininko „pavedimų vykdytoja“.
Kitas dokumentas – LRT žurnalistų profesinės etikos nuostatų pažeidimų nagrinėjimo tvarkos aprašas – dar aiškiau apibrėžia LRT Generalinės direktorės vaidmenį LRT žurnalistų etikos sargyboje:
1) Direktorė arba jos tvarkoma „LRT Administracija“ „turi teisę kreiptis į Etikos kontrolierių dėl profesinės etikos nuostatų pažeidimo“.
2) Direktorė ir jos paskirtas atstovas „turi teisę susipažinti su visa Etikos kontrolieriaus atliekant profesinės etikos nuostatų pažeidimo nagrinėjimo metu surinkta, gauta ar turima informacija, daryti jos kopijas“.
3) Direktorė ir jos paskirtas atstovas turi teisę dalyvauti posėdyje, kuriame nagrinėjama „etikos tyrimo metu surinkta informacija“.
4) Direktorė turi teisę, remdamasi Etikos kontrolierės sprendimu, pripažinti LRT žurnalisto darbo pareigų pažeidimą ir (arba) taikyti pažeidimo teisines pasekmes“.
Taigi LRT Direktorės vaidmuo saugant LRT žurnalistų etiką yra esminis. Tad kam, turint tokias Direktorės galias, Organizacijai dar reikalinga Etikos kontrolierė?
Ir atsiverskime LRT įstatymą.
Jame išvysime visai kitą LRT, nei tik ką matėmė Organizacijos susikurtuose dokumentuose.
LRT įstatymas sako:
„Taryba yra aukščiausiasis kolegialus organas, vykdantis LRT valdymo ir priežiūros funkcijas ir atstovaujantis visuomenės interesams. Taryba privalo veikti LRT ir visos visuomenės naudai…
[…]
LRT generalinis direktorius gauna Tarybos nutarimus ir su jais susipažįsta, taip pat susipažįsta su LRT etikos kontrolieriaus, LRT vidaus audito tarnybos vadovo ataskaitomis, kita informacija, būtina jo funkcijoms atlikti, be balsavimo teisės gali dalyvauti Tarybos ir komitetų posėdžiuose.“
Taigi LRT įstatymas nesuteikia Direktorei teisės nei iš anksto gauti Tarybos posėdžių medžiagos, nei kontroliuoti Tarybos darbotvarkės, nei šaukti neeilinius Tarybos posėdžius, nei nevykdyti Tarybos sprendimų, nei primesti Tarybos nariams sutartis su Organizacija, nei bausti Tarybos narių.
LRT įstatymas nenumato Tarybos pirmininkui galimybės kontroliuoti kitų Tarybos narių.
Visos šios Organizacijos „taisyklės“ yra pačios Organizacijos susikurtos. Matyt, “pagal bonus pater familias standartą“.
Štai, šiuos dokumentus peržvelgus ir paaiškėja, apie kokią koliziją tarp Organizacijos „vertybinių nuostatų“ ir Konstitucijoje įtvirtintų asmens laisvių kalba LRT Tarybos pirmininkas.
Sveiki sugrįžę!
Ir vis dėlto sunku suprasti: kaip Lietuvos Seimo, prezidento, Katalikų Bažnyčios, meno, mokslo, švietimo bendruomenių į LRT Tarybą deleguotiems šviesiems, išsilavinusiems žmonėms „pavyko“ susikurti šitokią Organizaciją? Ne tik susikurti, bet dar ir šitiek laiko atkakliai nuo visuomenės ir Konstitucijos ginti?
O vasario 9 dieną teisėja Rūta Poniškaitytė-Liatukė Vilniaus apylinkės teisme spręs: ar Lietuvos Respublikos Konstitucija veikia ir Organizacijos valdose? Ar Organizacijon patekęs žmogus dar gali išlikti ir Lietuvos piliečiu – išsakyti savo nuomonę, kritikuoti valdžios poelgius ir sprendimus?
