Prieš savaitę žiniasklaidoje buvo paviešinta informacija apie pastojusią 11 metų mergaitę; ją galimai apvaisinusiam nepilnamečiui – 16 metų. Vertinant šį incidentą, dera omenyje turėti tai, jog Lietuvoje lytiškai aktyvių paauglių skaičius yra vienas mažiausių Europoje. 2018 metų tyrimų duomenimis, tik 10 proc. 15 metų mergaičių turėjo lytinius santykius. Palyginimui, šis skaičius Jungtinėje Karalystėje siekia net 40,4 proc. ES šalių kontekste, paauglių gimdymo lygis Lietuvoje yra vidutinis, o pasaulio mastu šis rodiklis yra vienas žemiausių: 2021 m. pagimdė tik keturios motinos iki 15 metų.
Tyrėjai akcentuoja, jog ankstyvas nėštumas dažnai yra susijęs su socialiai rizikinga aplinka, žemesnėmis pajamomis, augimu iširusioje šeimoje, daugiausia pasireiškia periferiniuose Lietuvos regionuose. Būtent tokioje aplinkoje vaikai gauna mažiau tėvų dėmesio, neretai mato besikeičiančius tėvo ar motinos sugyventinius, alkoholio vartojimą ir pan.
Socialiai rizikingoje aplinkoje gyvena ir minėta 11-metė – jos šeima jau buvo sulaukusi socialinių tarnybų dėmesio, taip pat ir pagalbos. Šis konkretus atvejis signalizuoja apie socialinio pobūdžio problemas jauno asmens gyvenime, o pastojimo faktas turėtų būti traktuojamas kaip kraštutinis, o ne tipinis įvykis visų moksleivių mastu.
Tuo pat metu, sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys šį atvejį taiko visam paauglių segmentui. Pasak jo, 11-metės atvejis rodo, kad moksleiviams trūksta žinių apie lytiškumą. Paradoksalu, bet toliau Dulkys teigia, jog mokyklose dėstomos lytiškumo pamokos matomai prisideda prie stebimos tendencijos – gimdančių ir abortą atliekančių nepilnamečių skaičius šalyje mažėja. Kitaip tariant, ministras sako, jog iki šiol veikusios lytiškumo programos buvo efektyvios. Nušviesdama šį atvejį, žiniasklaida taip pat akcentuoja, jog dėl visko yra kaltas lytinio švietimo trūkumas, o naujai parengta Gyvenimo įgūdžių programa problemą esą kaip mat išspręs.
pastojimo faktas turėtų būti traktuojamas kaip kraštutinis, o ne tipinis įvykis visų moksleivių mastu.
Pasigendu nuoseklumo. Jeigu senoji lytiškumo programa buvo efektyvi, kodėl reikia ją keisti kita, nuo senosios smarkiai nutolusia ir visuomenės kontroversiškai vertinama programa? Antra, mažamečiu vaiku buvo pasinaudota. Mažametis, net ir turėdamas pakankamai žinių apie savo teisę sakyti „ne“, neapgins savo interesų prieš vyresnį paauglį. Atsakomybė visada tenka vyresniam. Tikiuosi, kad teisėsauga deramai atliks savo darbą.
Pažvelkime, kaip siūlo apie lytinius santykius kalbėtis su paaugliais prie visų Gyvenimo įgūdžių lytiškumo programos kūrimo etapų prisidėjusio VšĮ „Įvairovės ir edukacijos namai“ kolektyvo leidinys, kuris įtrauktas ir į mokytojams rekomenduojamą programos metodinę medžiagą – „Paauglystė ir lytiniai santykiai: vedlys atviriems pokalbiams“. Akcentuojama, jog leistis į seksualinių tyrinėjimų kelionę svarbu su asmeniu, su kuriuo gera ir jauku leisti laiką, tas žmogus kelia artumo ir saugumo jausmus. Pabrėžiama abipusio sutikimo santykiams svarba, apsaugos priemonių būtinybė, lytiniams santykiams saugi aplinka bei malonumo patyrimas. Tik paskutiniuose leidinio puslapiuose užsimenama, jog nėra apibrėžto tinkamo laiko pradėti seksualinio gyvenimo, pats asmuo turi jaustis tam subrendęs. Tiesa, seksualiniai partneriai įvardinami neutraliai, žmogus Nr. 1, žmogus Nr. 2. Bet šį kartą ne apie tai.
Ar nieko nepasigedote reziumuotoje metodinėje medžiagoje? Nėra kalbama apie būtinybę valdyti savo geismus, nepateikiami patarimai, kaip kurti ilgalaikius santykius, o lytinių santykių pradžią atidėti iki vyresnio amžiaus; nieko nekalbama apie meilę, kaip ją atskirti nuo trumpalaikio susižavėjimo ir pan. Nieko nepasakoma ir apie ankstyvų lytinių santykių žalą psichikai.
Tik paskutiniuose leidinio puslapiuose užsimenama, jog nėra apibrėžto tinkamo laiko pradėti seksualinio gyvenimo, pats asmuo turi jaustis tam subrendęs.
Tyrimai rodo, jog tokie santykiai dažnai sąlygoja nelaimingumo jausmą, pykčio ir agresijos potyrius, mintis apie savižudybę, sumažėjusią savivertę. Nepateikiama informacija apie tai, jog įvairios paauglių problemos (rūkymas, alkoholio ir kitų narkotinių medžiagų vartojimas, ankstyvi lytiniai santykiai, prasta psichoemocinė būsena) turi bendras ištakas ir yra tarpusavyje glaudžiai susiję. Rūkantys, alkoholį ir narkotikus vartojantys paaugliai lytinius santykius pradeda anksčiau nei to nedarantys bendraamžiai. Vakarėliuose, kur vartojamos šios medžiagos, didėja tikimybė užsiimti lytiniais santykiais prieš savo valią ir pan. Galų gale, neprimenama, jog lytiniai santykiai su pilnametystės nesulaukusiojo sutikimu teisėtai galimi tik nuo 16 metų.
Ne, metodinėje medžiagoje viso to nėra, kadangi į saugų seksą orientuoto lytinio švietimo (o naujoji programa būtent tokia ir yra) tikslas yra suteikti informaciją apie apsisaugojimo nuo lytiniu keliu plintančių ligų ir nepageidaujamo nėštumo priemones. Kitaip tariant, siaurai mokoma, jog lytiniam aktui užtenka abiem partneriams sutarti ir naudojantis kontraceptinėmis priemonėmis siekti malonumo, eksperimentuojant su bet kokiu asmeniu. Santykiams tinkamas amžius taip pat yra labai takus.
Grįžkime prie pastojusios mažametės atvejo. Sekant išdėstyta naujosios programos rekomenduojamos metodinės medžiagos logika, tarkime, jeigu buvo abiejų partnerių sutikimas, blogai yra tik tai, kad įvyko pastojimas. Apsaugos priemonių galimai nenaudojo todėl, kad neturėjo už ką jas įsigyti. Toliau sekant minėta logika, tariamai kiltų kontraceptinių priemonių prieinamumo jaunimui klausimas ir tikėtina, jog valstybė išsikeltų sau uždavinį nepilnamečiams jas kompensuoti. Taip pavyzdžiui, daroma Belgijoje, kurioje asmenims iki 25 metų kontracepcija yra nemokama. Pirmieji žingsniai ta linkme jau yra žengti. A. Dulkys 2022 m. pasirašė įsakymą, kuriuo nepilnametėms kompensuojamos hormoninės spiralės. Sarkastiškai priminsiu ir vienos partijos siekius dekriminalizuoti mažo kiekio narkotikų turėjimą. Puikus naujas malonumų pasaulis paaugliams?
Visgi yra ir kita nuomonė. Nei vienuolikmetis, nei pora metų vyresnis paauglys apskritai neturi užsiimti seksu – tai savaime nėra priimtina praktika. Šokiruoti turi ne pats pastojimo faktas, o būtent seksualiniai santykiai nepasiekus brandesnio amžiaus. Paauglys dar nėra pakankamai subrendęs, kad galėtų atsakingai priimti tokius sprendimus. Tačiau šiuo atžvilgiu žiniasklaida tyli, viešumoje nevyksta jokia rimtesnė diskusija. Jeigu naudosi sargį ir nepastosi, gali mylėtis kaip triušis?
Mano nuomone, turėtume veikiau padėti rizikingoms šeimoms pakilti iš socialinės duobės, užtikrinti tokių šeimų vaikams normalią vaikystę ir auklėti/aiškinti visiems moksleiviams, kad lytiniai santykiai nėra laukas eksperimentams, o nepilnamečiams ne laikas pasiduoti aistroms – priešingai, reikalingas valios ugdymas, o savęs dovanojimas yra didžiulė vertybė, kuria negali būti dalinamasi į visas puses.
Būtent apie susilaikymą nuo ankstyvų lytinių santykių iki pasiekiamas brandesnis amžius, meilę ir savęs tausojimą, apie atsakomybės jausmą ir valią suvaldyti savo geismus, vaisingumą ir pasirengimą šeimos kūrimui buvo kalbama senojoje lytiškumo ugdymo programoje. Tiesa, programai įgyvendinti tikslingai skirtų lėšų nebuvo, taigi jos realizavimas priklausė nuo ugdymo įstaigos. Tuo tarpu ją pakeitusioje naujojoje privalomoje Gyvenimo įgūdžių programoje regima vertybinė slinktis toliau nuo brandžios ir atsakingos asmenybės ugdymo bei orientacija į saugius lytinius santykius, paremtus abiejų asmenų sutikimu ir kontracepcija. Nepavykus išvengti nėštumo – reprodukcinės sveikatos terminu pridengta aborto procedūra.
Prieš keletą dienų LRT publikavo Jeilio universiteto soc. mokslų tyrėjos M. Verner, studijuojančios Klimato kaitos komunikaciją straipsnį apie tai, kokios neefektyvios yra susilaikymu nuo ankstyvų lytinių santykių grįstos lytiškumo ugdymo programos. Ponia Verner kažkodėl nusprendė remtis keliomis lokaliomis studijomis, tačiau nė žodžiu neužsiminė apie ne per seniausiai atliktą didelės apimties tyrimą, kuris vertino tiek susilaikymu, tiek ir „saugaus sekso“ paradigma grįstas programas, taikytas JAV ir kitose šalyse.
Didesnės dalies tyrimų rezultatai parodė, jog „saugaus sekso“ programos nesumažino ar net padidino paauglių nėštumą; nepadidino arba sumažino prezervatyvų naudojimą; nepadidino susilaikymo atvejų; padidino rizikingo seksualinio elgesio atvejų; iki programos jau buvusių lytiškai aktyvių paauglių aktyvumas po programos dar labiau padidėjo; padidėjo seksualinių partnerių skaičius; padidėjo oralinio sekso atvejų, o prezervatyvų naudojimas tokio sekso metu – sumažėjo ir t.t.
Tyrėjai daro išvadą, jog didelė dalis į saugų seksą orientuotų švietimo programų padidino rizikingo lytinio elgesio tikimybę, o susilaikymu grįstos programos pasiekė geresnius rezultatus siekiant padėti paaugliams išvengti rizikingo lytinio elgesio (Ericksen, Weed, 2019).
M. Verner taip pat teigia, jog „paauglių seksualinį ugdymą grįsti tik valios susilaikyti principu yra tiesiog neatsakinga ir neapdairu“. Pilnai pritariu. Autorės nuomone, „jauni, bręstantys ir smalsūs žmonės turi teisę į įvairiapusį lytinį švietimą, kuriame būtų kalbama ne tik apie susilaikymą, bet ir apie asmens ribas, kontracepciją, lytiškai plintančias ligas“. Čia sutinku su išsakyta nuomone. Tik vienas esminis pastebėjimas: galbūt autorei tai bus naujiena, bet lietuviškos susilaikymu nuo ankstyvų santykių grįstos įvairių NVO parengtos programos, tarp kita ko, pristato paaugliams ir kontracepciją. Dar daugiau, pateikiami ne tik jos privalumai, bet ir trūkumai – poveikio ribotumas, kylančios rizikos ir šalutiniai poveikiai. Kalbama ir apie netinkamo elgesio atpažinimą, gebėjimą pasakyti „ne“, apie lytiškai plintančias ligas ir pan.
Pabaigai: atrodo, kad nors apie psichinę sveikatą yra kalbama vis daugiau, ankstyvų lytinių santykių žala ir poveikis paauglių psichoemocinei būklei nesulaukia atitinkamai didelio viešo dėmesio. Užsibrėžus tikslą visapusiškai šviesti jaunimą, jokiu būdu negalima nutylėti ir šio svarbaus aspekto.
Pastojusios mažametės atvejis rodo, kad socialinėms problemoms spręsti yra būtinos kompleksinės priemonės – vien žinios apie apsaugos priemones norimos naudos neduos. Lytiškumo ugdyme, greta žinių kaip išvengti lytiškai plintančių ligų ir nėštumo, turi būti nurodomas ir kelias, kuriuo derėtų eiti – tai valios ir asmenybės ugdymas. Būtent šių, ypatingos svarbos dėmenų ir nėra naujojoje Gyvenimo įgūdžių programoje.
