Šiemet pirmąkart per pastaruosius trisdešimt metų Sausio 13-osios minėjimas vyko ne tik pagerbiant žuvusias aukas, bet ir protestuojant prieš valdžią. Po mitingo viešojoje erdvėje pasipylė valdančiuosius palaikančių influencerių kaltinimai ir interpretacijos apie tai, kokia siaubinga minia buvo susirinkusi aplink Seimą ir kaip ji įžeidinėjo Sausio 13-osios aukų atminimą ar Laisvės premijos laureatus.
Nežinia, ar pasipiktinę tautos pasipiktinimu valdžia asmenys dalyvavo tam pačiam mitinge, tačiau skleidžiamoms paskaloms reiktų užkirsti kelią ir kalbėti be komjaunuoliško užsidegimo.
Kaip šio įvykio dalyviui, visų pirma reikia pasakyti, kad mitingas tikrai nepriminė įvykių rugpjūčio 10- ąją, kad ir kokias paraleles mėgino iš vakaro brėžti policijos pareigūnai. Smurto protrūkių nebuvo, minia elgėsi korektiškai, tylos minute be jokių išsišokimų buvo pagerbtos Sausio 13 –osios aukos. Niekas, skirtingai nuo pasirodžiusių versijų, masiškai neskandavo ir nešvilpė, kuomet kalbėjo šių metų Laisvės premijos laureatai, leidę „Lietuvos Katalikų Bažnyčios Kroniką“.
Nors yra bandomas sudaryti įspūdis, jog šalia Seimo Sausio 13-ąją susirinko visiškai nekontroliuojama degeneratų minia, kuri visąlaik rėkė, švilpė ar tyčiojosi pati nežinodama iš ko, reikia pasakyti, kad minios nuotaika buvo kaip tik labai organizuota, o jos nepasitenkinimas nukreiptas į konkrečius politikus.
minios nuotaika buvo kaip tik labai organizuota, o jos nepasitenkinimas nukreiptas į konkrečius politikus.
Prezidentas Gitanas Nausėda nušvilptas nebuvo, de facto didesnių reakcijų nesulaukė ir konservatorė Paulė Kuzmickienė. Reikia aiškiai pasakyti, kad buvo nušvilpti du asmenys: Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen ir premjerė Ingrida Šimonytė. Joms kalbant išties buvo sunku girdėti žodžius, minia švilpė, rėkė ir skandavo „gėda“.
Taigi, minia prie Seimo ketvirtadienį nepažemino Sausio 13 –os aukų, o pykti išreiškė prieš tuos politikus, kurių sprendimai jų atstovaujamas partijas atvedė į reitingų dugną. Kai kas piktinasi tokiu pasipiktinimu, kai kas iš Seimo narių net verkia, tačiau jų verta klausti, kuo konkrečių, populiarumą praradusių politikų nušvilpimas yra neteisėta priemonė reikšti savo susikaupusį pasipiktinimą?
Ir kodėl išvadas skubame šiandien padaryti apie protestuotojus, bet niekada apie asmenis, kurie privedė šalį prie tokios būklės, kai nematoma kitų išeičių jiems į akis pasakyti tai, ką apie juos galvoji.
Jeigu gyveni apsisiautęs Seimo pilyje ir negirdi bei nesikalbi su savo šalies žmonėmis ar reikėtų stebėtis, kai nepasitenkinimas suranda tave pačiu netikėčiausiu metu?
Psichologiškai nuo nesibaigiančių valdančiųjų sukeliamų krizių ir nelogiškų pandemijos valdymo sprendimų pervargę piliečiai privertė pagrindines valdžios atstoves pasijusti „nepatogiai“. Nedarant išvadų politikams ir toliau ignoruojant reikšmingą skaičių šalies piliečių, tikėtina, tokių „nepatogių“ situacijų įvairiuose minėjimuose jiems tik daugės.
