Gerai, gerbiamieji, pakalbėkime apie liūdnesnius dalykus – apie tai, kaip geriausia, kas galėjo nutikti Lietuvai – dabartinė valdžia griauna Lietuvą. Ir šį kartą, deja, jau tikrai nebe perkeltine prasme. Tiesiogine.
Jau kuris laikas į viešumą prasisunkdavo pavienės istorijos, kaip, neapsikentę iš viršaus stumiamos dabar jau buvusios švietimo, mokslo ir sporto ministrės Šiugždinienės reformos, iš darbo išeidinėja mokytojai. Kaip viešumoje pasakojo patys pedagogai, situacija dabar yra tokia, kad nuo naujų mokslo metų pedagogai turi pradėti dirbti pagal naujas programas, kurioms vadovėlių nėra, kaip dirbti – neaišku. Todėl, neapsikentę tokios situacijos, iš darbo išeidinėja tiek jauni pedagogai, tiek ir pedagogai, turintys ilgametę darbo patirtį.
Dar daugiau, švietimo ekspertai jau kuris laikas skambina pavojaus varpais, kad švietimo sistema iš viso gali būti užlaužta, kai dalies vaikų paprasčiausiai iš viso nebus kam mokyti, nes nebus atitinkamų dalykų pedagogų, o tie, kurie dar bus, iš viso nežinos, kaip reikės dirbti naujoje sistemoje. Ir čia dar neįvertinus to, kad ir iki šiol Lietuvos mokinių akademiniai pasiekimai didelio susižavėjimo nekėlė.
Aišku, ta aplinkybė, kad pagrindinės valdančiosios partijos pirmininko šeima yra privataus švietimo oligarchai, yra visiškai grynas sutapimas ir jokio priežastinio ryšio su aptariama istorija neturi.
Gerai, švietimas švietimu, nes tai, ką pridirbo dabartinė valdžia, nauja valdžia sukeltus gaisrus bent jau turės galimybę „apgesinti“, priėmus atitinkamus politinius sprendimus.
Pavyzdžiui, mokykloje nesant atitinkamo dalyko mokytojo, problemą iš dalies būtų galima išspręsti laikinai pakvietus dirbti atitinkamo dalyko specialistą, neturintį pedagoginio išsilavinimo, jei politinė valdžia priimtų sprendimus, kad tokia priemonė laikinai yra galima.
Pavyzdžiui, nesant fizikos mokytojo mokykloje ir nesant kam vaikų mokyti fizikos, laikinai mokytoju galėtų būti priimtas dirbti, tarkim, VU fiziką baigęs specialistas. Taip, toks specialistas, neturėdamas pedagoginio išsilavinimo, gal nemokės dirbti su vaikais, bet specialių fizikos žinių jis tikrai turės, kaip ir galės jas perteikinėti vaikams. Nemokantis su vaikais dirbti dalyko specialistas vis tiek yra geriau, nei iš viso jokio specialisto.
Tačiau per paskutines savaites visu smarkumu įsipliekė daugybiniai gaisrai kitame bare, irgi dėl dabartinės valdžios stumiamų taip vadinamų „reformų“. Konkrečiai – sveikatos apsaugos srityje. Vilniaus Žalgirio klinika, Zarasų ligoninė ir Zarasų pirminės sveikatos priežiūros centras, Vilniaus centro poliklinika. Ir čia tik ryškiausi atvejai ir tik per paskutines kelias savaites, kur dėl SAM ministro Dulkio (o tiksliau – jo viceministrės Danguolės Jankauskienės) stumiamų reformų iš darbo išėjo didžiuliai kiekiai medikų, o paminėtų įstaigų veikla dėl medikų stygiaus tapo paralyžiuota. Trumpai tariant – pacientai nebegauna visų ar dalies medicininių paslaugų, kurias valstybė mokesčius mokantiems piliečiams yra įsipareigojusi suteikti.
O va čia yra situacija, kurios gali nebesugebėti ištaisyti ir nauja valdžia, kad ir kokia gera ji būtų ir kad ir kaip stengtųsi tą padaryti. Ir kurios pasekmės gali būti jau letalinės. Kai žmonės nebegaus jiems reikalingų medicinių paslaugų, dalis jų gali ir iškeliauti į geresnį pasaulį, kur jokios antižmogiškos konservatorių valdžios nebus.
Taip pat, skirtingai aukščiau paminėtai situacijai su švietimu, nesant kam dirbti sveikatos priežiūros įstaigose, kai dabar ten dirbantys medikai masiškai išeina iš darbo, nebebus jokių galimybių tokių gaisrų bent jau prigesinti. Nes gydytojo darbą gali dirbti tik gydytojas. O šeimos gydytojas yra paruošiamas mažiausiai per 9 metus (su sąlyga, kad nepaimamos akademinės atostogos), o gydytojas specialistas – mažiausiai per 10-12 metų (taip pat su sąlyga, kad nepaimamos akademinės atostogos).
SAM ministras Dulkys, už kurį, priminsiu, asmeniškai laidavo premjerė Ingrida Šimonytė, visiškai nieko nesupranta ir visiškai nieko nesusigaudo srityje, už kurią jis, kaip ministras, yra atsakingas. Todėl ir negali padaryti nieko, kad gelbėtų situaciją.
SAM ministras Dulkys, už kurį, priminsiu, asmeniškai laidavo premjerė Ingrida Šimonytė, visiškai nieko nesupranta ir visiškai nieko nesusigaudo srityje, už kurią jis, kaip ministras, yra atsakingas. Todėl ir negali padaryti nieko, kad gelbėtų situaciją.
Aukščiau paminėti atvejai yra tik labiausiai iliustratyvūs ir smarkiausiai pasireiškiantys. Bet sąrašą galima ir pratęsti: narkotikų epidemija Lietuvos mokyklose, už kurios stovi viena labai konkreti valdančioji partija; vėl augantis nusikalstamumas, įskaitant ir sunkias ar labai sunkias nusikalstamas veikas; viena didžiausių infliacijų Eurozonoje ir vieni prasčiausių ekonominių rodiklių ES. Viskas, prie ko prisiliečia dabartinė valdžia, virsta atitinkama substancija, kuria ūkininkai tręšia laukus. Viskas.
Aišku, lygiai kaip iš ožio negalima reikalauti, kad jis nesmirdėtų, lygiai taip pat ir iš šios valdžios, kurios atstovai teisiami politinės korupcijos byloje, kurios atstovas teisiamas pedofilijos byloje, kurios atstovai patys pripažįsta, kad vartoja narkotikus, negalima reikalauti, kad ji neveiktų priešingai Lietuvos ir jos žmonių interesams.
O už dabartinę situaciją, kuri kuo toliau, tuo labiau virsta į nekontroliuojamą, yra atsakingi politiniai influenceriai, apsimetę žurnalistais, kurie visokeriopai šlovino dabartinę valdžią ir skleidė propagandą apie jos konkurentus, rinkėjai, išrinkę dabartinę valdžią, nors buvo akivaizdu, prie ko balsavimas už dabartinę valdžią prives, o taip pat ir Prezidentas Gitanas Nausėda, apie kurį pakalbėkime plačiau.
Esmė tokia, kad Gitanas Nausėda, kaip Respublikos Prezidentas, yra tas pats, kas nieko. Ir nereikia sakyti, kad Prezidentas galių neturi. Prezidentas turi net labai daug galių, jei žino, moka ir drįsta jomis naudotis. Prašau – byra sveikatos apsaugos sistema, už kurią yra atsakingas ministras Dulkys, o už kurį asmeniškai laidavo Ingrida Šimonytė. Net ir lokalus sveikatos apsaugos sistemos subyrėjimas kelia tiesioginę grėsmę Konstitucijoje įtvirtintam teisiniam gėriui – žmonių sveikatai.
Ministras Dulkys daugiau nei aiškiai pademonstravo, kad jis nei žino, nei moka, nei gali šią problemą užkardyti, nei iš viso kažką sistemoje, už kurią yra atsakingas, supranta. Todėl dabar Prezidento tiesioginė pareiga yra eiti į viešumą bei pareikšti, kad per artimiausias kelias dienas jam ant stalo, visų pirma, turi būti padėtas arba paties Dulkio pareiškimas apie atsistatydinimą, arba Šimonytės teikimas dėl Dulkio atstatydinimo, o taip pat per kelias artimiausias dienas pas jį ant stalo turi atsidurti Šimonytės teikimas dėl naujo SAM ministro paskyrimo, kuris būtų ir specialistas, ir turintis medikų bendruomenės pasitikėjimą. To nepadarius per kelias artimiausias dienas, Prezidentas pareikš asmeninį nepasitikėjimą Ministre pirmininke.
Geriausiu atveju, Prezidentas kažką aptakiai pakalbės iš serijos, kad, maždaug, pats Dulkys turėtų pagalvoti, ar jis gali užtikrinti sklandų sveikatos apsaugos sistemos funkcionavimą. Ir tuo viskas pasibaigs.
Bet esu įsitikinęs, kad nieko panašaus neįvyks. Geriausiu atveju, Prezidentas kažką aptakiai pakalbės iš serijos, kad, maždaug, pats Dulkys turėtų pagalvoti, ar jis gali užtikrinti sklandų sveikatos apsaugos sistemos funkcionavimą. Ir tuo viskas pasibaigs. Nes, visų pirma, Prezidentas, turėdamas karčią patirtį, bijo pyktis su premjerais. Visų antra, bijo sukelti politinę krizę, kurios išsprendimas bus tiesioginė konstitucinė jo pareiga, o kaip išspręsti politinę krizę JE nei žino, nei moka, nei tam turi autoritetą. Visų trečia, bijo pyktis ir su konservatoriais, nes konservatorių rinkėjų balsų jam labai gali prireikti kitų metų gegužę vyksiančių Prezidento rinkimų II ture.
Taigi, turim tai, ką turim….
