Pakalbėkime apie savivaldybių tarybų narių išmokų, taip sakant, „susikombinavimą“.
Nors dabar didžiausia šio skandalo liepsna, A. Tapino dėka, įsimetė į TS-LKD partiją, kuri, kaip žinote, mano mylimiausių partijų sąraše užima kokią garbingą 11 vietą, o šiandien liepsnos pradėjo kėsintis ir į vienos ministrės kėdę, bet, objektyvumo vardan, į šį skandalą aš žiūriu kiek labiau rezervuotai nei kiti.
Ne, A. Tapinas šiuo aspektu gerą darbą padarė, neneigsiu to. Bet ne dėl to, kad apdegins TS-LKD reitingus ar net kokią ministrę iš posto išvers, o dėl to, kad gal pagaliau bus sutvarkyta ši sritis.
Reikalo esmė yra ta, kad, remiantis Vietos savivaldos įstatymo 12 str., savivaldybės tarybos narys, eidamas, tarybos nario pareigas, gali pretenduoti į trejopos formos išmokas: atlyginimą už darbo laiką, sugaištą atliekant savivaldybės tarybos nario pareigas; išmoką kanceliarinėms, interneto, pašto, telefono ryšio, transporto, biuro patalpų nuomos, kitoms reglamente numatytoms išlaidoms apmokėti; komandiruotės išlaidas, jei savivaldybės tarybos narys yra komandiruojamas atstovauti savivaldybei už savivaldybės ribų. Tačiau pats atlyginimas už sugaištą darbo laiką yra labai mažas.
Dar daugiau, neatlyginama už tokius veiksmus, kaip klausimų skaitymas, gilinimasis į juos, savarankiškas informacijos rinkimas, paklausimų rašymas, kt. Jei nori, gali tą daryti, bet darysi savo laisvo laiko sąskaita ir apmokėjimo už tai negausi. O va iš taip vadinamų „kanceliarinių“ jau gali „susikombinuoti“, pririnkęs sąskaitų faktūrų ar kvitukų iš kur tik papuola.
Taigi, visa skandalo esmė yra ta, kad savivaldybių tarybų nariai, negaudami adekvataus atlyginimo už tarybos nario darbą, ėmė žiūrėti į tą „kombinavimosi“ su sąskaitomis ar kvitukais reikalą į savo, kaip tarybos nario, atlyginimo dalį.
Taigi, visa skandalo esmė yra ta, kad savivaldybių tarybų nariai, negaudami adekvataus atlyginimo už tarybos nario darbą, ėmė žiūrėti į tą „kombinavimosi“ su sąskaitomis ar kvitukais reikalą į savo, kaip tarybos nario, atlyginimo dalį.
Dabartinėje situacijoje visuomenei reikėtų atsakyti į vieną klausimą: ar savivaldybės tarybos narys turėtų gauti kažkokį apmokėjimą už savo, kaip savivaldybės tarybos nario, darbą? Jei visuomenė atsako, kad ne, neturėtų, tuomet keičiam Vietos savivaldos įstatymo 12 str., nurodydami, kad savivaldybės tarybos nario pareigos yra atliekamos neatlygintinai ir joks apmokėjimas ar kompensavimas jam nepriklauso.
Tačiau, kad ir kaip viliotų atsakymą į aukščiau užduotą klausimą pateikti, kad ne, nieko tiems valdžiažmogiams nemokam, dar to betrūko, vis dėlto, siūlyčiau apsvarstyti tokio atsakymo pasekmes.
Nes praktika patvirtina, kad iš idėjos dirbti galima mėnesį, gal du. O toliau darbas iš idėjos apkarsta ir yra elementariai užmetamas. O tuomet jau meras, kuris atlyginimą gauna pilną, o dabar tą atlyginimą dar ketinama ir ženkliai padidinti, reikalus spręs vienašališkai, kadangi visi kiti savivaldybės nariai nei turės kažkokio noro į kažką gilintis, nei turės tam kažkokių galimybių.
Antra, kas tuomet eis į tas tarybas? Jei manot, kad eis idėjiniai savo krašto patriotai, pasiruošę už dyką art vardan savo krašto gerovės, tai ne, greičiausiai, tokių jei ir bus, tai tik vienetai. O ateis, iš esmės, dviejų tipų kandidatai. Pirmieji bus tie, kuriems jokio atlyginimo ir nereikia, nes jie eis dėl kitų priežasčių. Ir ne dėl patriotiškumo. Pavyzdžiui, koks nors verslininkas, kuris manys, kad, būnant savivaldybės tarybos nariu, tai bus puiki proga susitvarkyt savo verslo reikalus. Na, pavyzdžiui, kad savivaldybė iki jo vystomo projekto komunikacijas nutiestų, gatvę išasfaltuotų, ir kt.
Jei manot, kad eis idėjiniai savo krašto patriotai, pasiruošę už dyką art vardan savo krašto gerovės, tai ne, greičiausiai, tokių jei ir bus, tai tik vienetai.
Antrasis tipas kandidatų būtų tie, kuriems atlyginimą per kitur duotų juos delegavusi partija. Pavyzdžiui, per 5 minutes išsiguglinęs radau 9 Vilniaus miesto savivaldybės tarybos narius iš TS-LKD frakcijos, kurie yra įdarbinti arba TS-LKD frakcijos Seimo narių patarėjais, arba ministrų patarėjais, arba įdarbinti frakcijos atstovu spaudai, arba įdarbinti tiesiogiai pačioje partijoje. Taigi, beveik pusė iš TS-LKD frakcijos Vilniaus miesto savivaldybės narių darbines pajamas gauna, tačiau jas gauna išimtinai iš partijos malonės. Jei partija panorės, vienas ar kitas tarybos narys darbinių pajamų staigiai nebeteks.
Todėl akivaizdu, kad šie Vilniaus miesto savivaldybės tarybos nariai, išimtinai priklausantys nuo partijos malonės, atstovaus ne savivaldybės gyventojams, o partijai. Tai yra, bus labai klusnūs partiniai rankų kilnotojai. Partija lieps ranką pakelti – pakels. Partija lieps nekelti – nekels. Partija lieps ateiti į posėdį – ateis. Partija lieps neateiti – neateis. Tokiu būdu TS-LKD partija užsitikrina, kad visi jai reikalingi klausimai „važiuos buldozeriu“ ir kad niekas net nepagalvos rengti kokį „maištą laive“ viename didžiausių TS-LKD partijos turimų administracinių resursų – Vilniaus miesto savivaldybėje.
Todėl mano pasiūlymas būtų savivaldybių tarybos nariams mokėti ir mokėti kažkokio fiksuoto dydžio išmoką, kurią reikėtų diferencijuoti pagal savivaldybės dydį. Į kurią jau įeitų ir visos kanceliarinės išlaidos ir kt. Kad kiekvienas tarybos narys žinotų, jog mėnesio gale jis gaus X dydžio išmoką už darbą savivaldybės taryboje, kad tokią išmoką visi tarybos nariai gaus vienodą, todėl nėra jokio reikalo „kombinuotis“ su kvitukais ar sąskaitėlėmis.
