Ką gi, populiarioji istorija vystosi toliau. Žiniasklaida publikuoja, kad dabar jau buvęs Seimo narys iš TS-LKD frakcijos – Kristijonas Bartoševičius prašymą VRK dėl mandato atsisakymo pateikė ne pirmadienį iš ryto, kaip daug kas spėjo, bet penktadienį vėlai vakare, dar būdamas komandiruotėje Čilėje, ir kuomet jis turėjo turėjo planų skristi į naują komandiruotę, į Indiją.
Tai kam čia „ta gyvenimo skuba” teikti prašymą dėl mandato atsisakymo penktadienį vėlai vakare, kai visiškai akivaizdu, jog niekas šio prašymo mažiausiai iki kito pirmadienio nesvarstys? Ir kai visiškai akivaizdu, kad parlamentaras iki praeito penktadienio toliau planavo savo, kaip Seimo nario, darbotvarkę, nes būtent dėl jo buvo pakeistas komandiruotės Čilėje laikas, kad K. Bartoševičius galėtų spėti išskristi į naują komandiruotę? O va tik ateina penktadienio vakaras, ir dabar jau buvusį parlamentarą staiga užklumpa poreikis atsisakyti Seimo nario mandato. Ir ne bet kada atsisakyti, bet būtent penktadienio vakare.
Mano asmeniniu spėjimu, įvyko tam tikras „informacijos nutekėjimas”, kurio dėka parlamentaras sužino apie generalinės prokurorės planus pirmadienį, anksti iš ryto, teikti prašymą Seimui dėl leidimo K. Bartoševičių patraukti baudžiamojon atsakomybėn, todėl skubėjo tam užbėgti už akių. Kad, maždaug, nieko neteikit, aš pats atsisakau savo, kaip Seimo nario, mandato, o kartu su juo – ir parlamentaro teisinės neliečiamybės.
Kodėl jam tai buvo svarbu? Ir kodėl niekaip ir jokia apimtimi negalime pritarti viešojoje erdvėje sklandantiems teiginiams, kad dabar jau buvęs parlamentaras šiuo atveju pasielgė teisingai, nesislapstydamas už parlamentaro neliečiamybės? Nes generalinė prokurorė, prašydama Seimo panaikinti parlamentaro teisinę neliečiamybę, būtų priversta Seimui pateikti tam tikrų detalių iš dabar vykstančio ikiteisminio tyrimo.
Neužtektų vien įvardinti baudžiamojo kodekso straipsnių su nusikalstamomis veikomis, kurių galimu padarymu parlamentaras yra įtariamas. Reikėtų nurodyti ir bent kokių nors papildomų aplinkybių, dėl kurių prokuratūra mano, kad šios nusikalstamos veikos galimai yra padarytos ir kad jas galimai padarė būtent konkretus Seimo narys, kurį patraukti baudžiamojon atsakomybėn ir yra prašoma Seimo leidimo.
Savo ruožtu, kai Seimo narys yra įtariamas būtent tokių nusikalstamų veikų padarymu, neturiu nei mažiausios abejonės, kad visame Seime neatsirastų nei vieno parlamentaro, kuris balsuotų prieš jo teisinės neliečiamybės panaikinimą. Taigi, jei generalinė prokurorė paprašo tokiam Seimo nariui panaikinti teisinę neliečiamybę, pasislėpti už Seimo nario mandato jam lygiai nulis šansų.
Todėl sakyti, kad šioje vietoje parlamentaras, pats atsisakęs Seimo nario mandato, pasielgė garbingai, kai jokios neliečiamybės jis ir taip nebūtų išsaugojęs jokiais atvejais, kategoriškai negalima.
Todėl sakyti, kad šioje vietoje parlamentaras, pats atsisakęs Seimo nario mandato, pasielgė garbingai, kai jokios neliečiamybės jis ir taip nebūtų išsaugojęs jokiais atvejais, kategoriškai negalima.
Parlamentaras Seimo nario mandato atsisakė dėl kur kas kitokių išskaičiavimų – tikėdamasis tokiu būdu užkirsti kelią generalinei prokurorei kreiptis dėl jo teisinės neliečiamybės panaikinimo ir, atitinkamai, tokiu būdu visuomenei sužinoti apie tai, kokių nusikalstamų veikų padarymu jis yra įtariamas. Dar daugiau – sužinoti papildomų aplinkybių, dėl kurių prokuratūra mano, kad tokios nusikalstamos veikos galimai buvo padarytos.
O toliau, jei K. Bartoševičiaus planas būtų pavykęs, tokios bylos dėl būtinybės apsaugoti mažamečių aukų interesus pasižymi itin aukštu konfidencialumo lygiu, todėl, labai galimas daiktas, kad visuomenė apie tai bent kurį laiką sužinojusi nebūtų.
Dar daugiau – kaip viešai iškomunikavo dabar jau buvęs K. Bartoševičiaus TS-LKD frakcijos kolega Linas Slušnys, dėl šių bylų įrodymų specifikos tik labai maža dalis tokių bylų nukeliauja iki teismo, o dar mažesnė dalis baigiasi apkaltinamaisiais nuosprendžiais.
Įvertinus tai, kad K. Bartoševičiaus artimieji giminaičiai, tikėtina, jam būtų parūpinę pačius brangiausius advokatus, dabar jau buvęs parlamentaras, ko gero, rimtai manė, kad visi šansai yra jo pusėje.
Įvertinus tai, kad K. Bartoševičiaus artimieji giminaičiai, tikėtina, jam būtų parūpinę pačius brangiausius advokatus, dabar jau buvęs parlamentaras, ko gero, rimtai manė, kad visi šansai yra jo pusėje. Ir kad visuomenė apie nieką nesužinotų, ir kad pradėtas ikiteisminis tyrimas būtų nutrauktas, bylai nepasiekus teismo. O, net jei kažkokios bylos nuotrupos ir būtų pasiekusios žiniasklaidą, visuomet galima būtų pakomentuoti, kad: „Įvyko kažkoks nesusipratimas, tikiuosi, kad teisėsauga greitai viską išsiaiškins. Bet, kadangi dabar esu privatus asmuo, dovanokit, nieko daugiau nekomentuosiu“.
Įvertinus tai, kyla ir vienas papildomas klausimas: kodėl generalinė prokurorė, net ir po to, kai K. Bartoševičius pateikė prašymą panaikinti jo, kaip Seimo nario, mandatą, vis tiek Seimui pateikė prašymą panaikinti šio parlamentaro teisinę neliečiamybę? Nesužinojo apie tai, kad K. Bartoševičius atsisako savo, kaip Seimo nario, mandato? Galimas daiktas. O jei žinojo? Na, tokiu atveju formaliai viskas vis tiek teisinga. Pirmadienį K. Bartoševičius vis dar buvo parlamentaras, vis dar turėjo parlamentaro teisinę neliečiamybę, kurią vis dar buvo galima prašyti panaikinti.
Bet kuriuo atveju, TS-LKD partija, kuri ir šiaip paskutiniu metu didele sėkme pasigirti negalėjo, artėjant savivaldos rinkimų finišo tiesiajai yra siunčiama į nokdauną. Nors, kaip puikiai žinote, TS-LKD partija nepatenka į mano mėgstamiausių partijų ne tik penketuką, bet nepatektų net ir į dešimtuką, tačiau kažkaip žmogiškai net gaila jų pasidarė. Kadangi visos šios istorijos emocinis krūvis yra toks didelis, kad aš sunkiai įsivaizduoju, kokiais stebukladariais turėtų būti TS-LKD viešųjų ryšių ir komunikacijos specialistai, kad, likus mėnesiui iki rinkimų, sugebėtų kažkaip šią istoriją atsverti.
Bandys tą patį, ką padarė Bilotaitės ir Pociaus skandalo įkarštyje su Algiu Stončaičiu, t. y. gesinti skandalą nauju skandalu? Bet kokio stiprumo turėtų būti naujasis skandalas, kad atsvertų šį?
