Jau pasakojau apie Lietuvos mokslo tarybos (toliau LMT, Taryba) paraiškos anketą, kurioje kandidatai privalo rinktis iš trijų lyčių – „vyr.“, „mot.“, „kita“. Ir apie tai, kaip LMT administracijai uždaviau tris klausimus norėdamas sužinoti, 1) kokia reikšmė paraiškos anketoje suteikiama „lyties“ sąvokai, 2) kokiais kriterijais turi vadovautis mokslininkas, norintis atsakyti į šį klausimą, taip pat prašydamas nurodyti, 3) remiantis kokiu Lietuvos Respublikos teisės aktu reikalavimas rinktis iš neapibrėžto lyčių skaičiaus buvo įtrauktas į oficialią LMT paraiškų formą.
Tai atsitiko dar sausio mėnesio viduryje. Po gerų dviejų mėnesių iš įtakingiausių Lietuvos mokslininkų sudaryta LMT pranešė, kad pati nesugeba atsakyti į šiuos klausimus, todėl kreipėsi „į Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybą (toliau Tarnyba) dėl išaiškinimo“. Jau buvau nusiteikęs, kad šių dviejų įstaigų rengiamas atsakymas nusikelia ad Kalendas Graecas, bet, pasirodo, klydau. Gegužės 2 d. į mano e. pašto dėžutę įkrito dokumentas „Dėl atsakymo į Dariaus Aleknos prašymą“ (toliau Atsakymas). Reikalą akivaizdžiai palengvino 2024 m. kovo 14 d. Konstitucinio teismo „Išvada dėl Europos tarybos konvencijos dėl smurto prieš moteris ir smurto artimoje aplinkoje prevencijos ir kovos su juo nuostatų atitikties Lietuvos respublikos konstitucijai“ (toliau Išvada) – LMT atsakymas į pirmus du mano klausimus sulipdytas beveik vien tik iš šio dokumento citatų. Ką Konstitucijos žinovai mano apie šią Išvadą, galima sužinoti čia.
Skaitydamas du Atsakymo puslapius matau, kad verta su juo supažindinti ir platesnę visuomenę – jis apie LMT (ne)galią, apie mūsų kantrybę pakenčiant kvailystę, apie Lietuvos Respubliką ir būdą, kaip ji valdoma. Nes LMT išties gana aiškiai atsakė į visus tris pateiktus klausimus. Tad ir pradėkime nuo pirmojo.
Kokią reikšmę Lietuvos mokslo taryba suteikia „lyties“ sąvokai?
Po įprastinių pagrūmojimų nepažeisti „žmogaus teisių“, LMT entuziastingai griebiasi Konstitucinio teismo susigalvotos ir Išvadoje pasiūlytos naujos „diskriminavimo dėl lyties“ formos, kuri esanti diskriminavimas dėl „lytinės tapatybės“. Nesvarbu, kad toks dalykas mūsų Konstitucijoje neminimas (29 str. kalba apie draudimą varžyti žmogaus teises „lyties, rasės, tautybės, kalbos, kilmės, socialinės padėties, tikėjimo, įsitikinimų ar pažiūrų pagrindu“): nutaisius rimtą veido išraišką ir keletą kartų pakartojus burtažodį inter alia, galima į šį sąrašą įrašyti viską, ko tik pageidaus politinė konjunktūra. Nuo šiol, anot Išvados ir LMT, diskriminuoti dėl „lytinės tapatybės“ negalima lygiai taip pat, kaip ir dėl lyties ar lytinės orientacijos. Tik kas yra toji „lytinė tapatybė“, LMT nepaaiškina. Iš jos rašto aišku tik tiek, kad „yra dvi tapačios sąvokos: Tarnyba vartoja sąvoką „lytinė tapatybė”, tuo tarpu LR Konstitucinis teismas „socialinė lytis”, ir kad tai yra kažkas kita nei „biologinė lytis“, nes teigiama: „Taryba, siekdama nediskriminuoti asmenų socialinės lyties ir biologinės lyties atžvilgiu…“.
Vadinasi, yra du skirtingi dalykai – „socialinė lytis“ ir „biologinė lytis“, tad apie katrą klausiama LMT paraiškoje? Taryba maloningai „suteikia galimybę paraišką teikiančiam pareiškėjui pasirinkti, kokia lytimi norėtų būti identifikuojamas“. Bet kaip pasirinkti, jei nepasakyta, kas tai yra? Vadinasi, tenka pripažinti, kad jungtinės įtakingiausių Lietuvos mokslo ir Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybos pajėgos neįstengė paaiškinti, kas yra jų siūloma „socialinė lytis“ ir kuo ji skiriasi nuo „biologinės lyties“, tačiau teigia, kad ją galima pasirinkti.
Kokiais kriterijais vadovautis atsakant į klausimą apie pasirinkimą tarp „mot.“, „vyr.“, „kita“?
LMT į šį klausimą atsako. Visų pirma sužinome, kad Taryba didžiuojasi, o ir Lygių galimybių kontrolieriaus tarnyba už tai ją pagiria, kad LMT ir toliau duomenis apie lytį rinks „nebinarinėje (t. y. ne tik moters ir vyro parinktys) sistemoje“. Vadinasi, turime suprasti, kad peršamoji „nebinarinė“ sistema turi pakeisti prigimtinės lyties kategoriją, nes abi sistemos negali veikti vienu metu. Čia turime akivaizdų manipuliavimo sąvokomis atvejį, kai, kaip sakoma, klausiama apie ratus, bet atsakyti privalu apie batus. Nesistebėkime, toks yra vienas iš genderizmo ideologijos implantavimo visuomenėje būdų.
Kodėl Lietuvos mokslo taryba leidžiasi į tokius žaidimus? Nes taip, anot LMT Atsakymo, ji atliepia „šiuolaikines žmogaus teisių ir lygių galimybių praktikas“.
Tačiau yra už ką LMT ir pagirti. Šioje binarinėje nebinarinėje painiavoje ji vis dėlto pasiūlo seną aiškų sofisto Protagoro kriterijų. Pasirodo, pareiškėjas atsakymo variantą turi pasirinkti „pagal savo asmeninį supratimą“. Kitaip tariant, LMT nepasiduoda lietuviškų Stambulo konvencijos apologetų, pavyzdžiui, I. Šimonytės, D. Žalimo ir pan. įtikinėjimams, esą „socialinė lytis“ tėra seniai visiems gerai žinomi ir visuomenėje įprastiniais laikomi vyrų ir moterų vaidmenys, bet, kaip sako Europos Tarybos dokumentas Sexual orientation and gender identity (2014), „socialinės lyties tapatybė yra giliai jaučiamas asmens individualus lyties patyrimas“. Įdomu, kodėl tas galioja tik lyčiai? Analogiškas kriterijus puikiai galėtų tikti viskam, pavyzdžiui, gimimo datai. LMT savo paraiškose galėtų klausti, ne kokia jūsų gimimo data, bet kokią jaučiate buvus jūsų gimimo datą. Nesvarbu, kas parašyta mano gimimo liudijime ar tapatybės kortelėje – giliai jaučiuosi dvidešimtmetis. Lygiai tas pat ir su pilietybe: kam tie formalumai, kažkokie referendumai? Būkite kokios tik norite šalies piliečiai „pagal asmeninį savo supratimą“.
Kokie Lietuvos Respublikos teisės aktai nurodo LMT paraiškose rinktis iš neapibrėžto lyčių skaičiaus?
LMT paaiškinimai šia tema ypatingai įdomūs ir verti išsamesnio svarstymo. Visų pirma LMT pradeda nuo ne visai tiesos, nes teigia, esą „Tarybos konkursinio finansavimo veikloje lytis niekada nebuvo paraiškos vertinimo kriterijumi“. Taip nėra, nes, nenurodęs „lyties“ dabar, kaip matome, privaloma verčiamoje „nebinarinėje“ sistemoje, pretendentas dalyvauti mokslo finansavimo konkurse negali, nes jo paraiškos elektroninė sistema paprasčiausiai nepriima. Antroji puiki vieta yra žodžiai „niekada nebuvo“: galbūt dar ir iš tiesų nebuvo. Bet dabar, kai Lietuvoje populiarinama „pozityvioji diskriminacija“, kai vienas iš mokslo institutų tarptautinio vertinimo kriterijų yra juose dirbančių moterų dalis, taip jau nėra. Tad turbūt jau ne už jūrų marių toji diena, kai ir Lietuvoje mokslininkų projektai ir mokslo įstaigos (LMT žargonu – „vertinamieji vienetai“) bus finansuojamos pagal tai, kiek jose dirba šiųmetės Eurovizijos nugalėtojo „lyties“ atstovų.
LMT paaiškina, jog duomenys apie lytį nebinarinėje sistemoje renkami „tik dėl statistinių priežasčių“. O kam reikalingi tokie statistiniai duomenys? Juk ne iš neturėjimo ką veikti tas daroma. Atsakyme randame grėsmingų paaiškinimų. Kadangi LMT turi „9.1. teikti valstybės mokslo ir studijų politiką formuojančioms institucijoms siūlymus, išvadas bei rekomendacijas dėl mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros (toliau – MTEP), moksliniais tyrimais grįstų inovacijų, aukštojo mokslo ir mokslininkų rengimo politikos formavimo ir įgyvendinimo“ ir „9.4. skatinti Lietuvos Respublikos fizinių ir juridinių asmenų integraciją į tarptautinę mokslinių tyrimų erdvę“ (visa tai iš Atsakymo), tai ar nebus visa tai daroma ypač atsižvelgiant į paraiškų grafą „Lytis“?
Savo Atsakyme LMT patvirtina, kad įvesdama klausimą apie tris ir daugiau lyčių, ji nesivadovavo jokiais norminiais Lietuvos Respublikos aktais, nes nė vieno iš jų nepamini ir necituoja. Lietuvos mokslo tarybai Lietuvos įstatymai nereikalingi, svarbiau atsižvelgti į „Europos Komisijos Nediskriminavimo, lygybės ir įvairovės aukšto lygio grupės, Duomenų apie lygybę pogrupio Duomenų apie lygybę rinkimo ir naudojimo gerinimo gaires“. „Aukščiausio lygio grupės pogrupis“ – Vilniaus biurokratams dar yra ko pasimokyti iš Briuselio. Bet apie ką paminėtosios Gairės? Taip, apie renkamą statistiką, kuri vėliau turi būti panaudota ES šalyse įvedant kuo daugiau įvairiausios lygybės. Taip pat ir „socialinės lyties“ požiūriu. Tam ir renkami statistiniai duomenys. ES valdininkai iškilmingai kalba apie „žmogaus teisėmis grindžiamus dalyvavimo, tapatybės pasirinkimo… principus“ (Gairės, p. 18). Kada Lietuvos mokslo taryba pradės kalbėti apie žmogaus teisėmis grindžiamą „mokslą“?
Vis dėlto nebūtų visai teisinga teigti, kad LMT nesiremia jokiais Lietuvos Respublikos dokumentais. Tiesą sakant, remiasi. Tai yra Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybos konsultacija, kurią LMT pirmininkas išdidžiai cituoja greta minėtųjų ES Gairių. Štai kas yra tikrasis Lietuvos Respublikos įstatymų leidėjas. O jūs manėte, kad Seimas? Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybai gana pateikti „konsultaciją“, ir Lietuvos mokslo žiedas – Lietuvos mokslo taryba, puola ją vykdyti. Quo usque tandem…
