„Klausykime Dievo žodžio, atpažinkime Viešpaties kalbėjimą, atverkime širdis Jo veikimui“, – sakė Kauno arkivyskupas Kęstutis Kėvalas, švenčiant Dievo Žodžio sekmadienį Kauno arkikatedroje bazilikoje.
Paskelbus Evangeliją, atversta Evangelijų knyga buvo padėta į specialiai parengtą vietą priešais altorių, kad visų akys per visą liturgiją žvelgtų į ją. Panašiai kaip Evangelijoje pagal Luką, kai žmonių akys smigo į Jėzų, Nazareto sinagogoje skaitantį pranašo Izaijo knygą, – kaip į centrą, kaip į savo viltį.
Sekmadienio popietėje Kauno arkikatedroje būrys vyrų ir moterų, jaunuolių pasikeisdami skaitė Apaštalų darbų knygos istoriją.
Šiuose Šventojo Rašto skaitymuose dalyvavo ir jaunų klausytojų, kurie visu būriu (iš Jono Pauliaus II piligrimų bendruomenės) atėjo kartu su savo bendraamžiais skaitovais.
Gyvai skaitoma apaštalų istorija neabejotinai visus kalbino. O šio švento laiko ramybė apgaubė net ir kūdikius lopšiuose, kuriuos tėveliai buvo atsivežę į arkikatedrą.
Dievo žodis ieškojo kelio į širdis ir tų kauniečių, kurie lankydami senamiestį galbūt atsitiktinai užsuko į arkikatedrą, pilną gyvybės, sklindančios iš garsiai šventovėje aidėjusių Šventojo Rašto tekstų.
„Dievo žodis, kai jis skamba, daro savo darbą ir mums nežinant, nepajėgiant suprasti“, – drąsino Kauno arkikatedros vyriausiasis ceremonijarijus kunigas Artūras Kazlauskas visus, kurie brangų sekmadienio laiką skyrė Šventajam Raštui, trejetą valandų klausydami jo gyvai ar transliacijų namuose.
