Trijų Karalių iškilmės Evangelija pasakoja apie išminčius, kurie, atvykę į Betliejų, padovanojo Jėzui aukso, smilkalų ir miros. Tačiau, apmąstydami jų istoriją, galime sakyti, kad jie ne tik atnešė Jėzui dovanų, bet ir patys buvo Jėzaus apdovanoti, kalbėjo popiežius Pranciškus penktadienio vidudienį, prieš „Viešpaties angelo“ maldą.
Pirmoji – tai pašaukimo dovana, sakė Pranciškus. Išminčiai pasijuto gavę pašaukimą ne skaitydami Šventąjį Raštą ar matydami angelus, bet tyrinėdami žvaigždes. Tai mums sako labai svarbų dalyką: Dievas pašaukia žmogų, uždegdamas jo širdyje troškimą. Išminčiai leidosi į kelionę link to, kas patraukė jų dėmesį ir sužadino pažinimo troškimą. Išsilavinusius ir išmintingus žmones labiau sužavi tai, ko jie nepažįsta, nei tai, ką gerai išmano. Jie pajuto pašaukimą ieškoti to, kas pranoksta jų žinias. Tai, pasak Pranciškaus, svarbu ir mums: esame kviečiami nepasitenkinti tuo, ką žinome, ieškoti Viešpaties išeidami iš savo komforto zonos, eidami link jo kartu su kitais, pasinerdami į tikrovę. Dievas mus kviečia kiekvieną dieną. Jis mus kviečia čia ir dabar, mūsų pasaulyje.
Antroji išminčių gauta dovana – įžvalgumas, sugebėjimas suprasti. Išminčiai ieškojo karaliaus, tad jie atvyko į Jeruzalę pas karalių Erodą. Tačiau šis valdžios trokštantis tironas norėjo jais pasinaudoti, kad pašalintų gimusį galimą varžovą. Trys išminčiai, supratę Erodo ketinimus, iškeliavo į savo tikslą, tačiau grįžti atgal jie nusprendė kitu keliu. Kaip svarbu keliauti į savo gyvenimo tikslą teisingu keliu! Kaip svarbu atpažinti ir atmesti tai, kas vilioja į šalį, veda į bloga! Įžvalgumas yra didžiulė dovana, todėl turime jo prašyti maldoje, sakė popiežius.
Galiausiai trečioji išminčių gauta dovana – nuostaba. Ką gi po ilgos kelionės rado šie aukštos socialinės padėties vyrai? Kūdikį su motina. Tai tiesa, kad Betliejaus scenoje yra labai daug švelnumo, tačiau nėra nieko, kas galėtų nustebinti. O vis dėlto jie nepamanė, kad suklydo, bet džiaugėsi Dievo staigmena. Susitikimą su gimusiu Dievo Sūnumi jie išgyveno kaip stebuklą. Kūdikio mažume jie atpažino Dievo veidą. Popiežius sakė, kad mes, žmonės, visi esame linkę siekti didybės. Todėl žinojimas, kaip ją surasti, iš tiesų yra labai brangi dovana. Didybė glūdi mažume, kurį Dievas labai myli. Viešpatį galime rasti nuolankume, tyloje, šlovinime, mažutėliuose ir vargstančiuosiuose.
„Broliai ir seserys, – baigdamas Evangelijos skaitinio komentarą sakė Pranciškus, – mums visiems Jėzus suteikia pašaukimą, visi galime atpažinti jo buvimą, visi galime patirti jo staigmenas. Tegul Dievo Motina padeda mums atsiminti ir branginti šias dovanas.“
Pirmoji vieta, kur mes ieškome Dievo ir jį surandame, yra širdies nerimas – popiežius
Per Kalėdas gimęs Jėzus atėjo į pasaulį, kad būtų šviesa visoms tautoms. Kartu su jo pagarbinti atvykusiais trimis išminčiais šiandien ir mes klausiame: kur yra gimusysis, kur yra vieta, kurioje galime sutikti Viešpatį, tokiais klausimais pradėjo popiežius Pranciškus penktadienio, sausio 6 d., rytą Šv. Petro bazilikoje aukotų Kristaus apsireiškimo – Trijų Karalių – iškilmės Mišių homiliją.
Pasak popiežiaus, pirmoji vieta, kur mes ieškome Dievo ir jį surandame, yra širdies nerimas, kuris skatina kelti klausimus. Išminčiai iš Rytų šalies mus moko, kad tikėjimas nekyla iš mūsų pačių, neatsiranda iš teorinių samprotavimų, bet yra Dievo dovana. Jo malonė padeda mums pabusti iš apatijos ir skirti vietos svarbiems dalykams, kurie išlaisvina iš tariamo teisumo ir atveria tam, kas mus pranoksta. Tikėjimo kelionė prasideda tada, kai nenutildome širdies nerimo, kai nesileidžiame užmigdomi, kai nesitenkiname ramiais įpročiais, bet drąsiai priimame kiekvienos dienos iššūkius. Kaip tik tuo metu mūsų širdyse kyla tie nenumaldomi klausimai, kurie atveria mus Dievo paieškoms: kur yra mano laimė? Kaip surasti nepraeinančią, nemažėjančią, trapumo, nesėkmių ir išdavystės nebijančią meilę? Ką daryti, kai ištinka krizės ar prislegia kančia?
Kiekvieną dieną pasaulis mums siūlo raminamuosius vaistus, įvairius surogatus, kurie slopina širdies nerimą ir gesina joje gimstančius klausimus – skatina vartotojiškumą, gundo įvairiais malonumais. Iš visų pusių girdime: „Nesijaudink, mėgaukis gyvenimu!“ Neturime leisti, kad šie siūlymai nuslopintų širdies nerimą, nes Dievas gyvena mūsų neramiuose klausimuose. Jis yra tyloje, kai sutrinkame susidūrę su mirties slėpiniu. Jis glūdi teisingumo ir meilės troškime, kurį nešiojamės savyje.
Antroji popiežiaus homilijoje paminėta vieta, kur galime sutikti Viešpatį, yra kelionės rizika. Širdyje kylantys klausimai skatina žmogų leistis į kelionę. Kaip sakė popiežius Benediktas XVI paskutinėje savo pontifikato homilijoje, trijų išminčių „geografinė kelionė išreiškė jų viduje vykstančią dvasinę kelionę, širdies piligrimystę“ (Trijų Karalių iškilmės homilija, 2013 m. sausio 6 d.).
Iš tiesų išminčiai nesitenkino klausimais, bet leidosi į rizikingą kelionę, nežinodami, kur ji juos nuves.
Be nuolatinės kelionės ir dialogo su Viešpačiu, be žodžio klausymosi, be ištvermės tikėjimas negali augti.
„Taip yra ir su mūsų tikėjimu, – sakė Pranciškus. – Be nuolatinės kelionės ir dialogo su Viešpačiu, be žodžio klausymosi, be ištvermės jis negali augti. Neužtenka turėti keletą idėjų apie Dievą ir mokėti kelias maldas sąžinės nuraminimui, bet būtina tapti mokiniais, sekti Jėzumi ir jo Evangelija, kalbėtis su juo apie viską maldoje, ieškoti jo kasdienėse situacijose ir savo brolių bei seserų veiduose.“
Galiausiai trečioji popiežiaus paminėta susitikimo su Viešpačiu vieta yra nustebimas jį adoruojant. Po ilgos kelionės ir varginančių paieškų išminčiai įžengė į namus, „pamatė kūdikį su motina Marija ir, parpuolę ant žemės, jį pagarbino“ (Mt 2, 11). Tai lemiamas momentas – mūsų nerimas, klausimai, dvasiniai keliai ir tikėjimo praktikos turi susilieti Viešpaties garbinime.
„Viskas čia prasideda ir baigiasi, nes visko tikslas yra ne pasiekti, ko norime, ne pelnyti sau šlovę, bet sutikti Dievą ir leisti, kad mus apgaubtų meilė, kuri suteikia pagrindą mūsų vilčiai, išlaisvina mus iš blogio, skatina mylėti kitus, padaro mus žmonėmis, sugebančiais kurti teisingesnį ir broliškesnį pasaulį“, – sakė Pranciškus.
