Į pirmąjį posėdį susirinkusi vadinamoji desovietizacijos komisija tris paminklus ir dvi gatves pripažino kaip propaguojančius totalitarinius, autoritarinius režimus.
„Pirmiausia, tai Ukmergės rajone esantis paminklas J. Krikštaponiui, Anykščių rajone esantis paminklas A. Ubagevičiui, Šalčininkų rajone paminklas sovietų kariams, Gagarino gatvės pavadinimas Gruzdžiuose, Šiaulių rajone, bei P. Cvirkos gatvė Gargžduose“, – ketvirtadienį po posėdžio BNS sakė komisijos pirmininkas Vitas Karčiauskas.
Visus tris paminklus rekomenduojama nukelti, rašytojo ir sovietų veikėjo Petro Cvirkos gatvę pervadinti, o kosmonauto Jurijaus Gagarino gatvėje įrengti paaiškinančią lentelę.
„P. Cvirka tiesiogiai kolaboravo, parvežė Stalino saulę į Lietuvą, tai asmuo, dėl kurio Lietuvos valstybingumui ir visuomenei padarytos žalos yra žinomos, aiškios ir suprantamos. J. Gagarinas buvo daugiau ideologinis įrankis Sovietų Sąjungoje. Niekas nenuginčys, kad jis buvo pirmasis kosmonautas ir tai didelis įvykis pasaulio istorijoje“, – tvirtino V. Karčiauskas.
Paminklą Lietuvos partizanų Vyčio apygardos vadui Juozui Krikštaponiui Ukmergėje prieš kurį laiką ragino nukelti Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenė. Anot jos, partizano veiksmai laikytini nusikaltimu, o tai įrodo Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos centro pateiktos pažymos.
Šis centras 2016-aisiais skelbtoje pažymoje nurodė, kad batalionas, kuriame kuopos vadu tarnavo J. Krikštaponis (Krištaponis), vokiečių okupacinės vadovybės 1941–1943 metais galėjo būti panaudotas žydų, karo belaisvių, civilių gyventojų persekiojimui ir naikinimui Baltarusijoje.
Tuo metu paauglys Antanas Ubagevičius buvo aktyvus sovietinio režimo rėmėjas, vadintas komsorgu – sovietinės Komjaunimo organizacijos veikėjas. Dėl savo veiklos jis buvo nušautas, o jam atminti sovietai pastatė paminklinį akmenį.
Antanas Ubagevičius buvo aktyvus sovietinio režimo rėmėjas, vadintas komsorgu – sovietinės Komjaunimo organizacijos veikėjas
Dėl dar keturių objektų – keturiose kapinėse, palaidojimo vietose esančių paminklų sovietų kariams – kreiptasi nuomonės į Krašto apsaugos, Užsienio reikalų ministerijas, Kultūros paveldo departamentą. Gavus šių institucijų pozicijas, komisija spręs dėl paminklų likimo.
Iš viso komisija nagrinėjo 21 objektą, dėl kurio kreipėsi Ukmergės, Anykščių, Klaipėdos, Raseinių, Šalčininkų, Šiaulių rajonų savivaldybės. Daugiausia tai – paminklai, gatvių pavadinimai.
V. Karčiauskas teigė, kad dabar dėl minėtų objektų likimo galutinį sprendimą priims Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro vadovas, nes komisijos išvada – rekomendacinio pobūdžio.
„Šiai dienai viskas, kas gauta iš savivaldybių ir privačių asmenų, pilnai sutvarkyta ir išnagrinėta. Buvo daugiau prašymų, bet įvairios klaidos, trūkstama informacija lėmė, kad tuos prašymus teko grąžinti ir paprašyti pakartoti“, – kalbėjo komisijos vadovas.
Vadinamąją desovietizacijos komisiją sudarė Seimas, gegužę įsigaliojus draudimui viešuose erdvėse propaguoti totalitarinius, autoritarinius režimus ir jų ideologijas.
Pagal įstatymą, šis draudimas taikomas bet kokia forma įamžinant ar atvaizduojant asmenis, simbolius, informaciją, propaguojančią totalitarinius, autoritarinius režimus ir jų ideologijas.
Viešųjų objektų pripažinimą tokiais, kuriais propaguojami totalitariniai, autoritariniai režimai ir jų ideologijos, atliks Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimų centras ir savivaldybių institucijos.
Prieš tai savo vertinimą turi pateikti minėtoji komisija. Ateityje į posėdžius rinktis ji žada, gavus naujų kreipimųsi.
