Lietuvai nutraukiant baltarusiškų kalio trąšų tranzitą per jos teritoriją ir Klaipėdos uostą, dalis klaipėdiečių gali prarasti darbo vietas, uostas – maždaug trečdalį krovinių. Pasak uosto ir mesto vadovų, tam ruošiamasi, bet tikimasi blogiausio scenarijaus išvengti.
Vyriausybė praėjusią savaitę nurodė „Lietuvos geležinkeliams“ nuo vasario 1-osios nutraukti sutartį su į JAV sankcijų sąrašus įtraukta Baltarusijos trąšų gamintoja „Belaruskalij“, per Klaipėdos birių krovinių terminalą (BKT) kasmet eksportuojančiai apie 11 mln. tonų trąšų. Be to, kad užkirstų kelią bet kokiam galimam šių trąšų gabenimui per Lietuvą, Vyriausybė iki sausio pabaigos tikisi parengti Tarptautinių ir ekonominių sankcijų įstatymo pataisas. Jei Ministrų kabinetas vasarį joms pritartų, Seimas jas priimtų skubos tvarka.
Uosto konkurencingumas – ne tik miesto rūpestis
Klaipėdos meras Vytautas Grubliauskas kaip didžiausią galimą tokio sprendimo grėsmę įvardijo galimus darbuotojų atleidimus.
„Darbo vietų praradimas tose krovos kompanijose, kurias tai palies tiesiogiai, būtų didžiausias praradimas. Tai gerai apmokamos ir vertinamos darbo vietos, dirba aukštos kvalifikacijos specialistai. Konkrečių skaičių nėra, bet kalbama, kad galėtų būti nuo keliasdešimt iki kelių šimtų“, – BNS sakė V. Grubliauskas.
Jo teigimu, kol kas nėra poreikio skelbti pavojaus signalą ar imtis specialių priemonių reaguojant į tokią grėsmę.
„Nutrūkus tranzitui ir padidėjus bedarbių skaičiui niekas ekstremalios situacijos neskelbtų. Bet jeigu reikės tarpininkavimo siekiant padėti be darbo likusiems žmonėms, galėtume bendradarbiauti su Užimtumo tarnyba, tam tikromis įmonėmis, Klaipėdos laisvąja ekonomine zona. Tai jau būtų visų mūsų rūpestis“, – kalbėjo V. Grubliauskas.
Klaipėdos meras teigė, kad tokia situacija pirmiausiai yra praradimas Lietuvai – baltarusiškų trąšų tranzito generuojamos pajamos miesto biudžetui tiesioginės įtakos neturi.
„Bet kas negerai valstybei, tas negerai ir miestui“, – teigė meras.
V. Grubliauskas mano, jog tuo atveju, jeigu nutrauktas trąšų tranzitas pakenktų Klaipėdos uosto konkurencingumui, centrinė valdžia turėtų į tai sureaguoti.
„Kalbėjome apie tai su Susisiekimo ministru Mariumi Skuodžiu. Uostui reikėtų kiek įmanoma padėti per konkurencingumo išlaikymo prizmę net ir labai sudėtingomis sąlygomis“, – teigė Klaipėdos meras.
Grupiniai atleidimai kol kas negresia
Baltarusiškas trąšas kraunančioje bendrovėje Birių krovinių terminalas, rekvizitai.lt duomenimis, praėjusių metų pabaigoje dirbo apie pusantro šimto žmonių.
Įprastai apie planuojamus grupės darbuotojų atleidimus darbdavys privalo informuoti Užimtumo tarnybą, tačiau uostamiestyje iki šiol nesulaukta ženklų apie galimus atleidimus, susijusius su sankcijomis baltarusiškiems kroviniams.
„Kol kas tokių signalų nėra. Mes vykdėme ir kompanijų apklausas, bet jos tokios informacijos nepateikė“, – BNS sakė tarnybos Klaipėdos klientų aptaravimo departamento vadovė Jurgita Petraitienė.
V. Šileika – pasekmes pajus visas transporto ir logistikos sektorius
Lietuvos jūrų krovos kompanijų asociacijos prezidentas Vaidotas Šileika sako, jog kol kas sunku prognozuoti, kaip trąšų tranzito nutraukimas artimiausiu metu konkrečiai atsilieps uostui. Vis dėlto jis įsitikinęs, kad tai pajustų visas transporto ir logistikos sektorius, uostas – taip pat.
„Sunku spręsti apie galimus scenarijus, nes mes nežinome to nutarimo detalių, tai konfidencialu (…) Bet kokiu atveju krova uoste sumažėtų žymiai“, – BNS sakė V. Šileika.
Asociacijos prezidentas teigė manąs, kad išsipildžius tokiam scenarijui BKT galėtų savo pajėgumus pritaikyti kitai veiklai.
„Jeigu trąšas kraunantis terminalas liktų be darbo, mano manymu, nebūtų taip, kad jis neveiktų nieko, krautų kitus krovinius. Tai specializuotas birių krovinių terminalas, be trąšų jis gali krauti žemės ūkio produktus ir kitus birius krovinius. Gal reikėtų tam tikrų investicijų norint pritaikyti jį kitai veiklai, bet tai įmanoma“, – sakė V. Šileika.
Tačiau jis abejoja, ar atlaisvėjusius pajėgumus būtų galima greitai užpildyti naujais kroviniais. Dėl to, anot jo, uoste galėtų padidėti ir vidinė konkurencija.
„Tas terminalas krauna 10-11 milijonų tonų per metus. Surasti tokį kiekį rinkoje, kompensuoti tokią netektį šiuo metu yra praktiškai neįmanoma. Lietuvoje ir aplinkinėse šalyse nėra naujų fabrikų, gaminančių kažkokią produkciją, kurią būtų galima gabenti per uostą. Manome, kad gali būti taip, jog bus perskirstyti kroviniai uosto viduje, pavyzdžiui, lietuviški grūdai“, – kalbėjo V. Šileika.
Klaipėdos uosto vadovas: dar neaišku, ar „Belaruskalij“ krovinys dings iš uosto
Klaipėdos jūrų uosto direkcijos generalinis direktorius Algis Latakas sako, kad Vyriausybės nutarimas dėl „Lietuvos geležinkelių“ ir „Belaruskalij“ dar nereiškia, kad krovinys dings iš uosto.
„Bet kokiu atveju labai sunku pasakyti – pačiam kroviniui, jo prekybai sankcijų nėra. Žiūrėsime, kaip ta situacija vystysis. Ko gero, kategoriškų išvadų dar nereikėtų daryti, į klausimus dar turi atsakyti ir „Lietuvos geležinkeliai“, nes jų infrastruktūra gali naudotis ir kiti vežėjai“, – BNS teigė A. Latakas.
Uosto vadovas kartojo, kad netekus šių krovinių tai būtų didelė netektis uostui.
„Jeigu anksčiau ar vėliau šis krovinys neatvažiuos iki Klaipėdos uosto, be abejonės, poveikis bus didelis, nes jis sudaro didelę dalį krovinių apyvartos – 10,5-11 milijonų tonų. Tai didelis kiekis“, – kalbėjo uosto vadovas.
Anot jo, toks scenarijus ir reakcija į jį yra numatyti uosto strateginiame plane.
„Esame numatę ne vieną scenarijų. Ne tik dėl šio krovinio, tai ir Kinijos klausimas, ir anksčiau nutrūkęs Baltarusijos naftos produktų tranzitas. Viską esame įvertinę, kaip įvykiai pakryps, tokį planą ir taikysime“, – teigė A. Latakas.
Jo teigimu, mažėjant krovinių srautui iš Rytų, reikia ieškoti naujų galimybių priešingose kryptyse.
„Nereikia visiškai persiorientuoti. Kiekvienas krovinys, jeigu jis nėra sankcionuotas ir gali atvažiuoti iki mūsų, uostui yra reikalingas, nesvarbu, ar jis iš Ukrainos, Kazachstano, Uzbekistano, Rusijos ar dar toliau. Mes jokiu būdu nenusisukam nuo šios krypties, bet matome, kad tranzitinių krovinių per Lietuvą mažėja, todėl yra būtinybė ieškoti kitų galimybių, orientuotų į jūros pusę, į Vakarus. Keliame sau užduotį, kaip tapti tuo sukaupimo uostu, kai kurie procesai vyksta, tam tikrus rezultatus konteinerių pervežime jau matome“, – kalbėjo A. Latakas.
Kaip pavyzdį jis paminėjo kompanijos „Mediterranean Shipping Company“ (MSC) sprendimą įtraukti Klaipėdą į laivybos maršrutą, kuriuo gabenami kroviniai tarp Vakarų ir Indijos bei Pakistano – Lietuvos uostamiestyje jie perskirstomi.
„Tai duoda rezultatų, ta kryptimi turime dirbti, bet būtinos tam tikros sąlygos, parametrai. Versle juk viskas orientuota į patrauklumą, kokybę, greitį. Tam reikia ruoštis. Uostas turi būti didelis, gilus. Šiandien nematome visiškai pesimistinių dalykų, nereikia sustoti tų galimybių ieškoti, galvoti. Jų visada atsiranda“, – BNS kalbėjo A. Latakas.
Jo manymu, Klaipėdos uostas turėtų išnaudoti potencialą, kurį suteikia vėjo jėgainių parkų statybos tiek jūroje, tiek sausumoje, orientuotis ne tik į krovos paslaugas, bet ir kitos pridėtinės vertės kūrimą, tačiau įsitvirtinti reikės laiko.
„Bet kokiam kroviniui atsirasti uoste reikia laiko“, – kalbėjo A. Latakas.
