Dauguma praktikuojančių krikščionių, įskaitant pastorius, prisipažįsta žiūrintys pornografiją, o didelė dalis teigia, kad jiems šis įprotis yra priimtinas, rodo naujas tyrimas.
Neseniai išleistoje Barnos tyrimų ataskaitoje Beyond the Porn Phenomenon (liet. „Anapus pornografijos fenomeno“), parengtoje bendradarbiaujant su „Pure Desire Ministries“, tyrėjai nustatė, kad pornografijos vartojimas taip paplitęs tarp visų demografinių grupių, o per pastaruosius aštuonerius metus vartojimo skirtumas tarp krikščionių ir nekrikščionių, taip pat vyrų ir moterų, sumažėjo.
Nors nustatyta, kad praktikuojantys krikščionys vis dar rečiau žiūri pornografiją nei nekrikščionys, atotrūkis tarp šių dviejų grupių sudarė tik 14 procentinių punktų. Apie 54 proc. krikščionių nurodė žiūrintys pornografiją, o nekrikščionių – 68 proc.
Apskritai 75 proc. krikščionių vyrų ir 40 proc. krikščionių moterų nurodė, kad tam tikru mastu žiūrėjo pornografiją.
„Nepaisant to, kad Bažnyčia apskritai pasisako prieš geismą, panašu, kad padaryta nedidelė pažanga siekiant atgrasyti nuo pornografijos vartojimo daugelį tų, kurie užpildo bažnyčios suolus, – teigė tyrėjai. – Atotrūkis tarp išpažįstamų įsitikinimų ir realaus elgesio kelia klausimų dėl dabartinių tikinčiųjų bendruomenėse taikomų metodų veiksmingumo.“
Tyrime pažymima, kad per pastaruosius aštuonerius metus nuo pirmosios ataskaitos paskelbimo sparti kultūrinio ir skaitmeninio turinio kaita dar labiau padidino Bažnyčios problemas, susijusias su pornografija ir nepageidaujamu seksualiniu elgesiu.
„Anapus pornografijos fenomeno“ yra blaivus raginimas suvokti, kad mūsų kolektyvinė kova nepagerino rezultatų, nepaisant kai kurių pradinių žingsnių, kuriais siekiama Bažnyčią padaryti sveikesnę. Vidutinis krikščionis nepatiria laisvės šioje srityje – 75 proc. krikščionių vyrų ir 40 proc. krikščionių moterų teigia, kad bent retkarčiais žiūri pornografiją“, – kalbėjo Nickas Stumbo (Nikas Stumbo), tarnybos „Pure Desire Ministries“ vykdomasis direktorius. Jis pažymėjo, kad pornografijos vartojimo statistika tarp jauniausių šiuolaikinių suaugusiųjų, Z kartos atstovų, „yra dar blogesnė”.
„Dar didesnį nerimą kelia tai, kad gerokai daugiau nei pusė pornografiją žiūrinčių krikščionių sako, jog pornografijos vartojimas juos tenkina. Bažnyčioje kovojančiųjų su pornografija tikrovė yra ta, kad jie taip pat dažnai jaučiasi vieniši. Į klausimą: „Kas jums padeda kovoti su pornografija?“, stulbinantys 82 proc. krikščionių atsako, kad „niekas“. Izoliacija yra priešo žaidimų aikštelė“, – mano N. Stumbo.
Tarnybos „Pure Desire Ministries“ vadovas teigia, kad Bažnyčia turi būti ta vieta, kur žmonės galėtų išsivaduoti iš nerimą keliančio įpročio, su kuriuo dabar susitaikė tiek daug krikščionių.
Apie 62 proc. tyrime apklaustų asmenų apskritai išreiškė pasitenkinimą savo pornografijos vartojimo lygiu. Dar 16 proc. teigė turintys tam tikrų abejonių, bet sakė, kad jiems priimtinas vidutinis pornografijos vartojimo lygis. Ši grupė vis dar norėtų, kad pornografija nesinaudotų taip dažnai.
Tyrimas taip pat išryškino, kaip patogiai žmonės ėmė vartoti pornografiją, nes tik 14 proc. išreiškė norą visiškai atsisakyti šio įpročio.
Z karta, t. y. asmenys, gimę 1999-2015 m., buvo mažiausiai linkę sakyti, kad jiems patogu naudotis pornografija.
Beveik pusė (49 proc.) praktikuojančių krikščionių, kurie taip pat žiūri pornografiją, teigė, kad juos tenkina toks pornografijos vartojimo lygis, palyginti su 73 proc. nekrikščionių. Dar 21 proc. išreiškė norą visiškai susilaikyti nuo pornografijos žiūrėjimo.
Vis dėlto dauguma JAV suaugusiųjų mano, kad reguliarus pornografijos vartojimas neturi įtakos jų bendrai seksualinei sveikatai, ir teigia, kad gali reguliariai žiūrėti pornografiją ir gyventi seksualiai sveiką gyvenimą.
„Tokios nuomonės labiau laikosi vyrai (75 proc. sutinka) nei moterys (59 proc.). Praktikuojantys krikščionys, palyginti su bendra populiacija, mažiau linkę su tuo sutikti. Vis dėlto daugiau nei pusė praktikuojančių krikščionių (55 proc.) sutinka, kad žmogus gali reguliariai žiūrėti pornografiją ir gyventi lytiškai sveiką gyvenimą, – pažymėjo tyrėjai. – Be to, dauguma JAV suaugusiųjų (60 proc.) sutinka, kad pornografijos žiūrėjimas gali pagerinti žmogaus seksualinį gyvenimą. Šiai nuomonei pritaria beveik pusė praktikuojančių krikščionių (48 proc.).“
Be to, kad pornografiją naudoja asmeniniam susijaudinimui, krikščionys nurodė, kad šiuo įpročiu užsiima norėdami sukurti nuotaiką su romantišku partneriu.
„Nepraktikuojantys krikščionys ir nekrikščionys dažniau nei praktikuojantys krikščionys žiūri pornografiją dėl to, kad jiems nuobodu, arba dėl to, kad jiems tai atrodo pramoga. Tačiau galbūt įdomesni yra kiti motyvai, kurie tikėjimo grupėse reikšmingai nesiskiria: krikščionys ir nekrikščionys lygiai taip pat linkę naudoti pornografiją iš smalsumo, ieškodami sekso patarimų arba malšindami stresą ir nerimą“, – pažymi tyrėjai.
Siekdami padėti bažnyčioms spręsti pornografijos problemą, tyrėjai paragino vadovus, be kita ko, bendradarbiauti su ekspertais, teikti pirmenybę švietimui ir informuotumui bei „kurti saugias erdves, kuriose žmonės galėtų kalbėti atvirai“.
„Galiausiai Bažnyčia turi būti vilties šaltinis žmonėms, susiduriantiems su įvairiais gyvenimo iššūkiais, įskaitant kovą su pornografija. Rūpestingai, supratingai ir praktiškai remdamos šią problemą, bažnyčios gali atlikti savo kaip gydymo ir atkūrimo vietų vaidmenį“ – teigė jie. – Net ir maži žingsneliai atvirumo ir paramos link gali padaryti didelę įtaką kovojančiųjų gyvenimui.“
