Didesnė dalis kandidatų į Lietuvos prezidentus palaiko laipsnišką rusakalbių mokyklų mažinimą šalyje teigdami, kad mokymasis lietuviškai vaikams užtikrina vienodas integracijos, karjeros galimybes.
„Aš manau, kad per laiką šitų mokyklų neliks dėl labai objektyvių priežasčių. Nežinau, iš kur ateis mokytojai, kurie galės rusų kalba tuos dalykus dėstyti, turint minty, koks yra vidutinis mokytojo amžius“, – penktadienio vakarą Valdovų rūmuose TV3 televizijos surengtuose kandidatų debatuose kalbėjo valdančiųjų konservatorių keliama premjerė Ingrida Šimonytė.
Ji pridūrė, jog šiuo metu pagrindinis uždavinys yra „padaryti taip, kad vaikai, tas mokyklas baigiantys, gerai mokėtų valstybinę kalbą, kas yra jų garantija integruotis, įsidarbinti ir pasiekti tokių pačių rezultatų kaip lietuviakalbių vaikų“.
Už laipsnišką rusakalbių mokyklų uždarymą pasisakė ir Laisvės partijos iškeltas teisininkas Dainius Žalimas su perrinkimo siekiančiu dabartiniu šalies vadovu Gitanu Nausėda, taip pat pažymėję, kad mokymasis valstybine lietuvių kalba suteikia geresnes galimybes siekti aukštojo mokslo ir karjeros.
„Palaipsninis išėjimas turi būti. (…) Daug metų pavėluota, bet absoliučiai reikia“, – jiems pritarė Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ kandidatas Giedrimas Jeglinskas.
Save į prezidentus išsikėlusio partijos „Nemuno aušra“ lyderio Remigijaus Žemaitaičio manymu, valstybė „turi pasitvirtinti laipsniško (rusakalbių mokyklų – BNS) išėjimo planą per 12 metų“.
Darbo partijos lyderis parlamentaras Andrius Mazuronis pateikė „Saulėtekio“ gimnazijos pavyzdį, kur, jo žiniomis, mokosi apie 600 keliolikos tautybių vaikų, tarp jų ukrainiečiai.
„Viena iš pagrindinių kalbų ten yra rusų. Sakyti, kad tokias mokyklas turėtume uždaryti, mano nuomone, yra nesąžininga ir neteisinga“, – teigė „darbietis“.
Sakyti, kad tokias mokyklas turėtume uždaryti, mano nuomone, yra nesąžininga ir neteisinga.
Save išsikėlę advokatas Ignas Vėgėlė tvirtino, kad rusakalbiai patys nori didinti mokymąsi lietuvių kalba savo vaikams, ir ragino atskirti tautines mažumas pabrėždamas įsipareigojimus Lenkijai.
Į tai G. Nausėda replikavo sakydamas, kad „lenkiškos mokyklos yra atskira istorija, yra tarptautiniai susitarimai ir mes jų šventai laikomės“.
Priešingą poziciją pateikė kitas savarankiškas kandidatas medikas Eduardas Vaitkus: „Kadangi jau turime kitatautes mokyklas, kur mokosi vaikai anglų kalba, tai privalome leisti ir mokyti rusų kalba arba turime uždrausti mokyklas, kuriose mokosi anglų kalba.“
Nacionalinės švietimo agentūros duomenimis, 2020-2021 mokslo metais tautinių mažumų švietimo įstaigose nuo vaikų darželių iki mokyklų ugdėsi per 47 tūkst. vaikų.
Rusų mokomąja kalba bendrojo ugdymo mokyklose minimu laikotarpiu mokėsi apie 14 tūkst. moksleivių, daugiausia – Vilniuje ir Klaipėdoje.
Prezidento rinkimai ir referendumas dėl dvigubos pilietybės įteisinimo vyks sekmadienį, gegužės 12 dieną. Šalies vadovo posto siekia aštuoni kandidatai.
Vyriausiosios rinkimų komisijos (VRK) penktadienį pateiktais duomenimis, per tris išankstinio balsavimo dienas savo valią pareiškė 180 tūkst. arba 7,74 proc. visų rinkėjų.
