2021 m. lapkritį atlikta apklausa parodė, kad daugiau nei pusė Airijos katalikų, kurie prieš pandemiją lankė šv. Mišias, pasirinko to nebedaryti, kaip priežastį nurodydami baimę dėl COVID-19 ar susilpnėjusį tikėjimą.
Amárach Research atliktos apklausos rezultatai atskleidė, kad 53% asmenų, sakiusių, jog prieš pandemiją lankė šv. Mišias, dabar to nebedaro.
Iš tų, kurie nusprendė nebesilankyti šv. Mišiose, 61% teigė, kad to nedaro dėl viruso baimės. Dar 13% teigė, kad turi sveikatos problemų, kurios neleidžia lankytis pamaldose. 21% pareiškė, kad nebelanko Mišių, nes jų tikėjimas nebėra toks stiprus, koks buvo prieš pandemiją. Tokį atsakymą dažniau pateikė vyrai ir jaunesni asmenys (taip teigė 26% vyrų ir 17% moterų).
Nemažas procentas apklaustųjų – 19% – atsakė, kad vietoje realaus dalyvavimo renkasi Mišias stebėti internetu ar per televiziją. Šį pasirinkimą dažniau įvardijo vyresni respondentai.
Dar 16% apklausos metu teigė, kad nuo Mišių lankymo juos sulaiko reikalavimas jų metu dėvėti kaukes.
Apklausoje taip pat klausta, ar anksčiau Mišias lankę asmenys ketina vėl tai daryti, „kuomet bus visiškai panaikinti apribojimai ir gyvenimas grįš į normalias vėžes“. Į šį klausimą anksčiau Mišiose lankęsi asmenys atsakė taip: 23% teigė, kad neketina grįžti į Mišias, 31% atsakė, jog ketina tai daryti ir net 46% pateikė atsakymą, jog dar nežino, ar sugrįš į Mišias, ar ne.
Švęstas vanduo / Unsplash nuotr.
Tikinčiųjų skaičiaus šv. Mišiose kritimas pandemijos metu pastebimas daugelyje šalių. Pavyzdžiui, Center for Applied Research in the Apostolate 2020 m. paskelbė statistiką, kad tik 10% Jungtinių Valstijų katalikų reguliariai lanko šv. Mišias, nors 2019 m. tai darė 20% šalies katalikų.
Airijos katalikų portalas „The Irish Catholic”, aptardamas šv. Mišių lankokumo statistiką, ironiškai klausia: kiek žmonių, nebesilankančių Mišiose „dėl baimės užsikrėsti“, vengia ir kitų viešų vietų. Apžvalgininkas Michaelas Kelly (Maiklas Kelis) rašo:
„Neseniai vienas kunigas man papasakojo istoriją apie anksčiau kasdien Mišias lankiusią parapijietę, kurią dažnai sutinka mažame miestelyje, kur tarnauja. Dabar ji žiūri Mišias per savo iPad ruošdamasi išeiti į prekybos centrą, pas kirpėją ar į mėsinę. Ir ji kunigui sako, kad Mišiose nesijaučia saugi.“
Ar ši moteris „jaučiasi saugi“ prekybos centre, pas kirpėją ar mėsos parduotuvėje? Ar tiesiog visos šios vietos jai svarbesnės nei Mišios?
M. Kelly kelia klausimą: „Ar parapijos, besistengdamos Mišias žmonėms padaryti pasiekiamas namuose, tarsi nedavė masiškai paplitusio leidimo žmonėms likti namuose (ir neiti į Mišias)?“
