Pietų Afrikoje atrastą naują pandeminio koronaviruso atmainą mokslininkai laiko keliančiu didžiausią nerimą nuo delta varianto atsiradimo.
Žemiau apžvelgiama, kas jau yra žinoma – arba nežinoma – apie šią COVID-19 sukeliančio patogeno padermę, tyrėjų pavadintą B.1.1.529 ir paskatinusią skubiai riboti oro susisiekimą su pietinėmis Afrikos valstybėmis.
Kiek neraminantis?
„Šis yra neraminantis, ir aš to nesu sakęs nuo delta [varianto atradimo]”, – per „Twitter“ parašė britų virusologas Ravi Gupta (Ravis Gupta), turėdamas galvoje naująją atmainą, kuriai Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) penktadienį suteikė omikron pavadinimą ir pripažino „susirūpinimą keliančiu“ patogenu.
Ligų ekspertams nerimą kelia naujojo varianto genetinės ypatybės, taip pat jo poveikis pietinių Afrikos šalių bendruomenėse.
Omikron variantas pasižymi kai kuriomis neįprastomis mutacijomis. Apie 30 jų pasireiškia baltyme, formuojančiame koronaviruso dyglius. Būtent šie viruso paviršiaus dariniai lemia patogeno gebėjimą prisitvirtinti prie žmogaus organizmo ląstelių.
Kaip rodo duomenys apie ankstesnes koronaviruso atmainas, kai kurios mutacijos gali lemti reikšmingai didesnį šio patogeno užkrečiamumą. Dalis genetinių pakitimų gali padidinti viruso atsparumą šiuo metu vartojamų vakcinų nuo COVID-19 sukuriamai imuninei apsaugai.
gali kelti nerimą.
„Remiantis jo genetika, [tokios ypatybės] yra labai retos ir gali kelti nerimą“, – naujienų agentūrai AFP sakė Paryžiuje veikiančio Pasteuro (Pastero) instituto mokslininkas Vincent’as Enoufas (Vensanas Enufas).
Mokslininkams ir vyriausybėms nerimą taip pat kelia epidemiologiniai duomenys: Pietų Afrikos Respublikos Gautengo srityje, kurioje, kaip manoma, ir atsirado naujasis variantas, omikron padermė labai sparčiai plinta.
PSO pabrėžė, kad gali prireikti ne vienos savaitės, kol bus geriau suprasta, ar naujasis variantas yra užkrečiamesnis ir pavojingesnis, palyginus su ankstesnėmis atmainomis.
„Turime išlikti ramūs, toliau tai stebėti ir nekelti didžiulio nerimo visuomenei“, – sakė V. Enoufas.
JAV virusologė Angela Rasmussen (Andžela Rasmusen) savo tviterio žinutėje apibendrino kolegų nuotaikas.
„Virusologai – įskaitant mane – yra susirūpinę. Tačiau nemanau, kad kas nors, remdamasis mūsų dabar turimais duomenimis, gali daryti išvadą, kad mums šakės“, – rašė ji.
Pavojingesnis negu delta variantas?
Ko gera, tai yra pagrindinis klausimas, kuriam mokslininkai kol kas negali pateikti jokio pagrįsto atsakymo.
Delta variantas šiuo metu yra dominuojantis ir plintantis visame pasaulyje dėl savo ypatumų, leidžiančių COVID-19 susirgusiems žmonėms lengviau apkrėsti kitus, taip pat iš dalies įveikti vakcinų suteikiamą apsaugą.
Nors jau yra atsiradę naujesnių variantų, pavyzdžiui, miu ir lambda, delta padermė išlaiko beveik visišką hegemoniją.
Tačiau ankstyvieji duomenys iš Gautengo palieka atvirą galimybę, kad omikron „atims karūną“ iš delta.
„Pirminiai stebėjimai leidžia manyti, kad B.1.1.529 sugebėjo įsitvirtinti Gautengo provincijoje ir nukonkuruoti delta“, – sakė Kembridžo universiteto visuomenės sveikatos ir mikrobiologijos profesorė Sharon Peacock (Šaron Pikok).
„Paaiškinimai gali būti keli. Koks nors labai didelis [viruso] platinimo įvykis, susijęs su B.1.1.529, suteiktų įspūdį, kad delta nukonkuruojamas (nors jis visais kitais atžvilgiais yra „pajėgiausias“ iš iki šiol stebėtų). Tačiau kitas paaiškinimas – kad B.1.1.529 iš tikrųjų gali nukonkuruoti delta“, – pridūrė mokslininkė.
Sh. Peacock pabrėžė, kad reikia daugiau tyrimų tikrajai priežasčiai ir naujojo varianto išplitimo mastui nustatyti.
Vienas vilčių teikiantis dalykas gali būti faktas, kad naujasis variantas lengvai nustatomas atliekant įprastą PGR testą. Dėl to vyriausybėms gali būti lengviau stebėti šios viruso atmainos plitimą.
Ką galima padaryti?
Po Pietų Afrikos perspėjimo apie naująjį variantą nepraėjo nė paros, kai Europos šalys pradėjo skelbti stabdančios skrydžius iš šio regiono valstybių. Jų pavyzdžiu pasekė ir daugelis kitų valstybių, įskaitant Jungtines Valstijas ir Kanadą.
Tačiau V. Enoufas mano, kad „jau galbūt per vėlu“.
jau galbūt per vėlu.
„Tai priemonė, leidžianti mums sulėtinti“ omikron varianto plitimą, bet niekada neleis mums jo visiškai sustabdyti, pripažino specialistas.
Kai kurie ekspertai baiminasi, kad nauja padėtis ves prie Pietų Afrikos ir Botsvanos, kur pirmiausiai užfiksuota užsikrėtimo omikron varianto virusu atvejų, stigmatizavimo. Tai savo ruožtu gali paskatinti kitas šalis vengti skelbti apie naujų patogeno variantų egzistavimą, net jeigu jų būtų atrasta.
Tačiau, kaip rodo užsikrėtimo atvejai, nustatyti vieno skrydžio iš Belgijos į Izraelį keleiviams, naujasis variantas jau gali būti išplitęs kitur.
Kiek išliks veiksmingos vakcinos?
Į šį klausimą atsakymo taip pat kol kas nėra.
„Mums reikia patikrinti, ar dėl dabartinių vakcinų besigaminantys antikūnai tebeveikia, taip pat kokiu lygiu jie veiksmingi ir ar jie vis dar gali apsaugoti nuo sunkių formų“ ligos, pažymėjo V. Enoufas.
Tam reikėtų atlikti tiek tyrimų laboratorijose, tiek analizuoti epidemiologinius rodiklius paveiktose šalyse.
Mums reikia patikrinti, ar dėl dabartinių vakcinų besigaminantys antikūnai tebeveikiA.
Vokietijos vakcinų gamintoja „BioNTech“ tikisi, kad laboratorinių tyrimų duomenys bus gauti „vėliausiai po dviejų savaičių“.
Viena potencialiai gera žinia – kad iRNR technologijomis paremtos vakcinos, pavyzdžiui, „Pfizer-BioNTech“ ir „Moderna“ preparatai, teoriškai yra nesunkiai pakeičiami, kad suteiktų apsaugą nuo daugumos variantų.
„Itin svarbu skubiai adaptuoti RNR vakcinas ir vakcinų pastiprinamąsias dozes prie plintančių variantų“, – per „Twitter“ parašė virusologas Etienne’as Decroly (Etjenas Dekroji).
Labiausiai nerimaujama dėl padėties šalyse, kur tik nedaugelis žmonių yra gavę bent vieną vakcinos dozę.
„Kuo daugiau šis virusas cirkuliuos, kuo daugiau galimybių jis turi pakisti – tuo daugiau mutacijų pamatysime“, – sakė PSO pareigūnė Maria Van Kerkhove (Marija Van Kerchov).
