Daiva Mažiulytė. Mėlyna spalva Šventajame Rašte

ŠaltinisXFM RADIJAS

Šiuolaikiniame pasaulyje mėlyna spalva laikoma mėgstamiausia. Net 53 proc. pasaulio valstybių vėliavų turi mėlynos spalvos. Visose europinėse kalbose vartojamas žodžių junginys „mėlynas kraujas” aristokratiškumui nusakyti. Kuo gi ši spalva ypatinga?

Lietuvių kalbos žodis „mėlynas” turi giminaitį latvių kalboje melns , ir jis reiškia „juodas”, mums pažįstamas ir dar vienas, tarptautinis žodis, kilęs iš senosios graikų kalbos, kuriame atpažįstame lietuvišką žodį „mėlynas” – tai melancholija (senovės graikų k. μελάς „juodas”).

Be abejo pažindami mėlyną spalvą, nei graikai, nei romėnai jai neturėjo originalių pavadinimų (vienas iš mėlyną spalvą apibūdinančių žodžių buvo caeruleus „dangiškas“, bet reiškė ir mėlyną ir žalią spalvą, ultramariną). Homeras jūros spalvą vadino vyno raudoniu. Apskritai, Homero spalvų pasaulis gerokai kitoks, nei mūsiškis, nes dangų jis apibūdina kaip žalvario spalvos, o medų ir lakštingalą – χλωρός, t. y. žalios spalvos.

Žodžiu κύανος „kianito spalvos, žydras” (pagal žydro mineralo kianito spalvą) Homeras vadina Iliados veikėjo Hektoro plaukų spalvą. Vienas pirmųjų spalvų teoretikų Empedoklis aprašė spalvas, suskirstęs jas į keturias grupes: šviesa arba balta; tamsa arba juoda; raudona ir geltona. Graikai ir romėnai netgi vaivorykštę apibūdindami neminėjo mėlynos spalvos.

Mėlyna spalva paplitusi ir mėgstama visame pasaulyje, dar senovės Egipte jos dažas buvo išgaunama iš kalkakmenio jį maišant su vario turinčiu mineralu malachitu ar azuritu, intensyvi mėlyna būdavo išgaunama iš lazurito. Tokios rūšies mėlynos spalvos pigmentas buvo brangus lyg auksas.

Jau seniai tikima, jog spalvos turi gydomąjį poveikį. Štai mėlyna ir žydra gali sumažinti raumenų įtampą, širdies ritmą, nuraminti protą, normalizuoti kvėpavimą. Šios spalvos stipriai ramina.

O dabar žvilgtelkim, ar svarbi buvo mėlyna spalva kadaise Izraelyje. Šventajame Rašte mėlyna – dangų ir žemę siejanti spalva, juk ji jūrų, vandenų ir dangaus spalva. Tekhelet yra mėlynai violetinė, žydra, turkio spalva. Kaip ji būdavo išgaunama, Biblijoje nepasakojama. Kai kurios Vyriausiojo kunigo drabužių dalys buvo mėlynos spalvos, o taip pat ir padangtės dangalų audeklai. Žydros spalvos siūlas buvo ir kutuose tzitzit, kurie yra tvirtinami prie keturių Vyriausiojo kunigo drabužio kampų.

Ką ši spalva reiškia žmogui, įdomiai atskleidžia Skaičių knygos 15 skyriaus 37-39 eilutės: Viešpats tarė Mozei: „Kalbėk izraeliečiams ir paliepk jiems pasidaryti kutus ant drabužių kampų per visas kartas. Teprisiriša mėlyną virvelę prie kuto kiekviename kampe. Jūs tad turėsite kutą, kad, žvelgdami į jį, atsimintumėte visus mano įsakymus ir juos vykdytumėte, nenuklysdami paskui savo širdies ir akių užgaidas.

Baltos ir mėlynos spalvos siūlų kutai žydus perspėja nenuklysti pagal savo širdies ir akių užgaidas? Ką gi turėtų priminti mėlyna spalva? Ogi tai, kad būdami žemėje, kurios didžiąją dalį užima jūros ir vandenynai, ir pakeldami akis į mėlyną dangų, nepamirštume štai ko – mūsų bendrystė dieviškume susijusi su meile mus supančiai kūrinijai – vandenynams, žemei, kuri yra mūsų namai. Dievas sukūrė visa – nuo vandenynų gelmių iki aukšto dangaus.

Šios mintys tokios šiuolaikiškos, turint omeny katastrofišką žemės niokojimą ir taršą. Ir išties kaip žmogus pasieks dangų, jei nemylės jį supančios žemės grožio, kurio dalis esame ir mes. Jei tik suvoktume save kaip kūrinijos dalį, nejaugi norėtume kenkti visumai, kuriai patys priklausome? Būtent tai turi priminti mėlyna spalva drabužių kutuose.

Dar daugiau – mėlyna spalva turėjo ir turi priminti, kad žvelgdami į vandenynus, jūras, dangų ir visa, kas aplinkui, esame kviečiami kurti harmoningus santykius ne tik su aplinka, bet ir su savimi pačiais ir kitais žmonėmis. Tad mėlyna spalva mums kalba ir apie santykius bei ryšius.

Pati mėlyna spalva hebrajų kalba yra tekhelet. Išminčius Maimonidas Rambamas teigia, kad mėlyna, t. y. tekhelet buvo pasirinkta dėl to, kad šio žodžio tarimas labai artimas žodžiui takhlit, o jis reiškia „tikslas, paskirtis”. Tad šie du hebrajų kalbos žodžiai primena – turime įsipareigoti dangui ir žemei. Iš meilės kūrinijai juk turėtų gimti ir meilė Kūrėjui.

Būtume dėkingi, jei mus paremtumėte
Exit mobile version