Dabar labai lengvai žiūrima į laisvę, sako laisvės gynėjas R. Olšinskas

ŠaltinisBNS

Praėjus 33 metams, kai neginkluoti žmonės prieš tankus apgynė šalies nepriklausomybę, į laisvę žiūrima labai lengvai, sako Sausio įvykių dalyvis, laisvės gynėjas Rimantas Olšinskas.

„Dabar labai lengvai žiūrima į laisvę, ir net nepagalvojama, kiek paprastam civiliui žmogui reikėjo drąsos eiti, stovėti ir savo kūnu ginti tai, kas brangu“, – šeštadienį per iškilmingą Laisvės gynėjų dienos minėjimą Seime sakė jis.

R. Olšinskas teigė sausio 13-ąją vadinantis antruoju savo gimtadieniu. Jis 1991 metų sausį nukentėjo nuo sovietų karių.

„Vėl atmintyje atgyja tankai, sukiojantys pabūklus ir šaudantys virš beginklių žmonių galvų, dūmai, plieskiantys prožektoriai, byrantys ant galvų stiklai iš smūgio banga sudaužytų aplinkinių namų langų, kareiviai, su keista veido išraiška daužantys automatų buožėmis žmonėms per galvas, kraupus balsas iš šarvuočio garsiakalbio raginantis skirstytis“, – Sausio įvykių prisiminimais dalijosi jų dalyvis.

Pasak jo, tuomet buvo kova už tai, „kokiame pasaulyje gyvens mūsų vaikai ir vaikaičiai, ir jų vaikai“. 

Anot R. Olšinsko, nors Lietuvai pavyko išsilaisvinti, ji ir toliau gyvena greta parako statinės, o agresorius niekur nedingo, jis užpuolė gretimą šalį, žudo civilius žmones ir naikina miestus.

Teisingumo viceministrė Gabija Grigaitė-Daugirdė per minėjimą tvirtino, kad tarptautinė teisė suteikė teisinį pagrindą atkurti nepriklausomą Lietuvos valstybę.

Kita vertus, ji atkreipė dėmesį, kad po Antrojo pasaulinio karo vykdyta sovietų agresija, taip pat žmogaus teisių pažeidimai okupacijos metais ir 1991 metų sausio įvykiai galėjo būti kvalifikuojami ir baudžiami kaip tarptautiniai nusikaltimai siekiant užtikrinti šių nusikaltimų pripažinimą bei pasmerkimą tarptautiniu lygmeniu, tačiau tarptautinei bendrijai tuomet pritrūko ir dabar trūksta drąsos bei ryžto nuteisti agresorių. 

„Nebaudžiamas blogis linkęs augti, todėl tik tarptautinės bendrijos vardu įsteigtas tribunolas galėtų pasmerkti Rusijos imperialistinę ideologiją ir, svarbiausia, nuteisti tiesiogiai už agresiją prieš Ukrainą atsakingus dabartinius Rusijos vadovus“, – sakė viceministrė.

Anot jos, Rusija turi išmokti pralaimėti, o Tarptautinio tribunolo priimtas baudžiamasis nuosprendis dėl įvykdytos agresijos prieš Ukrainą būtų „amžinas ir tarptautine teise grįstas tiesos įrodymas ateičiai“.

Pokario Lietuvos partizanų vado generolo Jono Žemaičio-Vytauto dukterėčia Ana Luisa Monse šeštadienį dėkojo visiems civiliams, kariams, partizanams, gynusiems
Lietuvos laisvę.

„Žinau, kad šį sprendimą priimti buvo sunkiausia. 2022 metais pajutusi labai tikrą agresoriaus grėsmę išsigandau. Tačiau vėliau apėmė dar didesnė baimė už pirmąją – prarasti laisvę. Laisvę, už kurią mano ir jūsų mamos ir tėčiai, sesės, dėdės ir proseneliai kovojo, atkovojo ir dar kartą kovojo“, – sakė ji.

Šeštadienį Lietuvoje minima Laisvės gynėjų diena, ja pagerbiami žuvusieji 1991 metų sausio 13 dieną per sovietų kariuomenės agresiją Vilniuje.

Tuomet Sovietų Sąjungos kariniams daliniams šturmuojant Vilniaus televizijos bokštą bei Radijo ir televizijos komiteto pastatą žuvo 14 žmonių, apie tūkstantis buvo sužeista.

Sovietai karine jėga mėgino nuversti teisėtą Lietuvos valdžią, 1990-ųjų kovo 11 dieną paskelbusią šalies nepriklausomybę nuo Sovietų Sąjungos.

Būtume dėkingi, jei mus paremtumėte
Exit mobile version