Motina Bažnyčia birželio 1 d. pasipildė keturiais naujais diakonais, kurios iškilmingos Eucharistijos metu pašventino Vilniaus arkivyskupas metropolitas Gintaras Grušas, praneša Vilniaus šv. Juozapo kunigų seminarija.
Iškilmingas tikėjimo išpažinimas kartu su celibato priesaika liudininkų akivaizdoje – paskutinis žingsnis prieš priimant Šventimų sakramentą.
Diakonato šventimų homilijos metu G. Grušas teigė, kad Kristaus, aukščiausio ir amžinojo kunigo, šventė grąžina į tikėjimo ir gyvenimo centrą – Kryžiaus auką. Anot jo, visi esame pašaukti susitapatinti su save dovanojančiu Kristumi. Vienas iš būdų – šventimai, įpareigojantys kiekvieną dieną eiti nelengvu Dievo valios nurodytu keliu. Šventimų metu Dievo akivaizdoje šventinamieji padovanoja savo gyvenimą Jėzui ir Bažnyčiai, tačiau tai reikia daryti nuolat.
Šventimų metu Dievo akivaizdoje šventinamieji padovanoja savo gyvenimą Jėzui ir Bažnyčiai, tačiau tai reikia daryti nuolat.
Savo homilijos metu arkivyskupas G. Grušas svarstė apie šventimų metu prisiimamus įsipareigojimus. Ypač buvo atkreiptas dėmesys į celibatą, kurio nesilaikymas palieka daug žaizdų – kai skauda vienam nariui, su juo kenčia ir visas kūnas. Vis dėlto Kristaus auka – meilės auka, o celibatas – meilės atidavimas Kristui dalyvaujant aukoje, todėl nereikia bijoti.
Homilijos pabaigoje arkivyskupas kreipėsi į būsimuosius diakonus sakydamas, kad jų nugyventi gyvenimai bus aiškiausi pamokslai, jei liudys Kristaus meilę rodant aukos–kunigo–altoriaus ryšį.
„Dėkojame Dievui, kad savo malone pažymėjo, ką buvo pradėjęs seminarijos absolventų Lino, Deivido, Miroslav ir Miroslav Jono gyvenime!” – rašoma kunigų seminarijos pranešime.
Vilniaus arkivyskupijos augziliaras vyskupas Arūnas Poniškaitis tuo tarpu, prieš priimdamas pasižadėjimus iš seminarijos absolventų, pažymėjo: celibato priesaika nėra tik disciplinarinė nuostata, o laisvai pasirinktas kelias, tikrovė, kurioje galima išsiskleisti, mylint Dievą ir žmones.
Anot ganytojo, prisiimant įsipareigojimus reikia ištikimai bendradarbiauti su Viešpačiu, nes jų neištesėjimas atneša skausmą, turi griaunančią ir papiktinančią jėgą. Tylus laikymasis ištikimybėje irgi yra jėga.
Kalbos pabaigoje būsimiems diakonams buvo palinkėta, kad tariami priesaikų žodžiai giliai įsirėžtų širdyse ne kaip daug kartų ištartą formulė, o kaip tikėjimo žodžiai.
