Iš senovės Graikijos kilęs terminas “idiotas” reiškė asmenis, susitelkusius tik į asmeninį gyvenimą, nesidominčius politika ar viešaisiais reikalais, todėl laikomus neišmanėliais.
Šiuolaikinėse demokratinėse šalyse “idiotai” – abejingi viešajam gyvenimui ir politikai, tačiau kartais pasinaudojantys savo pilietinėmis teisėmis per rinkimus – kelia unikalų iššūkį. Šis reiškinys sukėlė diskusijas apie tai, ar protinga leisti neinformuotiems asmenims balsuojant daryti įtaką būsimiems sprendimams.
Ryškus bandymas spręsti šią problemą įvyko 2016 m. Bulgarijoje, kur rinkimų įstatymo pataisomis buvo įvesta taisyklė, pagal kurią piliečiams, kurie nebalsuoja dviejuose iš eilės vykstančiuose tos pačios rūšies rinkimuose, atimamos balsavimo teisės. Tokie asmenys išbraukiami iš rinkėjų sąrašų, tačiau gali atgauti balsavimo teisę pateikdami prašymą pakartotinai balsuoti – šia priemone siekiama skatinti pilietinį aktyvumą ir netiesiogiai atsijoti nesuinteresuotus asmenis.
piliečiams, kurie nebalsuoja dviejuose iš eilės vykstančiuose tos pačios rūšies rinkimuose, atimamos balsavimo teisės
Tačiau šis sprendimas nesprendžia esminės problemos – neinformuotų rinkėjų dalyvavimo rinkimuose. Čekijos konservatorių partijos lyderio Jano Kubalcíko pasiūlyme siūlomas kitoks požiūris: reikalauti, kad piliečiai prieš balsuodami išlaikytų pagrindinių žinių testą.
Šiuo testu, kurį sudaro dešimt atsitiktinai parinktų klausimų, siekiama, kad asmenys, neturintys pagrindinių politinių ir bendrųjų žinių, nebūtų įtraukti į sprendimų priėmimo procesą.
Kritikai teigia, kad šis metodas diskriminuoja dalį piliečių, todėl kyla klausimų dėl tokių priemonių teisingumo ir praktiškumo.
Nepaisant to, kad Konservatorių partija jau seniai dalyvauja Čekijos politikoje, jai dar nepavyko pasiekti reikšmingos įtakos įstatymų leidyboje, ir Kubalčikas pripažįsta, kad jo pasiūlymo priėmimo galimybės yra menkos.
