Dalyje Egipto Sacharos, būtent Daklos oazėje, per archeologinius kasinėjimus Trimito vietovėje buvo rasti krikščionių religinio pastato griuvėsiai. Romėnų laikais Trimito miestas vaidino svarbų vaidmenį prekybos logistikos požiūriu.

Vienas svarbiausių radinių Egipto Trimito archeologinėje vietovėje buvo IV a. vidurio krikščionių bažnyčia.

Archeologus nustebino Egipte rastos seniausios laidojimo kriptos. Mokslininkai aptiko 17 žmonių, tarp jų moterų ir vaikų, palaikus. To meto Romos laikotarpiui buvo būdingi patriarchaliniai laidojimo apeigų papročiai. Dėl šių papročių moterys ir vaikai dažnai negalėjo būti laidojami šventose vietose.

Mokslininkai pažymėjo, kad šis radinys rodo, jog atėjus krikščionybei regione pasikeitė ne tik laidojimo tradicijos, bet ir religiniai bei socialiniai papročiai.

The post Egipte rasta IV a. krikščionių bažnyčia appeared first on LAIKMETIS.

Stebėtojai konstatuoja „YouVersion“ programėlė yra viena populiariausių pasaulyje - joje yra daugiau kaip 2 000 Biblijos vertimų ir 800 milijonų atsisiuntimų, kaip skelbia „CBN News“.

Nuo pat pasirodymo ji pateko į 200 populiariausių nemokamų programėlių „Apple“ parduotuvėje. Dabar vartotojai Biblijos programėlę atidaro daugiau nei 270 kartų per sekundę, o bendras įdiegimų skaičius pasiekė 10-12 milijonų naujų įrenginių visame pasaulyje.

Velykų sekmadienį programėlė pasiekė rekordą - ja naudojosi 17 mln. žmonių, iš jų 3,5 mln. naujų įdiegimų.

2008 m. Steve'as Jobsas paskelbė apie „App Store“, kuri leido kūrėjams kurti programėles „iPhone“, atidarymą. Programėlę „YouVersion“, kurią paleido S. Jobso remiama komanda, tuo metu sukūrė devyniolikmetis.

The post Mobilioji programėlė Biblijai pasiekė 800 mln. atsisiuntimų appeared first on LAIKMETIS.

Jų duomenimis, mirusio kūno ląstelės, jei tik gauna maistinių medžiagų, deguonies ar bioelektrinių signalų, gali persitvarkyti ir net įgyti visiškai naujų funkcijų, kurios joms buvo neprieinamos gyvenimo metu.

Pavyzdžiui, varlių odos ląstelės po mirties gali savaime organizuotis į daugialąstelines struktūras, vadinamas „ksenobotais“. Jos pradeda spontaniškai judėti ir geba prisitaikyti dirbtinėje aplinkoje, pavyzdžiui, Petri lėkštelėse.

Mokslininkai taip pat nustatė, kad žmogaus plaučių ląstelės po mirties gali susijungti ir sukurti naujas struktūras, vadinamas „antrobotais“.

Šie atradimai kvestionuoja nusistovėjusią nuomonę, kad po mirties ląstelės visiškai sunaikinamos. Gebėjimas savaime atsikurti ir prisitaikyti priklauso nuo aplinkos, ląstelių metabolinio aktyvumo ir jų išsaugojimo būdų.

Pasirodo, net ir įvykus mirčiai, skirtingų tipų ląstelės skirtingu laiku išlieka gyvybingos. Pavyzdžiui, žmogaus leukocitai paprastai išlieka aktyvūs iki 86 valandų, pelių raumenų ląstelės gali atsinaujinti iki 14 dienų, o avių ir ožkų fibroblastai gali būti implantuojami po mėnesio.

Tyrimai šioje srityje atliekami jau daugiau kaip 15 metų, ir iš pradžių mokslo bendruomenė jais abejojo. Tačiau nuo 2017 m. mokslininkai atrado, kad žuvų ir pelių organizmuose po mirties išlieka aktyvūs maždaug tūkstantis genų. Šis atradimas suteikė naują postūmį suprasti biologinius procesus, vykstančius po organizmo mirties.

Profesoriai mano, kad šis atradimas gali lemti revoliucinį proveržį regeneracinės medicinos ir imunologijos srityse. Jie teigia, kad tokie tyrimai ne tik padės atkurti audinius po sužalojimų, bet ir pareikalaus permąstyti teisines mirties sąvokas.

„Stovime prie slenksčio, kai galime suprasti esminius klausimus apie gyvybę ir mirtį“, - apibendrina mokslininkai.

The post Mokslininkai atrado trečiąją būseną tarp gyvenimo ir mirties - žiniasklaida appeared first on LAIKMETIS.

Molio lentelė, iš pradžių rasta 1882 m. Sipare, senovės Babilonijos mieste netoli dabartinio Bagdado (Irakas), daugiau nei šimtmetį kėlė iššūkį archeologams ir mokslininkams. Tačiau neseniai įvykęs proveržis iššifruojant ant lentelės paviršiaus esantį klinio raštą atskleidė naujų detalių, siejančių senovės babiloniečių tikėjimus su pasauliui žinomais pasakojimais apie potvynius.

Lentelėje, vos didesnėje už delną, pavaizduotas seniausias žinomas pasaulio žemėlapis.

„Jei atidžiai įsižiūrėsite, pamatysite, kad plokščiame molio paviršiuje nubrėžtas dvigubas apskritimas su užrašu klinio raštu „Tai yra Karčioji upė“, - aiškina Britų muziejaus kuratorius daktaras Irvingas Finkelis.

Šio dvigubo apskritimo viduje pavaizduotas Babilonas, apsuptas vandens ribos, vaizduojančios Mesopotamiją. Eufrato upė ir keli dideli miestai, įskaitant patį Babiloną, pažymėti žemėlapio ribose.

Už šio „žinomo pasaulio“ ribų plokštelėje vaizduojamos trikampės figūros, kurios, kaip manoma, simbolizuoja kalnus arba tolimus, paslaptingus kraštus. Šios vietos siejamos su nežemiškomis savybėmis, kurias Finkelis apibūdina kaip „magijos ir paslapties kupinas vietas“.

Užrašuose apie šiuos regionus pasakojama apie keistus kraštus, kuriuose niekada nešviečia saulė, auga brangūs medžiai ir klajoja milžiniški neskraidantys paukščiai, rašo Finkelis.

Jis pažymi, kad aštuoni pirmapradžiai trikampiai, arba regionai, sudaro sferų tinklą už babiloniečių kasdienės tikrovės ribų. Vienas iš šių regionų, atskleistas neseniai atliktos analizės metu, stulbinamai panašus į biblinį pasakojimą apie Nojaus arką.

Kitoje lentelės pusėje pateikiamas gidas po šiuos svetimus kraštus, kuriame išsamiai aprašoma, su kuo gali susidurti nuotykių ieškotojas, keliaujantis į „nežinią“.

Vienas užrašas informuoja, kad norint pasiekti ketvirtąjį trikampį, „reikia nueiti septynias lygas“, o po to tyrinėtojas ras „kažką tokio pat tūrio kaip parsiktu laivas“.

Lentelėje, vos didesnėje už delną, pavaizduotas seniausias žinomas pasaulio žemėlapis.

Šis retas terminas „parsiktu“ reiškia tikslų laivo dydį ir buvo rastas tik keliose kitose babilonietiškose lentelėse, ypač Babilono potvynio istorijoje, kurioje yra didžiulė arką primenanti struktūra. Šį milžinišką laivą pastatė Utnapištymas, babilonietiškasis Nojus, vykdydamas dievo Ea nurodymus, kad apsaugotų savo šeimą ir įvairius gyvūnus nuo artėjančio tvano.

Anot daktaro Finkelio, Imago Mundi žemėlapyje esančiuose klinio rašto užrašuose aprašoma ši senovinė „arka“, kuri, pasak legendos, sustojo ant Urartu vadinamo kalno. Biblijoje rašoma, kad Nojaus arka sustojo ant Ararato - to paties kalnų masyvo, kurį babiloniečiai vadino Urartu, teigia mokslininkai.

„Tai rodo, kad istorija buvo ta pati, ir, žinoma, vienas dalykas vedė prie kito“, - aiškina Finkelis. Babiloniečiams arkos kelionė buvo istorinis faktas, atsispindintis jų kosmologijoje ir geografijoje.

Babiloniečių legenda apie tvaną prilygsta ne tik Nojaus istorijai, bet ir kitiems senovės Artimųjų Rytų pasakojimams. akivaizdu, kad šios civilizacijos turėjo bendrą kultūrinę atmintį apie didįjį tvaną.

Gilgamešo pasakojimas apie tvaną žinomas iš maždaug 3000 metų senumo lentelių, o biblinis pasakojimas apie Nojaus tvaną datuojamas maždaug prieš 5000 metų, todėl išryškėja senas ir giliai įsišaknijęs ryšys tarp šių civilizacijų mitologijų.

Finkelis aiškina, kad ši istorija apie didžiulį potvynį, išgyvenimą ir vėlesnį arkos liekanų stebėjimą ant kalno babiloniečiams buvo daugiau nei legenda. Ji buvo įausta į jų pasaulėžiūrą ir kosmologiją. Imago Mundi žemėlapyje ši istorija vaizduojama ir pažodžiui, ir simboliškai. Pasak Finkelio, šis vaizdas reiškė žinomo pasaulio ribas ir žemės „anapus“ pradžią - mitų ir vaizduotės vietą.

Iš naujo atradus šį senovinį ryšį tarp babilonietiškų ir biblinių pasakojimų apie tvaną, vėl įsiplieskia diskusijos apie Nojaus arką ir galimą jos sustojimo vietą ant Ararato kalno, pažymima „Daily Mail“ pranešime.

Stambulo technikos universiteto mokslininkai, tyrinėję Ararato kalno erdvę, neseniai aptiko jūrinio molio ir senovinės žmonių veiklos įrodymų, datuojamų maždaug prieš 3-5 tūkst. metų. Jų atradimai kelia klausimų, ar senoviniai potvyniai suformavo vietos kraštovaizdį ir įkvėpė šias potvynių legendas.

Nors dauguma istorikų Nojaus arką laiko simboliniu, o ne istoriniu pasakojimu, archeologiniai radiniai ir tekstų analizės toliau skatina dirbti tuos, kurie domisi galimais realiais tokių istorijų įkvėpimo šaltiniais.

Imago Mundi lentelė ne tik atskleidžia babiloniečių pasaulio ir kosmoso suvokimą, bet ir patvirtina, kad senovės kultūros visuose Artimuosiuose Rytuose turėjo bendrą atmintį apie didįjį tvaną, įamžintą šioje trapioje molinėje lentelėje.

The post Iššifruotame „Babilonijos pasaulio žemėlapyje“ pasakojama apie pasaulinį tvaną appeared first on LAIKMETIS.

Susirašinėdami elektroniniu paštu su CNA, projekto bendraautoriai Achimas Lichtenbergeris ir Torbenas Schreiberis (Torbenas Šreiberis) iš Miunsterio universiteto bei Haykas Gyulamiryanas (Hajakas Giulamirjanas) iš Armėnijos mokslų akademijos paaiškino komandos atradimo, padaryto senovinio Artaksatos miesto vietoje, reikšmę. Su ketvirtuoju projekto bendraautoriumi Mkrtichu H. Zardarjanu iki publikacijos paskelbimo nepavyko susisiekti ir gauti komentarų.

Kadangi Armėnija yra pirmoji valstybė, kurioje krikščionybė buvo priimta valstybiniu lygmeniu ir kurioje I a. pradžioje krikščionybę skelbė apaštalai Tadas ir Baltramiejus, šis atradimas armėnams yra labai svarbus faktas“, – agentūrai CNA teigė H. Gyulamiryanas ir pridūrė, kad „šis atradimas yra vienas svarbiausių pastaraisiais dešimtmečiais Armėnijoje".

A. Lichtenbergeris taip pat pabrėžė ypatingą vietovės svarbą, nes bažnyčia atrasta netoli Chor Virapo vienuolyno, kuriame Grigalius Švietėjas buvo laikomas kalėjime prieš tai, kai IV a. į krikščionybę atvertė Armėnijos karalių Trdatą III.

Kaip teigė H. Gyulamiryanas, nors krikščionybės šaknys Armėnijoje siekia apaštalų laikus, tik 301 m. krikščionybė buvo paskelbta oficialia Armėnijos religija.

Pagal tradiciją, Armėnijos atsivertimas siejamas su šventuoju Grigaliumi Švietėju, krikščionių evangelistu ir atsivertėliu iš zoroastrizmo, kuris stebuklingai išgydė tautos pagonių karalių nuo savotiškos „ligos“ po to, kai to nesugebėjo padaryti joks kitas pagonių šventikas.

Plačiai paplitusi istorija apie tai, kaip Armėnija tapo krikščioniška, remiasi mitine istorija, kurią paskelbė V a. autorius Agatangelas, aiškino armėnų tyrinėtojas.

Plačiai paplitusi istorija apie tai, kaip Armėnija tapo krikščioniška, remiasi mitine istorija, kurią paskelbė V a. autorius Agatangelas, aiškino armėnų tyrinėtojas.

Legenda pasakoja, kad pagonių Armėnijos karalius susižavėjo šventosios Hripsimės, vienuolės, kuri su savo vienuolyno abate ir bendruomene pabėgo nuo persekiojimo Romoje, grožiu. Karalius pasiūlė ją vesti ir padaryti karaliene, tačiau Hripsimė atsisakė ir stebuklingos jėgos dėka sugebėjo atremti karaliaus kėslus.

Po to, kai karalius galiausiai liepė nužudyti Hripsimę ir jos bendruomenę, istorikai teigia, kad jis „virto laukiniu šernu, kuris draskė savo kūną“ ir jo negalėjo išgydyti nė vienas pagonių ar zoroastrizmo šventyklų šventikas, bandęs atlikti šį žygdarbį.

Galiausiai karaliaus sesuo įtikino jį kreiptis į šventąjį Grigalių, kurį karalius buvo įkalinęs 15 metų. Kai šventasis buvo paleistas, jis išgydė karalių nuo jo „ligos“ ir jį bei visą karališkąją šeimą atvertė į krikščionių tikėjimą.

Artaksata, kur, kaip manoma, vyko šie įvykiai, yra „svarbi vieta, susijusi su ankstyvąja krikščionybe Armėnijoje“, – sakė CNA Lichtenberger.

Šventasis Grigalius yra gerbiamas ir ortodoksiškoje Armėnų Apaštališkojoje Bažnyčioje, ir Katalikų Bažnyčios tradicijose. 2005 m. popiežius Jonas Paulius II pastatė 19 pėdų aukščio šventojo Grigaliaus statulą Vatikano Šv. Petro bazilikos šiauriniame kieme.

Naujai atrasta bažnyčia yra maždaug 100 pėdų skersmens, aštuonkampio formos su „kryžiaus formos priedais, orientuotais rytų-vakarų ir šiaurės-pietų kryptimis“, teigia A. Lichtenbergeris, kuris atkreipė dėmesį į panašų šiek tiek vėlesnio laikotarpio statinį, aptiktą Abchazijoje (Sevastopolyje).

Nors Artaksatos vietovė buvo aptikta anksčiau, CNA jis paaiškino, kad bažnyčia buvo palaidota po žeme ir liko neatrasta, kol komanda šį pavasarį atliko magnetinius žvalgymus ir kasinėjimus.

Rugsėjį tyrėjai patvirtino, kad bažnyčios amžius yra apie 350 m. po Kristaus, naudodami radiokarboninio datavimo metodus, kai kurie mėginiai buvo paimti iš medinės platformos, priklausiusios pradinei pastato konstrukcijai.

Prieš šių metų rudens kasinėjimus H. Gyulamiryanas CNA teigė, kad prisimena tuomet galvojęs, jog komanda „turėtų drąsiai iškasti kitą Armėnijos istorijos skyrių“.

Pasak A. Lichtenbergerio, medinių mėginių radiokarboninė data sutapo su bažnyčios viduje aptiktomis keramikos šukėmis ir su „bendra pastato statybos technika, kurioje naudotas didelis skiedinio kiekis“.

„Bažnyčios centre aptikome nemažai marmuro dekoracijų, kurios leidžia manyti, kad ši dalis buvo ryškiai dekoruota“, - atskleidė jis. Įdomu tai, kad vokiečių tyrėjas pažymėjo, jog pastato būklė jį atradus rodė, kad jis galbūt sulaukė priešiškos pabaigos.

„Pastatas buvo smarkiai suniokotas (galbūt tyčia), – rašė jis, – marmurinė konstrukcija sudaužyta, dalis grindų plytelių nuimta, stogas padegtas, ir viską palaidojo didžiulė čerpių ir apdegusių stogo sijų griūtis.“

Tačiau, pasak A. Lichtenbergerio, nėra jokių pirminių literatūrinių šaltinių, kurie atitiktų bažnyčią, nes „literatūriniai šaltiniai susiję tik su VII a. po Kr. bažnyčia Artaksatoje“.

Priešingai, nors armėnų literatūrinė tradicija liudija, kad seniausia šalies bažnyčia yra Ečmiadzino katedra, Lichtenbergeris pažymėjo, kad „šios vietos archeologiniai duomenys nesiekia IV a. po Kr. vidurio“.

„Tai nereiškia, kad Ečmiadzinas yra vėliau pastatytas statinys už Artaksatos bažnyčią, tai tik reiškia, kad Artaksatos bažnyčia pateikia ankstyvesnius archeologinius įrodymus, – pridūrė jis. – Todėl darome prielaidą, kad Artaksatos bažnyčia yra seniausia archeologiškai įrodoma bažnyčia Armėnijoje.“

Kitame el. laiškų grandinės laiške T. Schreiberis su CNA pasidalijo mintimi, kad būsimoms archeologinėms priemonėms svarbų vaidmenį atliks šioje vietoje surinktų duomenų analizė.

„Kasinėjimų rezultatų, geofizinių tyrimų ir mokslinių tyrinėjimų (gamtos mokslų) sąveika mus užims ateinančiais metais, - sakė jis. - Tačiau esame tikri, kad šios priemonės suteiks mums labai išsamų šio nepaprasto ir svarbaus radinio vaizdą.“

Pasak A. Lichhtenbergerio, Miunsterio universiteto ir Armėnijos mokslų akademijos tyrėjų komanda nuo 2018 m. dirbo Artaksatos vietovėje ir padarė kitų vertų dėmesio atradimų, įskaitant nebaigtą romėnų akveduką, helenistinę šventyklą ir Urartų gyvenvietės liekanas.

Tyrėjų komandą taip pat sudaro 10 Vokietijos universiteto studentų kartu su įvairiais vidaus ir išorės specialistais, kurie konsultavo komandą dėl įvairių medžiagų grupių radimo vietoje, įskaitant gyvūnų ir žmonių kaulus, augalus, arba „archeobotanines“ medžiagas, marmurą, tinką, keramiką ir stogo čerpes - „kurių radome labai daug“, – sakė A. Lichtenbergeris.

„Ateityje tęsime Armėnijos ir Vokietijos projekto „Artaksata“ darbą“, –aiškino jis agentūrai.

The post Griuvėsiai Armėnijoje – galbūt seniausia bažnyčia pirmojoje krikščioniškoje pasaulio valstybėje appeared first on LAIKMETIS.

Miunsterio universiteto spaudos tarnyba praneša, kad atrastas aštuonkampio formos pastatas su kryžiaus formos priestatais. Armėnijos nacionalinės mokslų akademijos ir Miunsterio universiteto archeologai atkasė bažnyčios dalis ir tyrinėjo jas geofiziniais metodais.

Armėnijos ir Vokietijos mokslininkų komanda nuo 2018 m. tyrinėja helenistinę Artaksatos metropoliją Ararato lygumoje.

„IV a. pastatas yra seniausia archeologiškai užfiksuota bažnyčia šalyje - sensacingas ankstyvosios krikščionybės Armėnijoje įrodymas“, - sakė Miunsterio universiteto profesorius A. Lichtenbergeris.

Tipologiškai radinys atitinka ankstyvosios krikščionybės memorialinius statinius.

„Iki šiol aštuonkampės bažnyčios čia nebuvo žinomos, tačiau mes jas pažįstame iš Rytų Viduržemio jūros regiono, kur jos pirmą kartą pasirodė IV mūsų eros amžiuje“, - pridūrė M. Zardarianas iš Armėnijos nacionalinės mokslų akademijos.

Kryžminio plano prieduobėse tyrėjai rado medinės platformos liekanų, kurios buvo datuotos radiokarboniniu būdu IV mūsų eros amžiaus viduriu. Maždaug 30 m skersmens aštuonkampio formos pastatas turi paprastas skiedinio grindis ir terakotines plyteles. Marmuro fragmentai rodo, kad bažnyčia buvo gausiai dekoruota, o medžiaga importuota iš Viduržemio jūros regiono.

Vokietijos ir Armėnijos komanda Armėnijoje dirba nuo rugsėjo mėn. Jie planuoja tęsti kasinėjimus, siekdami išsiaiškinti daugiau detalių, įskaitant bažnyčios dedikacijos tapatybę.

Pasak padavimo, 301 m. po Kr. šventasis Grigalius Švietėjas Artaksate atvertė armėnų karalių Tiridatą III į krikščionybę ir Armėnija tapo krikščioniška valstybe. Šiuos įvykius primena viduramžių Choro Virapo vienuolynas, esantis netoli dabar atrastos bažnyčios. Anksčiau čia buvo karališkasis kalėjimas, nuo kurio vienuolynas ir gavo pavadinimą. „Virap“ armėnų kalba reiškia ‚duobę, pilną nuodingų gyvatės ir vabzdžių‘, į kurią buvo metami kaliniai. Karalius Tiridatas III požeminiame kalėjime 15 metų kalino šventąjį Grigalių Švietėją, kol jis buvo atverstas į krikščionybę.

Didžiąją Armėniją valdė Artašidų ir Aršakidų dinastijos, o jos sostinė buvo Artaksata. Helenizmo epochoje miestas išaugo į svarbų metropolį ir beveik šešis šimtmečius buvo valstybės sostinė.

The post Armėnijoje archeologai aptiko svarbius krikščionybei radinius appeared first on LAIKMETIS.

Projekte „Ateizmo paaiškinimas“, kuriam vadovavo Belfasto Karalienės universitetas, apklausta beveik 25 tūkst. žmonių Brazilijoje, Kinijoje, Danijoje, Japonijoje, Jungtinėje Karalystėje ir JAV, siekiant išsiaiškinti, kodėl kai kurie žmonės yra ateistai ir kodėl kai kuriose šalyse ateistų yra daugiau nei kitose.

Šio tyrimo ir ankstesnio mokslinių tyrimų projekto „Netikėjimo supratimas“ (Understanding Unbelief, 2017-2021) duomenys buvo sugretinti su Didžiosios Britanijos socialinių nuostatų tyrimo ir Pasaulio vertybių tyrimo duomenimis, kad būtų galima teigti, jog Jungtinėje Karalystėje šiuo metu yra santykinė ateistų dauguma.

Remiantis 2021 m. Didžiosios Britanijos socialinių nuostatų apklausos, kurios duomenys buvo surinkti 2019 m., duomenimis, daugiau nei pusė respondentų (52 proc.) teigė nepriklausantys jokiai religijai, o ketvirtadalis teigė netikintys Dievu.

2017-2022 m. Pasaulio vertybių tyrimo apklausa parodė, kad Jungtinės Karalystės respondentai buvo tolygiai pasiskirstę tarp tikinčių Dievu (47,7 proc.) ir netikinčių (48,5 proc.). Prieš keturis dešimtmečius, 1981 m., trys ketvirtadaliai britų teigė tikintys Dievu - tai akivaizdus vaizdas, kaip stipriai sumažėjo tikėjimas Jungtinėje Karalystėje.

2021 m. Anglijos ir Velso gyventojų surašymas parodė panašų nuosmukį: dabar 37,2 proc. gyventojų nurodė, kad neturi jokios religijos, palyginti su ketvirtadaliu 2011 m., o krikščionimis save laikančių žmonių skaičius pirmą kartą sumažėjo iki mažumos - tik 46,2 proc. gyventojų.

Ateizmo paaiškinimo tyrimo projekte dalyvavo keli Jungtinės Karalystės universitetai, įskaitant Londono Brunelio universitetą ir Kento universitetą.

Komentuodama tyrimo rezultatus, Kento universiteto Religijos studijų katedros daktarė Lois Li (Lois Lee) kalbėjo: „Jungtinė Karalystė įžengia į pirmąjį ateizmo amžių. Nors ateizmas mūsų kultūroje jau kurį laiką buvo pastebimas - Karlo Markso, Džordžo Elioto ar Rikio Džerveiso dėka - tik dabar ateistų skaičius pirmą kartą mūsų istorijoje pradėjo viršyti tikinčiųjų skaičių.“

Tyrimo metu nustatyta, kad didžiausią įtaką tikėjimui daro tėvų auklėjimas ir visuomenės lūkesčiai, susiję su tikėjimu į Dievą.

Tyrimo metu nustatyta, kad didžiausią įtaką tikėjimui daro tėvų auklėjimas ir visuomenės lūkesčiai, susiję su tikėjimu Dievu.

„Nors prieš religiją nusiteikę tėvai nedaro didelės įtakos tam, ar jų vaikai tiki Dievą, jie daro didelę įtaką tam, ar jų vaikai morališkai priešinasi religijai“, - teigė tyrėjai.

Įdomu tai, kad dauguma ateistų ir agnostikų tiki antgamtiniais reiškiniais.

Projektas „Ateizmo paaiškinimas“ truko trejus metus, jį finansavo Džono Templetono fondas.

Pagrindinis tyrėjas, Karalienės universiteto profesorius Džonatanas Lanmanas (Jonathan Lanman), teigė: „Mūsų atliktos didelės apimties tarpkultūrinės apklausos atskleidė, kad nors daugelis veiksnių gali turėti nedidelę įtaką žmogaus įsitikinimams, pagrindinis veiksnys yra tai, kiek žmogus yra socializuotas būti teistu.

„Daugelis kitų populiarių teorijų, tokių kaip intelekto, emocinio stoicizmo, iširusios šeimos ir maištingumo, neatlaiko empirinio patikrinimo.“

The post Tyrėjai teigia, kad Jungtinėje Karalystėje prasideda pirmasis ateizmo amžius appeared first on LAIKMETIS.

Antradienį Arizonos krikščioniškojo universiteto Kultūros tyrimų centras paskelbė tyrimą, kuriame psichikos sveikatos problemų, tokių kaip nerimas, depresija ir baimė, padažnėjimą aiškina tuo, ką tyrėjas George'as Barna (Džordžas Barna) vadina „pasaulėžiūros trūkumais“, o ne „psichologiniu ar cheminiu disbalansu“.

Tyrimo išvados pagrįstos sausio mėn. atliktais 2 000 suaugusių 18 metų ir vyresnių JAV gyventojų interviu. Jų imties paklaida yra plius minus 2 procentiniai punktai 95 proc. patikimumo lygiu.

Ataskaitoje atkreiptas dėmesys į jaunosios kartos psichikos sveikatos problemas, pažymint, kad 56 proc. Z kartos atstovų ir 49 proc. tūkstantmečio kartos atstovų reguliariai patiria nerimą, baimę ar depresiją. Z karta - tai jauniausia suaugusių amerikiečių grupė, o tūkstantmečio karta - 1984-2002 m. gimę žmonės. Iš viso vienas iš trijų šių kartų suaugusiųjų turi bent vieną diagnozuojamą psichikos sutrikimą.

G. Barna įžvelgia tiesioginį ryšį tarp psichikos sveikatos problemų ir biblinės pasaulėžiūros, kurią Kultūros tyrimų centras apibrėžia kaip „būdą patirti, interpretuoti ir reaguoti į tikrovę atsižvelgiant į biblines perspektyvas“, trūkumo. Centras vertina asmens biblinę pasaulėžiūrą, remdamasis jo atsakymais į keletą su tikėjimu susijusių klausimų.

Pasak G. Barnos, tik 1 proc. Z kartos atstovų ir 2 proc. tūkstantmečio kartos atstovų turi biblinę pasaulėžiūrą. Jis pastebėjo, kad „neretai galima sutikti jaunuolių, kurie labiau pasitiki jausmais nei faktais, nemato jokios prigimtinės gyvenimo vertės, tiki karma ir atmeta biblinio Dievo egzistavimą“.

„Prie to pridėkite bet kokio tikslo ar prasmės jausmo stoką ir mintį, kad tiesa yra subjektyvi, - aiškino tyrėjas. - Šis bendras komponentų rinkinys lemia nenuoseklų, chaotišką, varginantį ir vilties stokojantį gyvenimo būdą. Nerimas, depresija ir baimė tokiame gyvenime beveik neišvengiami.“

Šis bendras komponentų rinkinys lemia nenuoseklų, chaotišką, varginantį ir vilties stokojantį gyvenimo būdą. Nerimas, depresija ir baimė tokiame gyvenime beveik neišvengiami.

G. Barna išskyrė keletą įsitikinimų, kurie, jo nuomone, prisideda prie jaunų žmonių psichikos neramumų. Septyni iš dešimties jaunesnių nei 40 metų asmenų teigė, kad jų gyvenimas neturi aiškaus tikslo, o keturi iš penkių Dievą atmetančių asmenų teigė dažnai patiriantys baimę ir nerimą.

„Gyvenimo būdas, kurį lemia šie bendri pasaulėžiūros komponentai, yra chaosas ir baimė, - pastebėjo tyrėjas. - Tuo tarpu biblinės pasaulėžiūros priėmimas suteikia tikslo, saugumo ir ramybės jausmą, kuris gali sumažinti daugelį šių psichikos sveikatos problemų.“

G. Barna taip pat nurodė, kad tarp jaunų amerikiečių vyraujanti pasaulėžiūra yra sinkretizmas, kuris apibūdinamas kaip „prieštaringų įsitikinimų, paimtų iš įvairių pasaulėžiūrų, mišinys“, ir pridūrė, kad „nenuostabu, jog tarp jaunų suaugusiųjų, kurie laikosi sinkretizmo, vyrauja nerimas, depresija ir baimė“.

„Neturint tvirto tiesos pagrindo, jų gyvenimas tampa nenuoseklus ir chaotiškas, - kalbėjo jis, pabrėždamas, kad „biblinė pasaulėžiūra, priešingai, suteikia pagrindą, kuris skatina emocinį stabilumą‘.

G. Barna pripažino, kad kai kuriose situacijose reikia įprastinio psichikos sveikatos gydymo, pavyzdžiui, konsultavimo, receptinių vaistų ar fizinės terapijos, tačiau, pasak jo, kitos psichikos sveikatos problemos gali kilti dėl „pasaulėžiūros komponentų, kurie sukelia ir palaiko būklę“.

„Jei žmonės laikytųsi pagrindinių biblinės pasaulėžiūros principų, jų gyvenimas gal ir nebūtų tobulas, - daro išvadą G. Barna, - tačiau jie išvengtų daugelio emocinių ir psichologinių spąstų, kuriuos matome šiandien.“

„Jei žmonės laikytųsi pagrindinių biblinės pasaulėžiūros principų, jų gyvenimas gal ir nebūtų tobulas, - daro išvadą G. Barna, - tačiau jie išvengtų daugelio emocinių ir psichologinių spąstų, kuriuos matome šiandien.“

Ataskaitoje taip pat buvo nagrinėjama asmenų, kurių įsitikinimai tiesiogiai prieštarauja biblinei pasaulėžiūrai, psichinė sveikata. Tarp tų, kurie buvo atsiskyrę ir nuo politinio dalyvavimo, ir nuo krikščioniškojo tikėjimo, 82 proc. nurodė dažnai patiriantys nerimą, depresiją ir baimę, palyginti su 67 proc. labiau įsitraukusių respondentų.

Baimės, nerimo ir depresijos atvejų dažniau (46 proc.) pasitaikė tarp tų, kurie tiki, kad gabūs mediumai gali bendrauti su mirusiųjų dvasiomis, palyginti su 34 proc. tų, kurie nesutinka su šiuo tikėjimu.

Taip pat 40 proc. respondentų, kurie mano, kad „Motina Žemė arba Visata“ yra svarbus vadovas, informavo apie psichikos sveikatos problemas, palyginti su 25 proc. tų, kurie nesilaiko šios nuostatos. Tarp asmenų, kurie socialiniais ir politiniais klausimais priskiriami prie „nuosekliai liberalių“, 38 proc. teigė dažnai patiriantys nerimą, depresiją ar baimę, o tarp tų, kurie nepriskiria savęs prie nuosekliai liberalių žmonių, tik 22 proc. pranešė apie tokius pačius iššūkius .

The post Pasaulėžiūra psichikos sveikatai gali turėti daugiau įtakos nei cheminis disbalansas - tyrimas appeared first on LAIKMETIS.

Kiekviena iš seserų, priklausančių Suore di Maria Bambina bendruomenei, dabar turi jų vardais pavadintus asteroidus ir taip prisijungė prie ilgo vienuolių astronomų, daugiausia jėzuitų, sąrašo.

Minėtos vienuolės yra seserys. Concetta Finardi (1896-1975), Luigia Panceri (1893-1982), Emilia Ponzoni (1883-1950) ir Regina Colombo (1885-1953).

Nors vienuolės įstojo į slaugytojų kongregaciją, keturių narių komandą 1909 m. subūrė jėzuitų kunigas t. Džonas Hagenas, vadovavęs Džordžtauno universiteto observatorijai.

Kunigas Haganas kreipėsi į vienuoles sužinojęs, kad kitose to meto observatorijose dangaus žemėlapiams sudaryti pirmiausia buvo samdomos moterys. Jam reikėjo darbuotojų, turinčių „normalų regėjimą, kantrybę ir polinkį į metodinį bei mechaninį darbą“, o tai seserims tiko, nes visos jos rengėsi dirbti slaugėmis.

Astronominį darbą jie pradėjo 1910 m., o iki 1921 m. komanda užfiksavo 481 215 dangaus kūnų ryškumą ir padėtį. Jų atradimai buvo tokie dideli, kad jiems paskelbti prireikė 10 tomų katalogo.

Dabar jų užfiksuoti asteroidai oficialiai pavadinti „(709193) Concettafinardi“, „(714305) Panceri“, „(627981) Ponzoni“ ir „(634659) Colombo“. Taip pat buvo penktasis asteroidas, pavadintas 1967 m. gimusio jėzuitų kunigo, Vatikano observatorijoje dirbančio t. Gabriele Gionti vardu, pavadintas „(611494) Gionti“.

The post Keturi asteroidai pavadinti seserų vienuolių vardais appeared first on LAIKMETIS.

Poznanės Jėzaus vardo parapijos kunigas Radekas Rakovskis apie šią naujovę papasakojo socialiniuose tinkluose. Jis pažymėjo, kad skirtingi žmonės turi skirtingus maldos laiko pasirinkimus: „Vieni nori ateiti melstis ryte prieš darbą, kiti renkasi vakarinę maldą.“ Fibaro programėlės dėka tikintieji galės naudotis funkcija „atidaryk duris“ ir, jai patvirtinus, - patekti į koplyčią.

Kunigas palygino koplyčios veikimą su automobilių nuomos paslaugomis, kai „vienas bakstelėjimas - ir durys atidarytos“, pridurdamas, kad koplyčios atveju malda išlieka nemokama. Jo teigimu, tai pirmoji skaitmeninė koplyčia. Lenkijoje, o galbūt ir pasaulyje.

Koplyčioje naudojamas dirbtinis intelektas padės pagyvenusiems ar regėjimo problemų turintiems žmonėms, skaitydamas jiems Evangelijos ištraukas ir maldas, taip pat atsakydamas į klausimus, susijusius su tikėjimu ir teologija.

Koplyčioje tikintieji galės ne tik melstis, bet ir išgerti kavos (kavos aparatą valdo dirbtinis intelektas) ar dirbti prie savo projektų.

The post Lenkijoje atidaryta skaitmeninė koplyčia appeared first on LAIKMETIS.