Trejų metų Ziv Nican iš Mošavo Ramot Meir vaikštinėjo su šeima Tel Azekoje, netoli Bet Šemešo, kai rado skarabėjaus formos amuletą. Vėliau paaiškėjo, kad jam apie 3800 metų, praneša krikščioniškas portalas crosswalk.com.

„Mes ėjome takeliu, ir staiga Ziv pasilenkė – tarp visų aplink esančių akmenų ji pasirinko būtent šį, – pasakojo Ziv sesuo Omer Nican. – Kai ji nuvalė nuo jo smėlį, pastebėjome, kad jis atrodo ypatingai. Aš pakviečiau tėvus, kad jie pamatytų šį gražų akmenį, ir supratome, jog radome archeologinį objektą!“

Šeima susisiekė su Izraelio senienų tarnyba, o archeologė Dafna Ben-Tor priskyrė radinį viduriniajam bronzos amžiui ir įvertino jo amžių – apie 3800 metų (apie 1800 m. pr. Kr.). Jozuė su izraelitais įžengė į Pažadėtąją Žemę maždaug 1400 m. pr. Kr., užkariaudami kanaaniečius.

Izraelio senienų tarnyba nurodė, kad šį skarabėjaus amuletą galėjo naudoti kanaaniečiai. Tai nedidelis, meistriškai išraižytas objektas, primenantis skarabėją, kuris buvo nešiojamas kaip papuošalas arba naudojamas dokumentų ir prekių antspaudavimui bei apsaugai.

„Jų randama kapavietėse, viešuosiuose pastatuose ir privačiuose namuose, – sakė Ben-Tor. – Kartais jie puošti simboliais ir užrašais, atspindinčiais religinius įsitikinimus ar savininko statusą.“

Skarabėjai pirmiausia atsirado Egipte, tačiau juos naudojo ir kitos kaimyninės kultūros.

Skarabėjus, dar vadinamas mėšlavabaliu, senovės egiptiečių akyse buvo laikomas šventu ir simbolizavo naują gyvenimą, nes šis vabalas formuoja mėšlo rutulį, į kurį deda kiaušinėlius, iš kurių vėliau išsirita nauja gyvybė, teigiama Izraelio senienų tarnybos pranešime.

Vėliau Tel Azeka tapo vieta, kurioje Dovydas nugalėjo Galijotą.

„Čia kasinėjame jau beveik 15 metų, o tyrimų rezultatai rodo, kad viduriniojo ir vėlyvojo bronzos amžiaus laikotarpiu Tel Azeka buvo vienas svarbiausių miestų Judėjos žemumoje“, – sakė Tel Avivo universiteto archeologinių kasinėjimų vadovas Odedas Lipšicas, susitikęs su mergaitės šeima.

„Ziv rasta skarabėjaus forma papildė ilgą čia rastų egiptietiškų ir kanaanietiškų objektų sąrašą, liudijantį glaudžius ryšius ir kultūrinę įtaką tarp Kanaano ir Egipto to laikotarpio kontekste.“

The post Trimetės radinys sukrėtė archeologijos pasaulį appeared first on LAIKMETIS.

Palaikai, kurie iš pradžių buvo laikomi priklausančiais asketui vienuoliui, sukaustytam grandinėmis, buvo ištirti mokslininkų, analizavusių baltymus dantų emalyje. Jų išvados rodo, kad V a. po Kr. datuojamoje kapavietėje greičiausiai buvo palaidota moteris, praktikavusi asketizmą naudodama geležines grandines.

Šis reikšmingas atradimas, paskelbtas žurnale „Journal of Archaeological Science: Reports“, kelia svarbius klausimus apie moterų vaidmenį asketiškose praktikose ankstyvojoje Bizantijos epochoje.

Rytų Jeruzalėje, vos už kelių kilometrų nuo Senamiesčio, archeologai padarė svarbų atradimą Hirbat el-Masani kasinėjimų vietoje, kur buvo aptikti Bizantijos vienuolyno griuvėsiai, datuojami 350–650 m. po Kr.

Naujausi kasinėjimai atskleidė kelias kapavietes, kurios, kaip manoma, datuojamos V a. po Kr. Tarp jų tyrėjai aptiko prastai išsilaikiusius vyro palaikus, palaidotus su grandinėmis – sunkiais geležiniais daiktais, kuriuos paprastai nešiojo asketai vienuoliai kūno tramdymui. Pastebėtina, kad archeologai rado daug didelių metalinių žiedų ant vyro kaklo, rankų ir kojų, kurių skersmuo siekė apie dešimt centimetrų, o bendras svoris – keliasdešimt kilogramų.

Asketo vienuolio skeletas buvo itin fragmentiškas, o nedaug išlikusių kaulų subyrėjo juos palietus. Nepaisant to, Paula Kotli iš Weizmanno mokslo instituto kartu su kolegomis iš Izraelio atliko nuodugnų palaikų tyrimą. Trijų išlikusių kaklo slankstelių ir vieno danties analizė leido jiems nustatyti, kad kapavietė priklausė suaugusiam žmogui, greičiausiai 30–60 metų amžiaus mirties metu.

Norėdami nustatyti asmens lytį, mokslininkai atliko vienintelio likusio danties – antrojo viršutinio prieškrūminio – emalio peptidų analizę. Jų rezultatai parodė, kad nebuvo aptikta peptidų, susijusių su AMELY baltymu, kuris koduojamas Y chromosomoje esančiu genu. Priešingai, jie nustatė reikšmingą peptidų, atitinkančių AMELX baltymą, susijusį su X chromosomos genu, buvimą.

Šis įtikinamas įrodymas paskatino tyrėjus padaryti išvadą, kad vėlyvojo antikos laikotarpio kapavietėje greičiausiai buvo moters palaikai.

Pasak tyrėjų, istoriniai šaltiniai rodo, kad moterys Romos imperijoje pradėjo praktikuoti asketizmą dar IV a. po Kr. Žymios asmenybės, tokios kaip Melanija Vyresnioji, krikščionių šventoji iš turtingos kilmingos šeimos, ir jos anūkė Melanija Romietė, buvo šios tendencijos pavyzdžiai, priimdamos savęs ribojimą siekdamos dvasinių tikslų.

Tačiau kapavietė, nagrinėjama naujame mokslininkų straipsnyje, yra ypač reikšminga, nes tai pirmasis archeologinis įrodymas, kad moterys, kartu su vyrais, užsiėmė kūno varginimu naudodamos sunkias grandines to meto Bizantijos visuomenėje.

Vienuolynas, kuriame rasta kapavietė, buvo strategiškai įsikūręs palei krikščionių piligrimų kelią į Jeruzalę, kuri Bizantijos laikotarpiu tapo svarbiu religiniu centru, pritraukiančiu tikinčiuosius iš visų Romos imperijos kampelių.

Šie vienuolynai buvo ne tik dvasinės šventovės; jie taip pat teikė prieglobstį pavargusiems piligrimams, ieškantiems dvasinės paguodos ir vadovavimo. Šiame kontekste moters, praktikuojančios asketizmą, buvimas meta iššūkį nusistovėjusioms nuomonėms ir rodo, kad moterys galėjo atlikti daug aktyvesnį ir griežtesnį vaidmenį šiuose bendruomenėse, nei buvo pripažinta anksčiau.

The post Archeologų radinys atskleidė moterų dalyvavimą vienuolystės ištakose appeared first on LAIKMETIS.

Žurnale „World Neurosurgery“ paskelbtame tyrime teigiama, kad šventojo simptomai, apie kuriuos jis pranešė prieš mirtį Italijoje 1274 m., atitinka lėtinės subdurinės hematomos laipsnišką progresavimą.

Ši būklė, kai kraujas lėtai kaupiasi tarp smegenų ir jų išorinio sluoksnio, yra dažna po nedidelių galvos traumų.

Anuometis kronikininkas užrašė, kad keliaudamas į Bažnyčios susirinkimą Prancūzijoje Akvinietis išvažiavo iš Teano miesto, kai „trenkėsi galva į kažkokį medį, kuris buvo pakrypęs į šoną, taip, kad jį apsvaigino ir jis beveik nukrito“.

Atrodo, kad jis atsigavo ir nuvyko į savo dukterėčios namus Maenzoje, bet, pajutęs silpnumą ir pykinimą, persikėlė į netoliese esančią Fosanovos abatiją, kur kovo 7 d. mirė.

Mokslininkai ragina toliau tirti dvi Akviniečiui priskiriamas relikvines kaukoles, esančias Italijoje ir Prancūzijoje.

The post Tyrėjai nustatė galimą šventojo Tomo Akviniečio mirties priežastį appeared first on LAIKMETIS.

Antiqua et nova („Sena ir nauja“) – 45 puslapių dokumentas buvo paskelbtas Vatikane antradienį, sausio 28 d.

Šventojo Sosto Komunikacijos dikasterijos vyriausiasis redaktorius Andrea Tornielli paskelbė komentarą, kuriame apžvelgia pagrindinius dokumente svarstomus dalykus. Komentare visų pirma atkreipiamas dėmesys į tai, kad pats terminas „dirbtinis intelektas“ nelabai tiksliai ar netgi klaidingai apibūdina reiškinį, kuriam apibrėžti jis yra vartojamas.

„Dirbtinis intelektas“ yra ne intelektas, bet instrumentas. Jis vykdo užduotis, atlieka skaičiavimus, o ne mąsto. Todėl klaidinga jam priskirti žmogiškąsias savybes, nes jis tiesų tai logikos-matematikos srities operacijos, kurias atlieka skaičiavimo mašina.

O tai reiškia, kad dirbtinis intelektas neturi nei semantinio tikrovės supratimo, nei intuityvių ir kūrybinių gebėjimų. Jis negali turėti nei moralinio įžvalgumo, nei nesuinteresuoto atvirumo tam, kas yra teisinga, gera ir gražu. Kitaip tariant dirbtinis intelektas neturi to, kas žmogaus intelektą daro tikrai žmogišką.

Žmogaus intelektas iš tiesų yra individualus ir kartu socialinis, racionalus ir kartu jausmingas. Jis veikia per santykius, kuriems tarpininkauja žmogaus asmens kūniškumas. Todėl dirbtinis intelektas turėtų būti suvokiamas tik kaip žmogaus intelektą papildanti priemonė, o ne kaip galimas jo pakaitalas.

dirbtinis intelektas neturi nei semantinio tikrovės supratimo, nei intuityvių ir kūrybinių gebėjimų.

Nepaisant mokslinių tyrimų pažangos ir vis didesnių taikymo galimybių, dirbtinis intelektas ir toliau bus įrankis, neturintis moralinės atsakomybės. Kai tuo tarpu atsakomybę visada turės prisiimti tie, kurie jį naudoja. Dėl šios priežasties dviejų Šventojo Sosto dikasterijų paskelbtame dokumente pabrėžiama tų, kurie naudojasi dirbtiniu intelektu, atsakomybė, kuri turi būti aiškiai suvokiama kiekviename naudojimosi šia priemone etape.

Tikslai, kurių siekiama naudojant dirbtinį intelektą, turi gerbti ir skatinti žmogaus orumą ir bendrąjį gėrį. Pagal pastarąjį kriterijų turi būti vertinamas dirbtinio intelekto naudojimo leistinumas, rašo Andrea Tornielli.

Dokumente Antiqua et nova sakoma, kad dirbtinio intelekto naudojimo vertinimo kriterijai taip pat turi būti susiję su žmogaus pozityvaus santykio su gamtine aplinka skatinimu, konstruktyvių tarpasmeninių ir socialinių ryšių kūrimu, su atsakomybės už bendrąjį gėrį stiprinimu.

Siekiant šių tikslų negalima apsiriboti vien tik duomenų ir žinių kaupimu, bet reikia siekti tikros „širdies išminties“, kad dirbtinio intelekto naudojimas padėtų žmogui iš tikrųjų tapti geresniam. Dokumente minimas ir marginalizacijos ir nelygybės augimo pavojus, kurį gali atnešti žmogaus darbo pakeitimas mašinų darbu.

Kartu su dirbtinio intelekto plėtojimu turi būti plėtojamos ir priemonės, kurios padėtų atpažinti ir demaskuoti dezinformaciją ir klastotes, kuriamas neetiškai naudojant dirbtinį intelektą. Šioje srityje svarbus ne tik specialistų darbas, bet ir informacijos vartotojų apdairumas.

Galiausiai savo apžvalgoje Komunikacijos dikasterijos vyriausiasis redaktorius Andrea Tornielli mini naujame dokumente iškeltą dirbtinio intelekto kaip ginklo naudojimą. Neleistina, kad mašinai būtų patikėtas pasirinkimas atimti ar ne žmogaus gyvybę

The post Dvi Vatikano dikasterijos paskelbė bendrą dokumentą apie dirbtinį intelektą appeared first on LAIKMETIS.

Mokslo ir technologijų pažanga, menai, pažymima popiežiaus žinioje, katalikiškoje perspektyvoje visada buvo vertinami kaip žmogaus ir Dievo bendradarbiavimas tobulinant kūriniją.

Dirbtinio intelekto (DI) tikslas – imituoti jį sukūrusio žmogaus intelektą. Skirtingai nuo kitų žmogaus išradimų, DI yra apmokomas žmogaus kūrybiškumo rezultatais, jam pačiam leidžiančiais pateikti naujų rezultatų, kurių įgūdžių lygis ir greitis prilygsta žmogaus sugebėjimams ar juos pranoksta.

Be to, rezultatai, kuriuos gali sukurti dirbtinis intelektas, beveik nesiskiria nuo žmogaus rezultatų, todėl kyla klausimų dėl jo poveikio didėjančiai tiesos krizei viešojoje erdvėje. DI technologija sukurta taip, kad mokytųsi savarankiškai ir pati darytų tam tikrus pasirinkimus, prisitaikytų prie naujų situacijų, pateiktų patiems jos programuotojams nelauktų atsakymų. Visa tai kelia klausimų apie etinę atsakomybę, asmenų saugumą, plačias pasekmes visuomenei.   

DI yra iš tiesų įspūdingas technologinis pasiekimas. Jis imituoja kai kuriuos žmogaus proto veikimo aspektus ir gali, remdamasis nustatytais kriterijais arba statistiniais duomenimis, pasirinkti vieną iš kelių galimybių. Tačiau asmuo ne vien renkasi – jis sprendžia ir apsisprendžia savo širdyje.

Šiuo požiūriu, pabrėžia popiežius, žodžio „intelektas“ vartojimas yra klaidinantis. DI yra ne dirbtinė žmogaus intelekto forma, bet jo produktas.   

Tinkamai naudojamas dirbtinis intelektas padės žmogui įgyvendinti savo pašaukimą, laisvę ir atsakomybę. Kaip ir visa kita žmogiškoji veikla bei technologinė plėtra, DI turi būti palenktas žmogaus asmeniui ir tapti dalimi pastangų siekti didesnio teisingumo, platesnės brolybės ir žmogiškesnės socialinių santykių tvarkos – dalykų, vertingesnių už technikos srities pažangą.

žodžio „intelektas“ vartojimas yra klaidinantis. DI yra ne dirbtinė žmogaus intelekto forma, bet jo produktas.   

Viena iš rizikų yra ta, kad DI bus panaudotas technokratinės paradigmos, manančios, jog visos pasaulio problemos gali būti išspręstos vien technologinėmis priemonėmis, plėtrai. Šioje paradigmoje žmogaus orumas ir brolybė tarnauja veiksmingumo kriterijui, tarsi tikrovė, gerumas ir tiesa savaime kiltų iš technologinės ir ekonominės galios. Tačiau žmogaus orumas niekada neturi būti paminamas dėl veiksmingumo.

Technologinė pažanga, kuri negerina visų žmonių gyvenimo, bet kuria ar didina nelygybę, konfliktus, negali būti vadinama tikra pažanga. DI turi tarnauti sveikesniam, žmogiškesniam, visuomeniškesniam ir integralesniam vystymuisi, pakartoja popiežius savo žinioje Davoso forumo dalyviams.

DI technologijų aušra turi mus paskatinti iš naujo atrasti bendruomenės svarbą ir įsipareigoti rūpintis Dievo mums patikėtais bendraisiais namais. Vyriausybės ir verslai turi būti kritiški, budrūs ir atidūs, vertindami DI pritaikymą konkrečioms aplinkybėms ir poveikį, kuris ne visada gali būti greitai numatomas ir nuspėjamas, asmens orumui, pašaukimui ir bendrajam gėriui. Bėgant laikui ir aiškiau matant DI poveikį, reikia būti pasirengusiems reaguoti visais lygmenimis, nuo asmenų ir šeimų iki vyriausybių, kad ši technologija iš tiesų visiems tarnautų.   

„Kai DI įtraukiamas į žmonių intelektinių santykių sistemą, kurioje kiekvienas dalijasi atsakomybe už visapusišką kitų gerovę, randasi didelių iššūkių ir galimybių“, – reziumuoja Pranciškus.

The post Popiežius Davoso forumo dalyviams prabilo apie dirbtinį intelektą appeared first on LAIKMETIS.

Kristaus Kapo bazilika yra IV a. bažnyčia. Pagal tradiciją ji stovi Jėzaus Kristaus nukryžiavimo, palaidojimo ir prisikėlimo vietoje, todėl yra viena švenčiausių krikščionių vietų.

Nuo 2022 m. kovo mėn. čia vyksta restauravimo darbai, nuodugnūs archeologiniai tyrimai ir infrastruktūros rekonstrukcija.

Pasak spaudos konferencijos, kurioje dalyvavo trijų už Kristaus Kapo baziliką atsakingų bendruomenių - ortodoksų, katalikų (Šventosios Žemės kustodijos) ir armėnų apaštališkosios bažnyčios - atstovai, kasinėjimai atskleidė, kad ši vieta iš pradžių buvo senovinis karjeras - tai liudija gilūs įpjovimai uolėtame reljefe ir akmens blokų gavyba.

Akmens karjero pėdsakai matyti iš šiaurės rytų į pietvakarius, o kai kurių atkarpų gylis viršija penkis metrus.

Po Jeruzalės apgulties 70 m. po Kr. per Pirmąjį žydų ir romėnų karą vietovė buvo apleista. Vėliau imperatorius Hadrianas Jeruzalės vietoje įkūrė romėnų koloniją - naują miestą Elia Capitolina, o senovinio karjero vietoje pastatė pagonišką šventyklą.

Neseniai atlikto tyrimo duomenimis, aptikta Hadriano valdymo laikų romėnų religinio pastato įrodymų, taip pat didelio masto uolėto reljefo lyginimo pėdsakų, skirtų monumentaliems statiniams statyti.

Pagoniška šventykla buvo naudojama iki IV mūsų eros amžiaus, vėliau imperatorius Konstantinas Didysis ją sugriovė ir vietoje jos pastatė krikščionių bažnyčią.

Jeruzalės vyskupas Makarijus I paprašė Konstantino leidimo atlikti kasinėjimus toje vietoje, kur, kaip manoma, buvo palaidotas Jėzus Kristus. Kasinėjimai atskleidė uoloje iškaltą kapą, kurį Makarijus įvardijo kaip Jėzaus palaidojimo vietą.

„Pastatyta IV a., ji buvo sudėtinga šventovė su liturgijos vietomis, lankymo keliais. Jos struktūra numatė, kad piligrimai galėjo judėti po kulto vietas, taip pat prireikus rasti prieglobstį po portikais“, - sakė archeologai.

Dabar kasinėjimai sutelkti į bažnyčios šiaurinę navą, siekiant toliau tyrinėti romėnų kulto struktūrą ir vėlesnę jos istoriją.

Papildomų darbų metu planuojama dokumentuoti pačią baziliką ir jos priestatus, taip pat analizuoti medžiagą, siekiant geriau suprasti istorinę vietovės raidą ir jos vaidmenį mieste.

The post Jeruzalėje pristatyti nauji duomenys apie Kristaus Kapo bazilikos kilmę appeared first on LAIKMETIS.

Žurnalistai pasakoja, kad išpažinties kambaryje vietoj kunigo ekrane pasirodo „Jėzaus atvaizdas, kuris bet kokiomis aplinkybėmis dalina paguodos, džiaugsmo ir tikėjimo žodžius, atsako į asmeninius klausimus“. Jie priduria, kad šis „avataras“ iš tikrųjų kainuoja kelis tūkstančius eurų ir susideda iš „kabelių ir kompiuterinės technikos“.

Tikintieji kviečiami „prisiimdami riziką“ tiesiog paspausti mygtuką ir išsakyti savo klausimą ar problemą.

„Iki šiol Jėzus pasirodydavo tik religinių objektų pavidalu, tylus ir griežtas, bet dabar jis kalba paspaudus mygtuką“, - komentavo „Deutsche Welle".

Pasak leidinio, maždaug du trečdaliai „vartotojų“ teigė, kad po „išpažinties“ išėjo dvasiškai praturtinti.

„Buvau nustebęs, kad buvo taip paprasta, ir nors tai mašina, ji man davė tiek daug patarimų, taip pat ir krikščionišku požiūriu“, - sakė vienas parapijietis komentare televizijos kanalui. Kitas patikino, kad „jautėsi globojamas ir išėjo tikrai paguostas“.

Vietos universitete sukurta technologija yra eksperimentas. Jos kūrėjai teigia, kad tokiu būdu jie bando ištirti, kaip technologijos gali paveikti religinę praktiką ir dvasinį gyvenimą. Taip pat, jų teigimu, jie norėjo pradėti diskusijų šia tema procesą, suteikdami žmonėms konkrečią bendravimo su dirbtiniu intelektu patirtį.

Šio projekto autoriai mano, kad toks skaitmeninis „dirbtinio intelekto Jėzus“ turi nemažai privalumų. Jis gali būti pasiekiamas 24 valandas per parą, kitaip nei gyvi kunigai, kalbėti šimtu kalbų.

Be to, jų teigimu, bendravimo su dirbtiniu intelektu procesas yra prieinamesnis ir mažiau formalizuotas, o mašina turi gebėjimų, kurių neturi ganytojai.

Tačiau etikos profesorius Peteris Kirschlegeris perspėjo, kad projektas nuėjo per toli.

„Turime būti atsargūs, kai kalbama apie tikėjimą, kai kalbama apie pastoraciją, kai ieškome prasmės religijoje, kur mes, žmonės, iš tikrųjų esame gerokai pranašesni už mašinas, todėl šiuos dalykus turime daryti patys“, - sakė jis.

Nors Vatikanas šios situacijos dar nekomentavo, „Deutsche Welle" teigimu, koplyčia buvo smarkiai kritikuojama. Žmonės mano, kad „eksperimentas neliks be pasekmių“.

The post Šveicarijoje koplyčios klausykloje su tikinčiaisiais jau bendrauja dirbtinis intelektas appeared first on LAIKMETIS.

Dalyje Egipto Sacharos, būtent Daklos oazėje, per archeologinius kasinėjimus Trimito vietovėje buvo rasti krikščionių religinio pastato griuvėsiai. Romėnų laikais Trimito miestas vaidino svarbų vaidmenį prekybos logistikos požiūriu.

Vienas svarbiausių radinių Egipto Trimito archeologinėje vietovėje buvo IV a. vidurio krikščionių bažnyčia.

Archeologus nustebino Egipte rastos seniausios laidojimo kriptos. Mokslininkai aptiko 17 žmonių, tarp jų moterų ir vaikų, palaikus. To meto Romos laikotarpiui buvo būdingi patriarchaliniai laidojimo apeigų papročiai. Dėl šių papročių moterys ir vaikai dažnai negalėjo būti laidojami šventose vietose.

Mokslininkai pažymėjo, kad šis radinys rodo, jog atėjus krikščionybei regione pasikeitė ne tik laidojimo tradicijos, bet ir religiniai bei socialiniai papročiai.

The post Egipte rasta IV a. krikščionių bažnyčia appeared first on LAIKMETIS.

Stebėtojai konstatuoja „YouVersion“ programėlė yra viena populiariausių pasaulyje - joje yra daugiau kaip 2 000 Biblijos vertimų ir 800 milijonų atsisiuntimų, kaip skelbia „CBN News“.

Nuo pat pasirodymo ji pateko į 200 populiariausių nemokamų programėlių „Apple“ parduotuvėje. Dabar vartotojai Biblijos programėlę atidaro daugiau nei 270 kartų per sekundę, o bendras įdiegimų skaičius pasiekė 10-12 milijonų naujų įrenginių visame pasaulyje.

Velykų sekmadienį programėlė pasiekė rekordą - ja naudojosi 17 mln. žmonių, iš jų 3,5 mln. naujų įdiegimų.

2008 m. Steve'as Jobsas paskelbė apie „App Store“, kuri leido kūrėjams kurti programėles „iPhone“, atidarymą. Programėlę „YouVersion“, kurią paleido S. Jobso remiama komanda, tuo metu sukūrė devyniolikmetis.

The post Mobilioji programėlė Biblijai pasiekė 800 mln. atsisiuntimų appeared first on LAIKMETIS.

Jų duomenimis, mirusio kūno ląstelės, jei tik gauna maistinių medžiagų, deguonies ar bioelektrinių signalų, gali persitvarkyti ir net įgyti visiškai naujų funkcijų, kurios joms buvo neprieinamos gyvenimo metu.

Pavyzdžiui, varlių odos ląstelės po mirties gali savaime organizuotis į daugialąstelines struktūras, vadinamas „ksenobotais“. Jos pradeda spontaniškai judėti ir geba prisitaikyti dirbtinėje aplinkoje, pavyzdžiui, Petri lėkštelėse.

Mokslininkai taip pat nustatė, kad žmogaus plaučių ląstelės po mirties gali susijungti ir sukurti naujas struktūras, vadinamas „antrobotais“.

Šie atradimai kvestionuoja nusistovėjusią nuomonę, kad po mirties ląstelės visiškai sunaikinamos. Gebėjimas savaime atsikurti ir prisitaikyti priklauso nuo aplinkos, ląstelių metabolinio aktyvumo ir jų išsaugojimo būdų.

Pasirodo, net ir įvykus mirčiai, skirtingų tipų ląstelės skirtingu laiku išlieka gyvybingos. Pavyzdžiui, žmogaus leukocitai paprastai išlieka aktyvūs iki 86 valandų, pelių raumenų ląstelės gali atsinaujinti iki 14 dienų, o avių ir ožkų fibroblastai gali būti implantuojami po mėnesio.

Tyrimai šioje srityje atliekami jau daugiau kaip 15 metų, ir iš pradžių mokslo bendruomenė jais abejojo. Tačiau nuo 2017 m. mokslininkai atrado, kad žuvų ir pelių organizmuose po mirties išlieka aktyvūs maždaug tūkstantis genų. Šis atradimas suteikė naują postūmį suprasti biologinius procesus, vykstančius po organizmo mirties.

Profesoriai mano, kad šis atradimas gali lemti revoliucinį proveržį regeneracinės medicinos ir imunologijos srityse. Jie teigia, kad tokie tyrimai ne tik padės atkurti audinius po sužalojimų, bet ir pareikalaus permąstyti teisines mirties sąvokas.

„Stovime prie slenksčio, kai galime suprasti esminius klausimus apie gyvybę ir mirtį“, - apibendrina mokslininkai.

The post Mokslininkai atrado trečiąją būseną tarp gyvenimo ir mirties - žiniasklaida appeared first on LAIKMETIS.