Kauno arkivyskupijos Caritas jau beveik du dešimtmečius teikia pagalbą teistiems asmenims ir šiais metais žengė dar vieną svarbų žingsnį šioje pagalbos teikimo srityje. Nuo sausio 1 d. Kauno arkivyskupijos Caritas kartu su Vilniaus arkivyskupijos Carito Nuteistųjų konsultavimo centru vykdo LR socialinės apsaugos ir darbo ministerijos finansuojamą bandomąjį projektą, skirtą asmenų, atlikusių laisvės atėmimo bausmę, socialinei integracijai.
Vykdomos veiklos tikslas – sutikti pataisos namuose į laisvę grįžti besiruošiantį žmogų ir teikiant socialinę pagalbą padėti jam grįžti į visuomenę. Lyg nutiesti tiltą tarp gyvenimo už tvoros ir gyvenimo laisvėje. Paėjėti drauge, kad toks lauktas pokytis įvyktų sėkmingai bei sumažintų prielaidas pakartotinai nusikalsti.
„Dirbdami šioje srityje atpažinome, kaip svarbu kuo anksčiau, dar nuteistajam esant pataisos namuose, sukurti su juo santykį.“ Carito socialiniams darbuotojams gelbsti pataisos namuose pagal naująjį tvarkos aprašą pradėję dirbti pirmą nuteistųjų socialinės integracijos etapą vykdantys socialiniai darbuotojai. Carito ir pataisos įstaigų socialinių darbuotojų bendradarbiavimo dėka nuteistuosius daug anksčiau pasiekia kompleksinė pagalba, kokios iki šiol niekada Lietuvoje nebuvo.
Dirbdami šioje srityje atpažinome, kaip svarbu kuo anksčiau, dar nuteistajam esant pataisos namuose, sukurti su juo santykį.
Advento metą, norėdami apžvelgti šiais metais nueitą kelią, įsivertinti sėkmes ir kilusius iššūkius bei numatyti dar glaudesnio bendradarbiavimo galimybes, į Kauną pakvietėme atvykti visų pataisos namų socialinius darbuotojus. Kartu pasidžiaugti, reflektuoti ir nuoširdžiai jiems padėkoti už jų nelengvą darbą ir didelę pagalbą mums.
Į susitikimą atvyko socialinės darbuotojos iš Pravieniškių, Alytaus ir Marijampolės pataisos namų, Laisvės atėmimo vietų ligoninės. Džiugino darbuotojų šypsenos ir nešama viltis, kad dirbti įkalinimo įstaigose patinka ir prasminga. Privertė susimąstyti išsakyta mintis, kad tam tikrais atvejais didesnis kalėjimas gali būti laisvėje nei įkalinimo įstaigoje.
Džiugino darbuotojų šypsenos ir nešama viltis, kad dirbti įkalinimo įstaigose patinka ir prasminga.
Pasidaliję patirtimis, aptarę aktualius klausimus, pasidžiaugę sėkmėmis ir vieni kitus pastiprinę, įkvėpę, po bendros vakarienės leidomės vėl kiekvienas į savo kelią. Didelė dovana gali būti vien žinojimas, kad vis dėlto nesi vienas karys nelengvame pagalbos teikimo nusiteistiesiems lauke, kad yra kolegos, kurie yra ir bus atrama, palaikymas ir pagalba.
Tai pirmas, bet tikrai ne paskutinis susitikimas, leidžiantis vieniems kitus palaikyti, įkvėpti ir kartu paūgėti.
