Marguerite Stern (Margerit Stern) buvusi radikalaus feministinio judėjimo Prancūzijoje aktyvistė, žurnale „Famille Chrétienne“ paskelbė tekstą, kuriuo paaiškino, kodėl spalio 31 d. savo „YouTube“ kanale paskelbtame vaizdo įraše atsiprašė katalikų.
„Nuo 2012 iki 2015 m. buvau „Femen“ aktyvistė. Per tuos metus vadovavau kelioms akcijoms nukreiptoms prieš Katalikų Bažnyčią, ypač daug veikiau per kampaniją už tos pačios lyties asmenų santuokas. Tai buvo prieš vienuolika metų. Šiandien mano įsitikinimai ir jausmai pasikeitė“, – rašo ji.
Iš pradžių aktyviai dalyvavusi radikalių feminisčių judėjime, 2019 m. Marguerite Stern išgarsėjo savo veikla dėl smurto prieš moteris, inicijavusi feministinių koliažų judėjimą, kai gatvėse buvo iškabinamos žinutės aukoms pagerbti. 2023 m. kartu su Dorat Muto ji išleido knygą „Transmania“, kurioje tiesiogiai kritikuojamas transseksualumas. Dėl savo nusistatymų ji taip pat prarado paramą aktyvistų sluoksniuose, kuriems priklausė, ir sulaukė iš ten daugybės grasinimų mirtinai susidoroti su ja.
Savo straipsnyje Stern grįžta prie svarbaus jaunystės epizodo, kai ji garsiai protestavo prie Paryžiaus Dievo Motinos katedros – šį veiksmą ji dabar laiko „savęs neapykantos“ forma. Pakrikštyta ir užaugusi Prancūzijoje, suformuota krikščioniškosios kultūros, dabar ji pripažįsta, kad šis Bažnyčios atmetimas taip pat buvo būdas pakenkti savo tapatybei.
Marguerite Stern pasakoja apie ją vėliau aplankiusį suvokimą: translytiškumo atmetimas atskleidė jos patriotizmo jausmą ir giluminį prisirišimą prie prancūziškų tradicijų. Ji aiškina, kaip apmąstymuose suvokė katalikiškų apeigų svarbą. Ji prisimena savo neseną dalyvavimo Mišiose, patirtį, kuri jai suteikė priklausymo „didingai civilizacijai“ jausmą.
Stern pabrėžia religinių apeigų svarbą „gyvenant kartu“ ir kritikuoja modernybę dėl jos abejingumo šiam kultūriniam ir dvasiniam paveldui. Ji pabrėžia, kad net ir netikintieji turėtų remti katalikiškų tradicijų, kurios atlieka svarbiausią vaidmenį Prancūzijos visuomenėje, išsaugojimą.
Marguerite Stern baigia savo rubriką nagrinėdama šventvagystės klausimą, ir teigdama, kad ji gali būti legalus, bet ne visada moralus poelgis. Ji prisipažįsta, kad praeityje prisidėjo prie paniekos katalikams atmosferos kūrimo, ir apgailestauja, kad pasinaudojo šia atmosfera „amoraliems“ veiksmams.
„Šiandien madinga juodinti katalikus ir vaizduoti juos kaip senus prancūzų idiotus, kurie neturi pakankamai ryšių, kad užsitarnautų žmonių pagarbą. Anksčiau naudojausi šia atmosfera, kad elgčiausi amoraliai, kartu ją stiprindama. Nuoširdžiai už tai atsiprašau“, – rašė ji.
