Prancūzijos Gvianos sostinės Kajeno vyskupas emeritas Emmanuelis Lafontas (Emaniuelis Lafontas) kanoninio teismo buvo pripažintas kaltu dėl seksualinio išnaudojimo ir jam uždrausta eiti viešąsias pareigas, o šalies civilinės valdžios institucijos tiria jam pateiktus kaltinimus.
„Jam skirtas namų areštas, jis yra vienuolyne Prancūzijos žemyninėje dalyje”, – agentūrai „Agence France Presse” pranešė Prancūzijos vyskupų konferencija. Vyskupas šiuo metu privalo gyventi maldos ir atgailos gyvenimą. Vyskupų konferencija taip pat patvirtino, kad vyskupo atžvilgiu pradėtas civilinis tyrimas.
Prancūzijos katalikų laikraščiui „La Croix” daugybė šaltinių patvirtino, kad Vatikano Vyskupų dikasterija spalio mėnesį vyskupui emeritui paskelbė apkaltinamąjį nuosprendį.
Dėl jam paskelbto nuosprendžio jis negali nešioti vyskupo insignijų, mitros ir naudoti kryžiaus. Jis privalo vengti kontaktų su pažįstamais Prancūzų Gvianoje, taip pat vengti kontaktų su jaunaisiais migrantais.
Kanoninis tyrimas prieš vyskupą buvo pradėtas 2021 m. balandį „dėl apie jį pasklidusių gandų ir kaltinimų, provokuojančių netinkamą elgesį su suaugusiais”. Tuo metu tyrimas buvo paviešintas po to, kai „La Croix” pranešė apie du civilinius skundus, pateiktus prieš Lafontą 2021 m. Prancūzijos Gvianos sostinėje Kajene.
Kajeno vyskupijos arkivyskupas metropolitas yra For de Franso arkivyskupas Davidas Macaire’as (Deividas Makeiras) iš Martinikos (Prancūzijos užjūrio regionas Karibų jūros rytinėje dalyje). Pasak „La Croix”, Macaire’as atliko kanoninį tyrimą.
Prancūzijoje gimęs vyskupas Lafontas 1970 m. buvo įšventintas Turo vyskupijos kunigu. Nuo 1983 m. iki 1994 m. jis tarnavo Pietų Afrikos Respublikoje, Johanesburgo apylinkėse. Jis išgarsėjo tuo, kad buvo vienintelis baltasis kunigas, gyvenęs juodaodžių Soveto (miestas Pietų Afrikoje) lūšnynuose, pranešė prancūzų žurnalas „Marianne”. Lafontas buvo rasinio apartheido priešininkų, tokių kaip Nelsonas Mandela ir anglikonų vyskupas Desmondas Tutu, sąjungininkas.
2004 m. popiežius Jonas Paulius II jį paskyrė Kajeno vyskupu. Į pensiją jis išėjo 2020 m. spalį, sulaukęs 75 metų. Kajenas yra vienintelė vyskupija Prancūzijos Gvianoje, Prancūzijos užjūrio regione, esančiame Pietų Amerikoje. Ji ribojasi su Brazilija ir Surinamu. Daugiausia katalikiškame regione gyvena apie 294 tūkst. žmonių.
Kajeno prokuroras agentūrai AFP sakė, kad vyskupo atžvilgiu pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl „prekybos žmonėmis sunkinančiomis aplinkybėmis”, „pagalbos nelegaliam gyvenimui” ir pasitikėjimo pažeidimo sunkinančiomis aplinkybėmis.
Vieną civilinį skundą prieš vyskupą praėjusiais metais pateikė 27 metų prieglobsčio prašytojas iš Haičio. Jis tyrėjams pasakojo, kad Lafontas pasiūlė jam būstą mainais į seksualinius santykius. Vyskupas šį kaltinimą paneigė.
Antrasis ieškovas, buvęs vyskupijos darbuotojas, pateikė kaltinimą dėl „moralinio priekabiavimo”.
2020 m. spalio mėn. vyskupas pateikė teisinį skundą dėl smurto prieš tuomet 28 metų Haičio kilmės migrantą, kurį jis buvo priėmęs. Pasak naujienų svetainės „France-Guyane”, kaltinamasis šį kaltinimą ginčijo.
Lafontas buvo svarbus 2019 m. Panamerikos regiono vyskupų sinodo dalyvis. Jis yra popiežiaus Pranciškaus posinodinio paraginimo apie Bažnyčią Amazonijoje „Querida Amazona” prancūziškojo leidimo įžangos autorius.
Nuosprendis Lafontui paskelbtas po to, kai kiti žinomi Prancūzijos vyskupai buvo apkaltinti piktnaudžiavimu ar kitokiu netinkamu elgesiu.
Praėjusį mėnesį vyko Prancūzijos vyskupų konferencijos plenarinė asamblėja. Per asamblėją konferencijos pirmininkas Reimso arkivyskupas Ericas de Moulinsas-Beaufortas (Erikas de Mulensas Bofortas) sakė, kad aštuoniems vyskupams emeritams buvo arba yra iškeltos teisminės bylos. Jis neįvardijo Lafonto pavardės, tačiau sakė, kad kai kurios bylos buvo žinomos spaudai, pranešė „Marianne”.
Pagal Bažnyčios taisykles asmenys, turintys pagrįstos informacijos ar patys patyrę seksualinę prievartą iš dvasininkų yra kviečiami kreiptis į vyskupijose paskirtus tyrėjus bei teisėsaugos institucijas.
