Būtina išsiaiškinti, kuri „Sodros“ rezervo lėšų dalis negali būti liečiama, sako I. Ruginienė

Kylant diskusijoms dėl beveik 3 mlrd. eurų siekiančio „Sodros“ rezervo dalies lėšų panaudojimo, socialinės apsaugos ir darbo ministrė Inga Ruginienė sako, kad būtina išsiaiškinti, kuri rezervo lėšų dalis negali būti liečiama.

„Tai daugiau susitarimo reikalas, bet man visą laiką buvo nuostabu, kad niekas negali įvardyti, koks tas rezervas turi būti. Koks tas minimumas, kuris turi būti neliečiamas, papildomas prieaugis galbūt gali būti panaudojamas“, – interviu portalui LRT sakė I. Ruginienė.

Ministrė teigė, kad jos darbas bus gerai išanalizuoti duomenis ir „paskaičiuoti tą minimumą, kuris negali būti liečiamas“.

„Nors dabar, atrodo, viskas gerai, reikia mintyse turėti, kad jeigu atsitiktų kokia krizė, turime turėti pakankamą rezervą, kad apsaugotume jautriausias visuomenės grupes, kad galėtume toliau mokėti išmokas. (…) Dabar turime „Sodros“ rezervą, kuris viršija 3 mlrd. eurų, bet turime susėsti su šios srities ekspertais ir pamodeliuoti situacijas, kad jeigu ištiktų krizė, kiek laiko turėtume galėti mokėti buvusio dydžio išmokas – pusę metų, metus? Čia norėčiau remtis ekspertų kompetencija“, – aiškino I. Ruginienė.

Ji taip pat pabrėžė, kad rezervo iššvaistyti neplanuoja.

„Žinau, kad oponentai kritikuos, kad štai atėjo dar viena socdemė ir nori iškuopti visus rezervus – taip tikrai nėra. Bet noriu paieškoti galimybių neišnaudojus „Sodros“ rezervo iki nulio pasižiūrėti, ką galime daugiau padaryti, kad senjorai gyventų geriau. Galbūt reikės didinti apskaitos vieneto vertę, bet kokiu intensyvumu – reikės žiūrėti pagal galimybes“, – teigė I. Ruginienė.

Seimo Socialinių reikalų ir darbo komiteto pirmininkas Linas Kukuraitis gruodžio pradžioje teigė, kad „Sodros“ fondas yra perteklinis ir „laukia savo laiko“, kad padėtų suvaldyti krizes. Kita vertus, jis padeda valstybei daugiau skolintis. Jis pabrėžė, jog L. fondą būtų galima panaudoti užimtumo, darbo rinkos priemonėms, pavyzdžiui, finansuoti žmonių grįžimą ar įtraukimą į darbo rinką juos perkvalifikuojant.

Seimo narys socialdemokratas Algirdas Sysas spalio pabaigoje teigė, kad dalį „Sodros“ rezervo lėšų skirti būtų galima pensijų didinimui – jo teigimu, Lietuvos darbdaviai, skirtingai nei kitų šalių, nedalyvauja pensijų kaupime ir nemoka jokių įmokų.

Tuo pat metu parlamentinio Biudžeto ir finansų komiteto (BFK) pirmininkas konservatorius Mindaugas Lingė sakė, kad tai būtų klaida ir pabrėžė, jog rezervas kaupiamas siekiant suvaldyti tiek trumpalaikius ekonominius iššūkius, tiek atsižvelgiant į demografinę situaciją, kuomet ateityje mažės dirbančiųjų.

„Sodros“ pajamos, palyginti su patvirtintu 2024 metų biudžetu, 2025 metais turėtų augti 13,6 proc. iki 8,65 mlrd. eurų, o išlaidos – 12,1 proc. iki 7,9 mlrd. eurų. Fondo biudžeto perteklius sieks 0,75 mlrd. eurų.

Prognozuojama, kad 2025 metų vidutinė metinė senatvės pensija augs 12,2 proc. iki 673 eurų (bus 73 eurais didesnė nei 2024 metais), o turint būtiną stažą – 12,7 proc. iki 721 euro (81 euru).

Būtume dėkingi, jei mus paremtumėte
Exit mobile version