Būsimoji Vyriausybė žada apmokestinti didžiausias pajamas, atlyginimų kėlimą, kelių fondo įkūrimą

ŠaltinisBNS

Progresyvesni mokesčiai, biurokratizmo mažinimas, atlyginimų kėlimas viešojo sektoriaus darbuotojams ir spartesnis pensijų didinimas, tinkamas krašto apsaugos ir kelių finansavimas, visokeriopas Ukrainos rėmimas – šie ir kiti prioritetai nurodomi 19-osios Gintauto Palucko vadovaujamos Vyriausybės programos projekte.

Dokumente būsimasis Ministrų kabinetas kaip pagrindinius iššūkius įvardija Rusijos agresiją ir sudėtingą geopolitinę situaciją, gilėjančią klimato krizę, neprognozuojamą dirbtinio intelekto plėtrą, nevaržomai augančią didžiųjų pasaulinių bendrovių įtaką, pasaulyje plintančių ligų grėsmę.

„Vyriausybės tikslas yra grąžinti valstybę į darnaus ir tvaraus vystymosi vėžes, rūpintis ja kaip visų piliečių bendruoju gėriu“, – teigiama projekte.

Iš viso programą sudaro 18 skyrių ir 64 puslapiai – dokumentas beveik perpus trumpesnis nei konservatorių ir liberalų Vyriausybės programa. Ją sudarė 12 skyrių ir 123 puslapiai teksto.

Vyriausybės programos projektą Seimui planuojama pateikti ketvirtadienį. Gruodžio 12 dieną numatoma ją patvirtinti. Tai padarius prisieks ir pareigas pradės eiti socialdemokrato G. Palucko vadovaujamas Ministrų kabinetas.

BNS pateikia svarbiausius būsimojo centro kairės Ministrų kabineto prioritetus.

Vokietijos brigada – 2027 metais

Gynybos srityje naujoji Vyriausybė žada ne mažesnį kaip 3,5 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP) ir karinį patarimą atitinkantį finansavimą. Ypatingą dėmesį planuojama skirti Vokietijos brigados dislokavimui Lietuvoje 2027 metais, nacionalinės divizijos „komplektacijai, aprūpinimui, ginkluotės ir amunicijos rezervo kaupimui, rengimui ir sąveikumui su sąjungininkais“.

Vis dėlto dokumente nenurodoma, kada šis karinis vienetas turėtų atsirasti. Prezidentas Gitanas Nausėda būsimajam krašto apsaugos ministrui kelia užduotį diviziją išvystyti iki 2030 metų. Valstybės gynimo taryba yra konstatavusi, jog esant dabartiniam gynybos finansavimui pilną divizijos pajėgumą būtų galima pasiekti 2036–2040 metais, o ne 2030 metais, kaip iki tol planuota.

Pagrindinėmis Lietuvos partnerėmis gynybos srityje naujoji Vyriausybė mato Jungtines Valstijas, Vokietiją, Lenkiją, Baltijos, Šiaurės šalis, Jungtinę Karalystę, Nyderlandus.

„(…) sieksime JAV pajėgų ilgalaikio ir nepertraukiamo buvimo Lietuvoje (JAV bataliono buvimo rotaciniu pagrindu ir po 2026 metų)“, – rašoma dokumente.

„Plėtosime strateginę partnerystę su Lenkija 360 laipsnių principu. Prioritetą teiksime bendradarbiavimui gynybos ir saugumo srityse, tolesniam strateginių transporto ir energetikos infrastruktūros projektų su Lenkija plėtojimui“, – teigiama jame.

Be kita ko, toliau ketinama plėtoti bendradarbiavimą saugumo ir gynybos bei gynybos pramonės srityse su Australija, Japonija, Korėjos Respublika, Naująja Zelandija ir kitomis demokratinėmis Indijos ir Ramiojo vandenyno regiono šalimis bei Izraeliu.

Projekte dėmesys skiriamas pasirengimui visuotinei gynybai, tačiau neužsimenama apie visuotinį šaukimą, kurio siekė buvusi konservatorių Vyriausybė.

Ministrų kabinetas taip pat kelia sau užduotį „tapti ne tik viena aktyviausių sankcijų politikos formuotojų, bet ir sankcijų politikos kompetencijų centru sąjungininkams bei partneriams“.

„Imsimės pastangų užkardyti sankcijų apeidinėjimą Lietuvoje, ES ir su ES prekiaujančiose šalyse“, – teigiama projekte.

Visapusiška parama Ukrainai, Kinijos grėsmė

G. Palucko Vyriausybė žada glaudžiai bendradarbiauti su tarptautine bendruomene, kad būtų užtikrintas teisingumas karo Ukrainoje nusikaltimų aukoms, o Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas, politinė ir karinė šios šalies vadovybė būtų patraukti baudžiamojon atsakomybėn tarptautiniame teisme.

„Remsime Ukrainą – iki pergalės ir po jos. Teiksime Ukrainai visokeriopą paramą, siekiant greitesnės ES narystės bei narystės NATO, – rašoma Vyriausybės programos projekte. – Toliau prastėjant geopolitinei situacijai, dar labiau išplėsime karinę paramą Ukrainai, siekdami, kad ji sudarytų ne mažiau nei 0,25 proc. BVP.“

Projekte demokratinė ir laisva Baltarusija įvardijama kaip vienas svarbiausių ilgalaikių Lietuvos užsienio politikos tikslų, reikalaujant laisvų demokratinių rinkimų kaimyninėje šalyje.

Būsimoji Vyriausybė Kiniją vadina „vis didesniu iššūkiu“ Lietuvos užsienio ir saugumo politikai, žada plėtoti ekonominius ir kultūrinius ryšius su Taivanu.

„Sieksime vieningo Europos ir transatlantinių partnerių požiūrio į Kiniją. Kinija tampa vis didesniu iššūkiu mūsų užsienio ir saugumo politikai. Grėsme laikytina Kinijos strateginė partnerystė su Rusija, jos įtakos didėjimas Baltarusijoje“, – rašoma dokumente.

Apmokestins didžiausias pajamas 

Būsimoji Vyriausybė žada progresiniais tarifais apmokestinti didžiausias pajamas, nepriklausomai nuo jų rūšies, o gyventojų pajamų mokesčio (GPM) tarifą ketina susieti su gaunamų pajamų dydžiu, taip pat nepriklausomai nuo šaltinio. 

„Didžiausias pajamas apmokestinsime progresiniais tarifais, nepriklausomai nuo jų rūšies, apsaugant mažų pajamų gavėjus nuo papildomų mokesčių ir užtikrinant mokesčių sistemos konkurencingumą“, – teigiama programos projekte.  

„Siūlome sieti gyventojų pajamų mokesčio tarifą su gyventojų gaunamų pajamų dydžiu nepriklausomai nuo šių pajamų šaltinio. Labiausiai pasiturintys asmenys turėtų daug svariau prisidėti prie viešųjų paslaugų finansavimo“, – nurodoma dokumente. 

Būsimasis Ministrų kabinetas taip pat planuoja peržiūrėti mokestines lengvatas, nes kai kurios jų „yra nepagrįstos ir iškreipia mokestinės politikos teisingumą“, taip pat pasisako už mokesčių politikos derinimą visos Europos Sąjungos (ES) lygmeniu.  

Tuo metu šviežioms daržovėms ir vaisiams ketinama sumažinti pridėtinės vertės mokesčio (PVM) tarifą. 

„Skatinsime sveikatai palankaus maisto vartojimo kultūrą, užtikrinsime tinkamą Lietuvos gyventojų informavimą sveikatingumo, sveikatai palankios mitybos klausimais, sumažinsime PVM šviežioms daržovėms ir vaisiams“, – teigiama programos projekte.  

Naujoji Vyriausybė žada užtikrinti atlyginimų augimą tiek viešajame, tiek privačiajame sektoriuose, kasmet didinti neapmokestinamą pajamų dydį (NPD) „siekiant jį maksimaliai priartinti prie MMA (minimalios mėnesinės algos – BNS)“, taip pat sparčiau kelti pensijas. 

„Nustatysime socialiai priimtiną balansą tarp „Sodros“ rezervo kaupimo ir pensijų didinimo“, – rašoma programos projekte. 

Taip pat žadama panaikinti automatinį gyventojų įtraukimą į antrąją pensijų pakopą, kartu leidžiant neribotam laikui sustabdyti įmokas į pensijų fondus. 

Gerins „žaliojo koridoriaus“ sąlygas

Verslui žadama „paprasta, aiški ir stabili“ apmokestinimo sistema, o į modernizavimą reinvestuojama pelnui – pelno mokesčio lengvatos. 

„Sieksime, kad tarptautinės korporacijos mokėtų mokesčius ne ten, kur yra oficialiai registruotos jų būstinės, o ten, kur vykdo savo realią veiklą“, – teigiama programos projekte.  

Prie Vyriausybės planuojama įkurti vadinamą biurokratijos mažinimo komisiją, „kuri nagrinės realius atvejus ieškodama verslui reikalingų sprendimų bei šalins perteklinius reikalavimus“, taip pat žadama įkurti smulkaus ir vidutinio verslo ombudsmeno instituciją. 

Tuo metu tiek užsienio, tiek Lietuvos stambiems investuotojams ketinama sukurti vienodas investicines sąlygas, naudojantis vadinamuoju „žaliuoju koridoriumi“, priartinant jas prie taikomų gynybos pramonės projektams. 

„Stambiems vietos ir užsienio investicijų projektams paskirsime konkrečius asmenis, kurie užtikrins sėkmingą projektų priežiūrą, koordinavimą, kuo spartesnį ir sklandesnį vietos ir užsienio investuotojų stambių projektų įgyvendinimą ir institucijų veiksmų koordinavimą“, – teigiama Vyriausybės programos projekte.

„Gerinsime žaliojo koridoriaus sąlygas stambiems gamybiniams projektams, priartindami jas prie šiuo metu daug geresnių gynybos pramonės projektams taikomų sąlygų“, – nurodoma jame. 

Planuojama supaprastinti žemės paskirties keitimą ir sklypų paruošimą statyboms, leisti pratęsti stambių investicijų sutartis, jei toks poreikis kyla „dėl valstybės ar savivaldybių įstaigų ir institucijų veikimo ar neveikimo“, gerinti prieigą prie kreditavimo. 

Kelių fondas, daugiau lėšų savivaldybių keliams 

Naujoji Vyriausybė ketina įkurti kelių fondą, skirtą valstybinių kelių tvarkymui bei naujos infrastruktūros juose statyboms. Taip pat numatoma sukurti naują kelių finansavimo modelį, padidinant savivaldybėms tenkančią lėšų dalį, sparčiau asfaltuoti žvyrkelius. 

Kaip nurodoma programos projekte, keliams būtų skiriama didžioji dalis akcizo mokesčio pajamų, gautų už transporto priemonių naudojamą kurą, taip pat visos pajamos iš sunkiojo transporto kelių rinkliavos informacinės sistemos (vadinamojo e. tollingo). 

„Keičiant KPPP (kelių priežiūros ir plėtros programos – BNS) modelį, padidinsime savivaldybėms tenkančių lėšų proporciją ir pradėsime dalies valstybinės reikšmės kelių perdavimą savivaldybėms“, – teigiama programos projekte.

„Sieksime, kad per gyvenvietes einantys žvyrkeliai būtų sparčiau asfaltuojami“, – nurodoma dokumente. 

Vyriausybės prioritetu įvardija dvigubos paskirties infrastruktūros projektus, kuriems žadamas dar didesnis finansavimas.  

„Ypatingą dėmesį teiksime kelio „Via Baltica“ projekto įgyvendinimui“, – teigiama programoje. 

Be kita ko, būsimasis Ministrų kabinetas ketina užtikrinti platų tarpmiestinio susisiekimo tinklą, kompensuojant nuostolingus maršrutus.

Vis dėlto, žadama siekti, kad keleiviai teiktų prioritetą kelionėms geležinkeliu, užtikrinant finansavimą traukinių maršrutų plėtrai, riedmenų parko atnaujinimui. 

„Plėtojant vietinio keleivinių traukinių susisiekimo maršrutus didžiausią dėmesį sutelksime į miestų sujungimą visoje šalies teritorijoje, užtikrinsime tvarų susisiekimą regionų gyventojams ir galimybes pasiekti didesniuose miestuose esančias švietimo ir sveikatos įstaigas bei darbo vietas“, – teigiama programos projekte.  

Taip pat žadama į šalies oro uostus pritraukti naujas kryptis, skatinant bendrovę Lietuvos oro uostai (LTOU) „išnaudoti visas prieinamas skrydžių skatinimo priemones, įskaitant ir vadinamąjį „rizikos pasidalijimo“ modelį“. 

Dalis vartotojų galės naudotis visuomeniniu tiekimu

Naujoji Vyriausybė ketina siekti, kad elektros gamyba iš atsinaujinančių išteklių jau 2028 metais viršytų šalies metinį suvartojimą, taip pat kuo rečiau vartoti iš dujų pagamintą elektros energiją. 

„Ilgainiui energetikos sektoriuje turi būti iki technologinio minimumo, reikalingo elektros tinklo stabilumui ir patikimumui išlaikyti, sumažintas iškastinio kuro naudojimas. Absoliuti pirmenybė bus teikiama žaliajai energijai iš saulės, vėjo, vandens, biomasės ir kitų atsinaujinančių šaltinių“, – teigiama programos projekte. 

Dokumente numatoma toliau skatinti gaminančių vartotojų – tiek gyventojų, tiek įmonių, tiek bendrijų – plėtrą, taip pat atsinaujinančios energetikos įrenginių – saulės ir vėjo elektrinių, kaupimo sistemų, elektromobilių įkrovimo stotelių įsirengimą.  

„Spartinsime ir supaprastinsime finansinės paramos atsinaujinančių energijos išteklių plėtrai ir energetiniam efektyvumui didinti teikimo fiziniams ir juridiniams asmenims sąlygas“, – teigiama projekte. 

Lietuva rengiantis iki 2030 metų Baltijos jūroje pastatyti du vėjo parkus, jūrinio vėjo energetikos plėtrą žadama remti tik įvertinus jos poveikį elektros kainai, taip pat projektams sausumoje, „kurie gali būti įgyvendinti anksčiau ir su mažesne įtaka elektros energijos kainoms pramonei ir vartotojams“. 

Siekiant užtikrinti stabilią elektros gamybą, kai nėra saulės ar vėjo, naujoji Vyriausybė žada „pradėti diskusijas su kitomis Baltijos šalimis dėl galimo bendro pajėgumų aukciono rengimo investuotojams į modernias ir manevringas, greitai galią užtikrinančias elektrines“. 

Birželio pabaigoje Seimo patvirtintoje atnaujintoje Nacionalinės energetinės nepriklausomybės strategijoje numatyta galimybė po 2030-ųjų tam vystyti mažos galios branduolinius reaktorius, tačiau būsimos Vyriausybės programos projekte jie neminimi. 

Taip pat žadama spartinti naujų elektros linijų tiesimą bei esamų atnaujinimą, kabeliavimą bei įgyvendinti kitus sprendimus, „didinančius elektros energijos tinklo atsparumą ir gebėjimą integruoti kuo daugiau (…) atsinaujinančios energetikos“.  

„Spartinsime įgyvendinimą ir užtikrinsime, kad būtų nutiesta „Harmony Link“ sausumos elektros linija į Lenkiją šalia „Rail Baltica“ trasos. Inicijuosime jūrinio elektros kabelio nutiesimą į Vokietiją“, – teigiama programos projekte.   

Būsima Vyriausybė taip pat ketina leisti vartotojams vienu metu sudaryti sutartis su keliais elektros tiekėjais, o smulkiems ir pažeidžiamiems – naudotis visuomeniniu tiekimu. 

Taip pat žadama toliau vystyti žaliojo vandenilio gamybą, įkurti Vartotojų informavimo ir pagalbos centrą bei suteikti daugiau galių Valstybinei energetikos reguliavimo tarybai (VERT).

Programos mokytojams ir medikams

Centro kairės Vyriausybė žada daug dėmesio skirti vaikus auginančioms šeimos, užtikrindama joms didesnę finansinę paramą ir mažesnius mokesčius, sudarydama sąlygas auginti vaikus, o motinystę ir tėvystę derinti su darbu, lengviau įsigyti būstą ir pan.

Vienas konkrečių pažadų – skirti reikiamą pagalbą nevaisingoms šeimoms, įskaitant dalinį ar visišką pagalbinio apvaisinimo finansavimą.

Švietimo srityje ketinama audituoti ir stabdyti „karštligiškai vykdomas reformas, kurios gali turėti neigiamų pasekmių švietimo sistemai“.

Įsipareigojama subalansuoti mokyklų tinklą, vadovaujantis nuostata, kad kiekvienas vaikas turi teisę gauti kokybišką švietimą nepriklausomai nuo to, kur gyvena. 

„Siekdami išlaikyti mokyklas kaimuose ir mažuose miesteliuose, įvertinsime ir koreguosime vykdomą tinklo pertvarką. Siekdami išlaikyti mokyklas mažuose miesteliuose, koreguosime aštuonioliktosios Vyriausybės sprendimus. Mokykla turi užtikrinti vientisą bendrąjį lavinimą, apimantį visas ugdymo pakopas ir susietą su priešmokykliniu ugdymu“, – rašoma Vyriausybės programos projekte.

Jame numatytas ir įsipareigojimas dėl visuotinio neformaliojo švietimo.

„Kiekvienam Lietuvos moksleiviui turi būti sudarytos galimybės lankyti būrelį. Sieksime, kad būtų nuosekliai didinamas finansavimas neformaliajam švietimui, kad didėtų neformaliojo švietimo krepšelis, įskaičiuojant ir papildomo pavėžėjimo išlaidas“, – teigiama dokumente.

Spręsti mokytojų trūkumą planuojama ženkliai didinant pedagogų atlyginimą, numatyta kompensuoti jiems kanceliarines išlaidas, tobulinti etatinio apmokėjimo už darbą tvarką. 

Ketinama parengti specialią programą „Talentai Lietuvai“, pagal kurią studentai, pasirašę trišales sutartis su savivaldybe ir švietimo įstaiga, gautų stipendijas ir įsipareigotų po studijų tam tikrą laikotarpį dirbti toje savivaldybėje.

Žadama atskirą programą parengti ir regionų medikų trūkumui mažinti.

„Užtikrinsime, kad jauniesiems medicinos specialistams būtų patrauklu dirbti visoje Lietuvoje“, – teigiama Vyriausybės programos projekte.

Tikslins desovietizaciją

Į būsimų darbų sąrašą 19-oji Vyriausybė įrašė ir siekį švelninti įtampą dėl istorinės atminties vertinimo.

„Sieksime glaudesnio institucijų ir visuomenės bendradarbiavimo ir sutarimo – tam pasitelksime visuomenę vienijančias asmenybes, simbolius“, – nurodo ji.

Planuojama tikslinti Draudimo propaguoti totalitarinius, autoritarinius režimus ir jų ideologijas įstatymą, į procesą labiau įtraukiant visuomenę.

Šį įstatymą priėmė konservatorių ir liberalų Seimas, juo uždrausta propaguoti totalitarinius ir autoritarinius režimus viešuosiuose objektuose, užrašuose. Įgyvendinant šį įstatymą Lietuvoje keičiami gatvių, aikščių, mokyklų pavadinimai, griaunami paminklai, tai sukėlė dalies visuomenės nepasitenkinimą

Vyriausybės programoje numatyta ir kova su antisemitizmu, ksenofobija ir bet kokios formos neapykantos kurstymu, tačiau kas bus daroma, nedetalizuojama.

Kovą su antisemitizmu socialdemokratai ir demokratai įrašė ir koalicijos sutartį, kad numalšintų kilusią kritiką, pakvietus į koaliciją „Nemuno aušrą“, Jos lyderis Remigijus Žemaitaitis teisiamas dėl neapykantos kurstymo prieš žydus, dėl antisemitinių pasisakymų Konstitucinis Teismas yra pripažinęs jį sulaužius priesaiką ir pažeidus Konstituciją.

Būtume dėkingi, jei mus paremtumėte
Exit mobile version