Būsimasis Taivano prezidentas Lai Ching-te (Lai Čingtė) pateko į žurnalo „Time“ sudarytą „100 įtakingiausių 2024 metų žmonių“ sąrašą.
Salos atstovai tai pavadino jos demokratinių pasiekimų pripažinimu.
Viceprezidentas Lai Ching-te, sausį laimėjęs prezidento rinkimus, gegužės 20 dieną pradės eiti pareigas ir taps Tsai Ing-wen (Cai Ingven) įpėdiniu, tvyrant didėjančiai įtampai tarp Taivano ir Kinijos.
Socialiniame tinkle „X“ paskelbtame įraše Lai Ching-te teigė, kad jam didelė garbė, jog „Time“ šiemet jį įtraukė į 100 įtakingiausių pasaulio žmonių sąrašą.
„Šis pripažinimas – ne mano vieno; jis atspindi Taivano žmonių atsparumą ir vienybę […]. Aš nenuilstamai dirbsiu, kad skatinčiau taiką ir klestėjimą“, – rašė jis.
Pekinas tvirtina, kad savarankiškoji sala yra jo teritorijos dalis, ir neatmeta galimybės panaudoti jėgą jai kontroliuoti.
Pastaraisiais metais Kinija sustiprino karinį bei politinį spaudimą ir pasmerkė Lai Ching-te kaip „pavojingą separatistą“, nes jis, kaip ir Tsai Ing-wen, atsisako pripažinti Pekino pretenzijas.
„23 mln. salos gyventojų gerovė yra tik dalis daug didesnės užduoties, kurią jis paveldi: užtikrinti, kad jo vyriausybė išliktų, Kinijai intensyviai vykdant kampaniją, kuria siekiama susigrąžinti besikuriančią demokratiją“, – žurnale „Time“ rašė buvęs Jutos gubernatorius ir buvęs Jungtinių Valstijų ambasadorius Kinijoje Jonas Huntsmanas (Džonas Hantsmanas).
Jis pridūrė, kad Taivano „rizikos pobūdis negali būti didesnis“.
Taivano prezidento kanceliarija sveikino Lai Ching-te įtraukimą į sąrašą ir pavadino tai „svarbiu tarptautinės bendruomenės pripažinimu Taivano žmonių demokratiniams pasiekimams“.
Ji pridūrė, kad Lai Ching-te „teks esminė atsakomybė saugoti Taivano demokratiją“.
Į „Time“ įtakingiausiųjų sąrašą taip pat pateko kinų premjeras Li Qiangas (Li Čiangas), kuris pernai užėmė antrą įtakingiausią postą Kinijoje.
2020 metais Tsai Ing-wen irgi pateko į žurnalo sąrašą, o respublikonų senatorius Tedas Cruzas (Tedas Kruzas) ją pavadino „signaline šviesa, užgožiančia grėsmingą Kinijos šešėlį ir rodančia pasauliui, kad Taivanas nenusileis Kinijos komunistų partijai“.
