Greta kitų įvairių būdų, kuriais Šventoji Dvasia skatina ir palaiko Bažnyčioje šventumą – Dievo žodžio, sakramentų, maldos – yra viena ypatingas – tai pamaldumas į Švenčiausiąją Mergelę Mariją. Apie tai buvo kalbama popiežiaus Pranciškaus katechezėje, kurios klausėsi trečiadienio bendrojoje audiencijoje dalyvavę piligrimai.
Popiežius priminė katalikų tradicijoje nuo seno žinomą posakį: „Per Mariją pas Jėzų“. Marija mus veda pas Jėzų, sakė Pranciškus. Niekada Marija nerodo į save, bet rodo į Jėzų. Tai ir yra pamaldumo į Švenčiausiąją Mergelę Mariją esmė – leistis Marijos vedamiems pas Jėzų.
Popiežius priminė, kad šv. Paulius krikščionių bendruomenę apibūdina kaip „laišką“, parašytą ne rašalu, bet gyvojo Dievo Dvasia, ne ant akmens plokščių, bet gyvose širdyse (plg. 2 Kor 3, 3). Mergelė Marija, kaip pirmoji Kristaus mokinė ir Bažnyčios paveikslas, taip pat yra laiškas, Dievo Dvasios laiškas, sakė Pranciškus.
Marija yra visų žmonių skaitomas ir visiems suprantamas laiškas (plg. 2 Kor 3, 2), suprantamas ir tiems „mažutėliams“, kurie nemoka skaityti teologinių knygų, nes, kaip sako Kristus, būtent jiems, o ne išmintingiesiems ir gudriesiems, yra apreikštos Dievo karalystės paslaptys. (plg. Mt 11, 25).
Apreiškimo akimirką Marija tarė angelui: „Tebūna man, kaip tu pasakei“. Taip ji sutiko būti Jėzaus motina tarsi sakydama: štai aš baltas popieriaus lapas, ant kurio Viešpats gali rašyti, ką nori.
Apie Dievą, Bažnyčią ir šventumą yra pasakyta ir parašyta nesibaigianti gausybė žodžių, o Mergelė Marija mums siūlo tik du žodžius, kuriuos gali tarti visi ir visada: „Štai aš“ ir „Tebūna“. Bažnyčia visais laikais, kaip tuoj pat po Jėzaus žengimo į dangų, taip ir dabar, turi skelbti Evangeliją visoms tautoms.
Tačiau, kad ji galėtų tai daryti, jei reikia „jėgos iš aukštybių“. Iš Apaštalų darbų žinome, kad mokiniai buvo „kartu su Jėzaus motina Marija“ (Apd 1,14). Tarp jos ir Šventosios Dvasios yra unikalus ir amžinai nenutrūkstantis ryšys – pats Kristus, kaip sakome Tikėjimo išpažinime, „prasidėjęs iš Šventosios Dvasios, gimęs iš Mergelės Marijos“.
Baigdamas katechezę popiežius prašė, kad būtume dėmesingi Šventosios Dvasios įkvėpimams, ypač kai ji ragina mus „skubiai iškeliauti“ (plg. Lk 1, 39) ir eiti padėti tiems, kam reikia mūsų pagalbos.
Audiencijos pabaigoje, prieš palaiminimą, popiežius vėl visų prašė nepamiršti žmonių, gyvenančių šalyse, kur vyksta karai. Pakartojo prašymą melstis už žmones, kurie kenčia Ukrainoje, Palestinoje, Izraelyje, Mianmare ir daugybėje kitų šalių.
