Brazilijoje nusižudė mažiausiai devyni kunigai, todėl susirūpinimą kelia dvasininkų psichikos sveikata šioje Pietų Amerikos šalyje. Tarp pagrindinių veiksnių, galinčių lemti savižudybę, yra depresija darbe ir perdegimo sindromas, o kunigai susiduria su pernelyg dideliu darbo krūviu ir institucine kultūra, kuri daug kartų gali išprovokuoti vienatvę.
Atrodo, kad kitas elementas yra susijęs su stipriu ir greitu Bažnyčios reagavimu į įtarimus dėl seksualinio išnaudojimo ir priekabiavimo. Bijodami skandalų socialinėje žiniasklaidoje, kai kurie kunigai – kalti ar nekalti – akivaizdžiai susiduria su sunkumais dėl naujų Bažnyčios protokolų.
Tarp pagrindinių veiksnių, galinčių lemti savižudybę, yra depresija darbe ir perdegimo sindromas.
Naujausias atvejis nutiko lapkričio 7 d., kai 43 – ejų metų kunigas José Alves de Carvalho (Chozė Alvešas de Karvaljo) buvo rastas negyvas parapijos namuose Bom Jesus mieste, Piaui valstijoje. De Carvalho neseniai buvo apkaltintas 14 – os metų mergaitės išnaudojimu, dėl to dieną prieš savižudybę buvo sustabdytas jo pareigų vykdymas.Tarp pagrindinių veiksnių, galinčių lemti savižudybę, yra depresija darbe ir perdegimo sindromas.
Bažnyčios įtariamas netinkamas valdymas tokiose bylose kaip De Carvalho buvo griežtai kritikuojamas tekste, kuris po kunigo mirties ėmė plisti socialiniuose tinkluose. Pagrindinė žinutė, priskiriama neįvardytam „tėvui Simeao“, yra ta, kad kunigai turėtų labiau mylėti save nei Bažnyčią.
„Broliai, bet kuris kunigas gali susidurti su tokia situacija. Denonsavimas, net ir be jokių įrodymų, jei jis adresuotas diecezijos vyskupui, gali sukelti tokį pat nušalinimą nuo pareigų, koks buvo pritaikytas tėvui Jose (Chozė)“, – sakoma įraše. Autorius taip pat teigė, kad Brazilijos Bažnyčios struktūra neturi „laiko ir neteikia pirmenybės kunigų globai“, ir paminėjo keletą sunkumų, su kuriais susiduria dvasininkai.
„Esame verslininkai ir tarnautojai su sutanomis. Neužtenka mylėti Bažnyčią. To nepakanka, kad išliktume gyvi, susidūrę su tiek daug kunigiškų iššūkių, kuriuos mums primeta dabartinė epocha. Geriausia, ką Bažnyčia gali padaryti, tai melstis už mus. Ji retai mus priglaudžia, retai mūsų klausosi, nemoka rūpintis, neturi laiko mylėti“, – rašoma straipsnyje.
Geriausia, ką Bažnyčia gali padaryti, tai melstis už mus. Ji retai mus priglaudžia, retai mūsų klausosi, nemoka rūpintis, neturi laiko mylėti.
Psichologas ir savižudybių ekspertas tėvas Lício Vale (Licijus Valė) sakė, kad kai kurie kunigai, atrodo, kenčia nuo kažkokios baudimo paranojos, nes Bažnyčia užėmė griežtą poziciją dėl smurtautojų baudimo. „Manau, kad Bažnyčia išgyvena prisitaikymo procesą. Nuo kultūros, kai prievartautojai nebuvo baudžiami, pereinama prie visiško griežtumo. Tai svarbus procesas, turint omenyje, kad nusikaltėliai turi būti baudžiami. Tačiau kunigams, kurie buvo neteisingai apkaltinti, turi būti atlyginta …“, – sakė jis.
„Jauni kunigai ir seminaristai yra egocentrizmo ir nevaržomo sėkmės siekimo epochos vaisius. Dabar visur vyrauja karjerizmas. Seminarijos ir Brazilijos episkopatas turi permąstyti kunigų ugdymą ir akcentuoti brolybę, o ne konkurenciją“, – sakė jis.
Visiškai susitelkęs į savo nuolatines pareigas, kunigas pamiršta pasirūpinti savo dvasingumu, fizine ir psichine sveikata bei bendruomeniniu gyvenimu. „Perdegimo“ sindromo ir darbinės depresijos simptomai: nuolatinis liūdesys ir nuovargis, atidėliojimas, nemiga, sunkumas dirbti. Tokias problemas nesunkiai galima atpažinti tarp daugelio kunigų.
Visiškai susitelkęs į savo nuolatines pareigas, kunigas pamiršta pasirūpinti savo dvasingumu, fizine ir psichine sveikata bei bendruomeniniu gyvenimu.
Psichologo Ênio Pinto (Onio Pinto), dešimtmečius dirbančio su kunigais, nuomone, šiandien daugumoje seminarijų dirba psichikos sveikatos specialistai, tačiau kartais jiems pritrūksta reikiamų mokslinių parametrų, kad galėtų iš tiesų padėti klierikams. „Bažnyčia turi išsiugdyti kritiškesnį požiūrį į psichikos sveikatą. Daug kartų ji naiviai supranta tokias problemas, įskaitant ir kriterijus, pagal kuriuos sprendžiama, ar siųsti kunigą ieškoti profesionalios pagalbos“, – sakė jis.
Vyskupų konferencijos generalinis sekretorius, Rio de Žaneiro vyskupas augziliaras Joelis Portella Amado (Žoelis Portelja Amadas), stebėjo kunigų savižudybių atvejus. Jis sakė, kad Bažnyčia turi permąstyti, kaip išgyvenama kunigystė.
Daugelis mano, kad kunigystė reiškia vienatvę, tačiau tai yra klaida.
„Jei anksčiau kunigo, kaip supermeno, įvaizdis buvo naudingas, dabar jis toks nebėra. Kunigams reikia kurti trapumo mistiką“, – sakė jis. Amado mano, kad kunigų savižudybė yra didesnės krizės Brazilijos visuomenėje, „kurioje patiriame didelį nusivylimą ir bendrą nuorodų bei supratimo stoką“, dalis. Jis pabrėžė, kad kiekvienas kunigas turi būti „formuojančios ir kunigiškos bendruomenės“ dalis.
„Kunigai turi išmokti gyventi ir dalytis su savo bendruomenėmis. Daugelis mano, kad kunigystė reiškia vienatvę, tačiau tai yra klaida“.
