Šimtmečius krikščionys Turino drobulei priskyrė pirmojo amžiaus datą. Branduolinės energetikos inžinierius Robertas Ruckeris (Robertas Rukeris) teigia, kad naujausi jo atlikti drobulės tyrimai tai patvirtina.
„Turino drobulė yra antras pagal vertę žmonijos turtas šalia pačios Biblijos“, – kalbėjo jis agentūrai CNA. Šiuo metu apsiaustas saugomas Šventojo apsiausto koplyčioje prie Šv. Jono Krikštytojo katedros Turine (Turino), Italijoje.
Daugiau nei 10 metų inžinierius tyrinėjo Jėzaus kūno dingimo fiziką ir jo atspaudą ant drobulės. Jo interneto svetainėje Shroud Research (Drobulės tyrimai) ginčijamos išvados, kad drobulė datuojama 1260-1380 m. po Kristaus, todėl skeptikai daro išvadą, kad tai viduramžių klastotė.
1988 m. mokslininkai naudojo mažyčius mėginius, paimtus iš apsiausto, kad nustatytų juose esančių anglies-14 izotopų kiekį, tačiau vėliau juos sunaikino. Radioaktyvusis anglies-14 izotopas yra anglies atmaina, turinti perteklinių neutronų, kurie yra mažesnės už atomus dalelės. Laikui bėgant anglis-14 organinėse medžiagose, pavyzdžiui, kauluose ir augalinėje medžiagoje, skyla į azotą 14. Pagal mėginyje likusių anglies-14 atomų santykį gaunami duomenys, reikalingi mėginio amžiui nustatyti.
Inžinierius teigė, kad jo skaičiavimai rodo, jog 1988 m. anglies-14 datavimas yra klaidingas, nes neatsižvelgta į Jėzaus kūno skleidžiamą radiaciją prisikėlimo metu, kurioje buvo neutronų, sugertų apsiausto ir suformavusių naujus anglies-14 atomus, todėl duomenys interpretuojami klaidingai.
„Anglies 14-os anglies datoje gali būti labai klaidingos, jei kažkas pakeitė c-14 ir c-12 santykį mėginyje, išskyrus anglies-14 anglies skilimą“, – aiškino R. Ruckeris. „Buvo pateikti šeši skirtingi 1260-1380 m. anglies dvideginio datos paaiškinimai. Pirmasis paaiškinimas buvo pateiktas 1989 m. žurnalo „Nature“ redaktoriui skirtame laiške. Tomas Philipsas (Tomas Filipsas), kuris yra dalelių fizikos daktaras, žurnale „Nature“ pasiūlė, kad akivaizdžiausias paaiškinimas yra tas, jog nauji anglies 14 atomai susidarė dėl neutronų absorbcijos“.
„Šis paaiškinimas, – sakė R. Ruckeris, – niekada nebuvo tiriamas, kol 2014 m. neatlikau branduolinės analizės kompiuterinių skaičiavimų“.
Inžinierius spalio 6-7 d. surengs seminarą apie savo tyrimus Šv. apaštalo Tomo parapijoje ir Mičigano universitete Ann Arbore, Mičigano valstijoje. Mičigano-An Arboro universitete jis įgijo bakalauro ir magistro laipsnius, taip pat branduolinės inžinerijos ir mechanikos inžinerijos profesinius sertifikatus.
Jo kvalifikaciją sustiprina 38 metų patirtis branduolinės energetikos pramonėje, kurioje teko atlikti branduolinės analizės kompiuterinius skaičiavimus, susijusius su branduolinių reaktorių projektavimu ir eksperimentinių duomenų statistine analize. Nuo 2013 m. jis tyrinėjo drobulę ir atliko branduolinės analizės kompiuterinius skaičiavimus, susijusius su jos data.
Paola Conti-Puorger (Paola Konti Purger), turinti aerokosminės inžinerijos daktaro laipsnį ir Popiežiškojo Kristaus legionierių tarptautinėje kolegijoje (Athenaeum pontificium Regina apostolorum) Romoje suteiktą antrosios pakopos studijų apie drobulę laipsnį, yra Šv. apaštalo Tomo parapijietė ir tvarko nuolatinę „Othonia” ekspoziciją apie drobulę, kurią sudaro fotografinė reprodukcija, 3D holograma ir bronzinis Jėzaus, gulinčio kape prieš prisikėlimą, atvaizdas, kurį atskleidžia atspaudas ant drobulės.
„Othonia” yra Romoje įsikūręs tyrimų centras, kurio tikslas – išsaugoti, populiarinti ir skleisti žinias apie drobulę. Jis yra Atėnų muziejaus Mokslo ir tikėjimo instituto dalis.
„Ruckeris daug metų tyrinėjo drobulę ir gali tarti autoritetingą žodį apie jos mokslinius tyrimus“, – teigė ji agentūrai CNA.
„Drobulė yra pati geriausia žinia, kurią galime gauti šiame gyvenime: kad mūsų nuodėmės atleistos, kad esame mylimi, kad nešame svarbų orumą, kad esame pašaukti į šį atvaizdą savyje ir kad esame kviečiame mylėti tokia pat meile. Tai yra tiesa ir tikroji žmonijos laimė“, – įsitikinusi P. Conti-Puorger.
„Tai tarsi kontempliuoti Evangeliją ir matyti ją labai gyvą. Kaip ir Eucharistijoje, čia yra Kristaus kūnas ir kraujas. Tai gyvas buvimas. Tai ne relikvija“, – kalbėjo inžinierė.
2015 m. popiežius Pranciškus meldėsi priešais drobulę ir per „Viešpaties angelo” maldą tarė: „Drobulė mus traukia prie nukankinto Jėzaus veido ir kūno”.
Jis tęsė: „Kartu ji stumia [mus] prie kiekvieno kenčiančio ir neteisingai persekiojamo žmogaus veido. Ji stumia mus ta pačia kryptimi kaip ir Jėzaus meilės dovana“.
Nei popiežius, nei jo tiesioginiai pirmtakai nėra padarę jokių pareiškimų dėl drobulės autentiškumo.
Drobulė šimtmečius buvo garbinami Šiaurės Italijoje, kur ją saugojo galinga Savojos šeima. 1983 m. nuosavybė buvo perduota popiežiui. Kai 1898 m. ji buvo eksponuojama, buvo gautas leidimas ją fotografuoti. Buvo įrodyta, kad tai natūralus negatyvo atvaizdas ir kad jis nepriklauso viduramžių klastotojo kompetencijai.
1981 m. tarptautinė mokslininkų grupė, vykdanti Turino drobulės tyrimų projektą, nustatė, kad paveiksle pavaizduotas „nuplaktas ir nukryžiuotas žmogus“, o ne dailininkas. Jie teigė, kad kraujo tyrimas buvo teigiamas. Tačiau problema, kaip atvaizdas buvo sukurtas, „lieka neišspręsta“.
„Marijos drobulė atėjo mūsų ieškoti, – kalbėjo P. Conti-Puorger. – Ji apvaizdos dėka atkeliavo į Šv. apaštalo Tomo parapiją, todėl manau, kad pats Viešpats kviečia žmones atvykti“.
„Žmonės gilinasi į daugybę dalykų, – CNA teigė tėvas Billas Ashbaughas (Bilas Ešbotas), Šv. apaštalo Tomo parapijos klebonas. – Jie dažnai mano, kad mokslas prieštarauja tikėjimui. Tačiau yra kaip tik priešingai. Mokslas yra pagalba tikėjimui.“
