Adventas tai laikas, kai laukiam, kai mokomės laukti sugrįžtančio Kristaus – mūsų Karaliaus ir Viešpaties. Tai laikas, kai prisimenam ir ruošiamės paminėti Kalėdų įvykį – Dievo įsikūnijimo žemėje šventę. Dievo sūnus Jėzus Kristus, kaip pats Gyvenimas, atėjo į pasaulį, kad sugrąžintų mums Šventę, Džiaugsmą, Ramybę ir Laimę, kurią buvome praradę per neklusnumo nuodėmę. Dievas mus sukūrė pagal Savo atvaizdą ir panašumą dovanodamas Laisvę pasirinkti.
Tačiau, gavę tokią Dovaną patys nesugebėjom jos suvaldyti. Buvome greit apgauti, suvilioti piktosios dvasios tapti dievais be Dievo. Rezultatas – prarastas Rojus, Džiaugsmas, prarasta laisvė ir laimė. Įsivardinti savo nelaimių priežastis jau yra žingsnis į Šventę. Kaip sako Viešpats „jūs pažinsite Tiesą ir Tiesa jus padarys Laisvus“ (Jn 8,32).
Nesinori daug pilstyti apie tai, kaip Dievas mus myli, kokie pūkuoti ir tolerantiški turėtume būti su visais ir viskam, realybė ir Dievo Žodis mus ragina „Budėkite, tvirtai laikykitės tikėjimo, elkitės Vyriškai, būkite stiprūs! Viską darykite su Meile“ (1 Kor 16, 13-14).
Pastarųjų įvykių, pandemijų krizė parodė galutinai, kas yra kas. Kuo Tauta gali pasitikėti ir kuo ne. Biblijoje, graikų k. žodis krisis – reiškia Dievo Teismą. Todėl ir visą esamą situaciją reiktų vertinti šio taip dažnai cituojamo žiniasklaidos žodžio kontekste. Esame kviečiami pradėti vadinti dalykus savo vardais: Lietuvą ir pasaulį ištiko Dievo Teismas už visokią bedievystę ir neteisybę… Toliau galite pasiskaityti patys Rom 1,18-32.
Bendrauju su daug žmonių tiek skausmo akimirkose, tiek džiaugsmo akimirkose. Viskas taip persunkta melo, demagogijos ir apgaulės, žmonės pasimetę, kaip avys be piemens. Apie tikrą šventinę nuotaiką bus galima kalbėti, kai visi padarysim namų darbus.
Viskas taip persunkta melo, demagogijos ir apgaulės, žmonės pasimetę, kaip avys be piemens.
„Be Teisingumo nebus Taikos, Shalom!“ sakė popiežius šv. Jonas Paulius II.
Keikdami tamsą šviesos nepadauginsim, nes Biblija perspėja „ką žmogus sėja tą ir pjaus“ (Gal 6,7).
Jeigu norime tikrai švęsti Kristaus Gimimo Kalėdas, turime išmesti tą senąjį mąstymo raugą: „Tad švęskime šventes ne su senu raugu, bet su nerauginta tyros širdies ir tiesos duona“ (1 Kor 5,8) Mūsų kalėdaičiai – plotkelės ant kūčių stalo yra tos duonos simbolis.
Kaip tai padaryti praktiškai? Atsakymas nesudėtingas:
Pirmiausia, atsiverskime – gr. k. metanoia reiškia pakeiskite mąstymą, pakeiskite žiūrėjimo, ėjimo kryptį, pakelkite akis nuo juodų tamsos ekranėlių savo išmaniuose prietaisuose ir perkelkite žvilgsnį į Bibliją. Pasakysiu labai vaikiškai: atsiversti, tai atsiversti Dievo Žodį – Šv. Raštą, Bibliją. Į ką žmogus žiūri, ką valgo juslėmis į tą darosi ir panašus.
Neapsigaukime, visų problemų, pandemijų, krizių, pasaulio kvailysčių priežastis glūdi mūsų širdyse.
Jėzus perspėja – išsivalykite širdis: „Žmogų suteršia (užkrečia) tai kas išeina iš jo širdies: pikti sumanymai, žmogžudystės, svetimavimai, ištvirkavimai, vagystės, melagingi liudijimai, šmeižtai“ (Mt 15,18-20).
Antras žingsnis – peržiūrėkime savo gyvenimus, nuoširdžiai gailėkimės už savo nuodėmes, atsiprašykime Dievo už visus padarytus savo ir savo šeimos bei Tautos nusikaltimus. Atsiprašykime ir susitaikykime su tais kuriuos įskaudinome. Radikaliai palikime bet kokią nuodėmę. Kas galite prieikite išpažinties, atitaisykite padarytą žalą ir skriaudą. Jeigu ką nors apkalbėjome, apkaltinome būtinai apie tą asmenį pasakykime ką nors gero ir teigiamo.
Nustokim keikti valdžią! Pradėkim už ją melstis ir laiminti. To nepaisymas visą Šalį privedė prie katastrofos, nes prakeikta valdžia leis prakeiktus įstatymus ir taip „pasaka be galo…“. Blogį įmanoma nugalėti tik Gerumu: „nesiduok pikto nugalimas, bet nugalėk piktą gerumu!“ (Rom 12,21). Kitoje vietoje Jėzus mus drąsina: „mylėkite savo priešus ir melskitės už savo persekiotojus, kad būtumėte savo dangiškojo Tėvo vaikai“ (Mt 5,44-45).
Dievas kviečia mylėti nusidėjėlius, bet tuo pačiu ragina nesitaikstyti, netoleruoti jų daromos nuodėmės: „suknežink pikto nedorėlio jėgą, bausk jo nedorumą, amžiams sunaikinki.“ (Psalmė 10,15) „Viešpats myli tuos, kurie pikto nekenčia“ (Psalmė 97,10).
Noriu nuraminti žemaičius, melsdamiesi ir laimindami valdžias meldžiamės ir laiminam ne jų daromas nuodėmes, bet bandom išgelbėti Piktojo suvedžiotus Tautos brolius ir seseris, kad sugrįžtų pas Dievą ir pradėtų tarnauti Lietuvos žmonėms.
Trečias žingsnis – pradėkim vėl švęsti Viešpaties Dieną – Sekmadienį.
Viešpats, kaip Šeimos Tėvas – Karalius ir Valdovas neturi teisintis, kodėl paprašė, o vėliau ir įsakė: „septintoji diena yra Viešpaties!.. Atmink ir švęsk Šabo dieną!.. Viešpats septintąją dieną palaimino ir pašventino!“ (Išėjimo knyga 20,8-11)
Dangiškasis Tėvas mus myli ir nori savo vaikus matyti ne tik poilsiaujančius, bet ir prie Eucharistinio stalo valgančius Jo Sūnaus Kūną ir geriančius Jo Kraują – duonos ir vyno pavidalais: „Aš esu gyvoji Duona nužengusi iš Dangaus… Kas valgo Mano Kūną ir geria Mano Kraują, tas turi Amžinąjį gyvenimą, ir Aš jį prikelsiu Paskutiniąją dieną, sako Kristus“ (Jn 6,51-54)
Jeigu neišmoksim puotauti su Dievu Mišiose, priimti Eucharistijos vargu ar sugebėsim Karališkai ir su Meile švęsti visas kitas šventes. Tai viena rimčiausių mūsų gyvenimo Krizės priežasčių – atsisakyti dalyvauti Karaliaus Puotoje.
Ketvirtas žingsnis – geri, konkretūs Meilės darbai.
Jėzus perspėjo kas bus kai Jis sugrįš: „Kai ateis Žmogaus Sūnus savo šlovėje ir kartu su juo visi angelai, tada jis atsisės savo garbės soste. Jo akivaizdoje bus surinkti visų tautų žmonės, ir jis perskirs juos, kaip piemuo atskiria avis nuo ožių. Avis jis pastatys dešinėje, ožius – kairėje… Ir atsakys jiems karalius: ‘Iš tiesų sakau jums, kiek kartų tai padarėte vienam iš šitų mažiausiųjų mano brolių, man padarėte“… (Mt 25,31-46)
Mūsų meilės darbai namiškiams, papuoštos eglutės, kalėdinės dovanėlės, atvirukai, nukrauti stalai skaniais valgiais yra gerai, bet šalia šių gerų dalykų būtina padaryti bent vieną gerą Meilės darbą tiems, kurie tau galbūt nepasakys ačiū. Gal tavo Meilės darbas užtrauks tau kritiką ir net pasmerkimą.
Pasiūlyk per Adventą šeimai, asmeniui, kuris neturi „galimybių paso“, kurie yra segreguoti, išmesti į visuomenės paribį, gal yra emigrantai ar pabėgėliai, kaliniai, ligoniai, nueiti už juos į „išrinktųjų“ parduotuves ir nupirkti visko ko reikia jų Šventei.
Ne pandemijos pabaiga ar mokslo pergalė, ne stabili ekonomika ar saugios valstybės sienos, ne tobula valdžia ar demokratiški įstatymai, ne mitingai ar priešų nugalėjimas mums atneš Taiką ir Ramybę, bet kiekvieno iš mūsų atsigręžimas į Dievą ir į artimą.
Galima daug rašyti, kalbėti, cituoti Biblijos eilutes, tačiau tik įlipus į gyvos žmonijos upės vandenis, tik plaukiant kartu, dažnai ir prieš srovę išgyvensime tikrą Kalėdų džiaugsmą – varge, paprastume, tiesiog tvartelyje pasitiksim dar kartą nusižeminusį Dievą kūdikį ir šlovėje ateinantį Kristų Karalių.
Linkiu visiems skaitytojams tinkamai pasitikti Ateinantį Kristų, kad tą dieną, kai stosime Jo Akivaizdoje išgirstume: štai mano mylimas sūnus, mano mylima dukra, kuriais Aš gėriuosi. Užeik į Mano Amžinąjį Džiaugsmą!
Būkite palaiminti!
