Borisas Johnsonas pareiškė, kad Vokietija norėjo greito Ukrainos pralaimėjimo, o Prancūzija neigė karo faktą, kol Rusijos kariai neįžengė į Ukrainą.
„Vokiečių požiūris karo pradžioje buvo, kad jeigu tai nutiks, tai bus tragedija, bet geriau tegu tai įvyksta ir Ukraina palūžta greičiau. Man tai pasirodė pražūtingas požiūris į situaciją, bet galiu suprasti, kodėl jie mąstė būtent taip“, – CNN sakė buvęs britų premjeras.
Toks B. Johnsono pasakojimas kartu paaiškina daug kritikuotą Prancūzijos prezidento E. Macrono elgesį, kai šis likus vos porai savaičių iki karo ir JAV pranešant apie būsimą invaziją lankėsi Maskvoje ir tikosi su Putinu.
Vokiečių požiūris karo pradžioje buvo, kad jeigu tai nutiks, tai bus tragedija, bet geriau tegu tai įvyksta ir Ukraina palūžta greičiau
B. Johnsonas taip pat teigė, kad Mario Draghi vadovauta Italijos vyriausybė „viename etape tiesiog pripažino, kad negalės laikytis pozicijos, dėl kurios susitarėme“, nors prieš tai leidiniui „La Reppubblica“ viešai teigė, kad esama visiško sutarimo dėl laikysenos Ukrainos klausimu.
Buvęs britų premjeras siejo Italijos nenorą palaikyti Ukrainą su šios šalies priklausomybe nuo Rusijos dujų. Visgi, jo teigimu, Vakarai greitai suprato, kad su Putinu neįmanoma derėtis, ir todėl būtinas vieningas frontas.
„Po invazijos ES nuostabiai tvarkėsi [šiuo klausimu]. Po viso mano nerimo… atiduodu pagarbą tam, kaip veikė ES“, – sakė jis.
Vokietijos kanclerio atstovas spaudai atsisakė komentuoti šiuos B. Johnsono pasisakymus, o Prancūzijos Prezidento kanceliarija apskritai neatsakė į užklausą. Borisas Johnsonas interviu metu taip pat teigė, kad jeigu Ukraina nuspręstų siekti narystės, jai verta siekti tapti Europos Sąjungos nare.
