Priežastys, dėl kurių prezidentas Duda paskyrė Morawieckį formuoti būsimą vyriausybę, yra daugialypės ir sudėtingesnės nei teigia opozicija, rašo Bogumił Łoziński katalikiškame tinklalapyje gosc.pl.
Lenkijos prezidento Andrzejaus Dudos (Andžėjaus Dudos) pasiūlyta Mateuszo Morawieckio (Mateušo Moravieckio) kandidatūra formuoti naująją vyriausybę sukėlė daug ginčų, spekuliacijų ir kritikos, ypač iš opozicinio Pilietinės koalicijos, Trečiojo kelio ir kairiųjų aljanso pusės.
Jie teigia, kad Dudos sprendimas kompromituoja Lenkijos interesus ir sabotuoja ES finansavimą, taip pat kaltina jį tarnavimu partijos “Įstatymas ir teisingumas” (PiS) lyderiui Jaroslawui Kaczyńskiui (Jaroslavui Kačynskiui). Šios reakcijos atspindi opozicijos nusivylimą, kuri, nepaisant to, kad laimėjo daugumą ir ketina valdyti, atsidūrė laukimo žaidime, nors ir tikėdamasi galiausiai perimti valdžią, atsižvelgiant į dabartinę politinę situaciją.
Prezidento A. Dudos priklausomybė PiS, nes jis buvo šios partijos kandidatas į prezidentus 2015 m. ir 2020 m. rinkimuose ir vykdė jų politinę darbotvarkę, nėra paslaptis. Jo veiksmai iš esmės atitiko partijos programą, tačiau vertinant jį tik kaip politinę marionetę sumenkinami jo ankstesni sprendimai, pavyzdžiui, 2017 m. veto PiS teismų reformoms, kurias jis laikė grėsme valdžių atskyrimui. Šis žingsnis prieštarauja pasakojimui, kad jis tėra tik figūrinis vadovas.
Koalicijos kritikai teigia, kad neskirdamas premjero iš jų gretų Duda daro žalą Lenkijai. Tačiau Dudos ir PiS požiūriu, Tusko koalicijos atėjimas į valdžią yra potencialus pavojus šalies ateičiai – tokią nuomonę išsakė ir kadenciją baigianti vyriausybės administracija. Jų nuomone, valdžios perdavimo spartinimas iš esmės prieštarauja Lenkijos vizijai.
Jų nuomone, valdžios perdavimo spartinimas iš esmės prieštarauja Lenkijos vizijai.
Be to, abejojama, kodėl M. Morawieckiui patikėta formuoti kitą vyriausybę, nes PiS po rinkimų nesugebėjo užsitikrinti daugumos. Koalicija tvirtina turinti daugumą, o tai bus patikrinta per artėjantį balsavimą dėl pasitikėjimo Morawieckio vyriausybe. Labai svarbu pažymėti, kad prezidentas Duda turi tokią konstitucinę teisę: Lenkijos Konstitucijoje nenurodyta, kas turėtų būti skiriamas ministru pirmininku, ir tradiciškai prezidentas šias pareigas siūlo daugiausiai balsų surinkusiai partijai, kuri šiuo metu yra PiS.
Be šių tiesioginių politinių manevrų, prezidento sprendimui įtakos gali turėti ir platesni strateginiai sumetimai. Kai kas spėja, kad dešinieji tikisi, jog vidiniai koalicijos nesutarimai iškils į paviršių ir gali lemti jos žlugimą. Nors koalicija, siekdama valdžios, parodė vienybę, esminiai nesutarimai, ypač tokiais klausimais kaip abortai, gali šią vienybę sugriauti prasidėjus dalyboms dėl postų.
Be to, PiS ateitis gali turėti įtakos Dudos apsisprendimui. Kova dėl lyderystės PiS viduje, ypač jei Jarosławas Kaczyńskis pasitrauktų iš politikos, yra svarbus niuansas. Tai gali būti dalis apskaičiuoto Dudos žingsnio, kuriuo jis žvelgia į ateitį po savo prezidentavimo, galbūt darydamas įtaką partijos krypčiai arba siekdamas įsitvirtinti jos vadovybėje.
Apibendrinant galima teigti, kad priežastys, dėl kurių Duda pasiūlė Morawieckį, yra daugialypės ir gali būti įvairiai interpretuojamos. Nors ir įdomu jas analizuoti, patariama atsargiai nedaryti skubotų išvadų ar kaltinimų.
