„Pamėginkime geriau suprasti, ką šiandien reiškia būti apaštalu“, – sakė popiežius Pranciškus, trečiadienio rytą per bendrąją audienciją tęsdamas savo katechezių ciklą, skirtą Vatikano II Susirinkimo mokymui apie visuotinį pašaukimą būti Evangelijos skelbėjais.
Žodis „apaštalai“ visų pirma reiškia Jėzaus išrinktų dvylikos mokinių grupę. Kartais apaštalai vadiname kai kuriuos šventuosius ar bendrai vyskupus. Jie yra apaštalai, nes veikia Jėzaus vardu.
„Tačiau ar žinome, – klausė Pranciškus, – kad būti apaštalu gali kiekvienas krikščionis? Iš tiesų mes visi esame pašaukti būti apaštalais Bažnyčioje, kurią Tikėjimo išpažinime vadiname apaštaline Bažnyčia.“
Žodis „apaštalas“ reiškia pasiųstąjį, tai yra žmogų, kuriam buvo suteikta misija. Kitas esminis buvimo apaštalu aspektas yra pašaukimas. Taip buvo nuo pat pradžių, kai Viešpats Jėzus „pasišaukė, kuriuos pats norėjo, ir jie atėjo pas jį“ (Mk 3, 13). Taip pat šv. Paulius apie save sako: „Paulius, Dievo valia pašauktas Kristaus Jėzaus apaštalas“ (1 Kor 1, 1).
Dvylikos apaštalų patirtis bei Pauliaus liudijimas mums ir šiandien meta iššūkį. Jie kviečia mus pasitikrinti savo nuostatas, patikrinti savo pasirinkimus, sprendimus remiantis šiais keliais nepajudinamais dalykais: viskas priklauso nuo Dievo pašaukimo; Dievas mus renkasi net ir tokioms tarnystėms, kurios kartais atrodo viršijančios mūsų galimybes ar neatitinkančios mūsų lūkesčių; į pašaukimą, gautą kaip neatlyginama dovana, reikia atsakyti dosniai ir be jokių išskaičiavimų. Pašaukimas, pridūrė popiežius, suteikiamas ne tik tiems, kurie gauna Šventimų sakramentą, ne tik pašvęstiesiems asmenims, bet kiekvienam tikinčiam žmogui.
Toliau trečiadienio bendrosios audiencijos katechezėje popiežius priminė, ką Susirinkimas sako apie tikinčiųjų pasauliečių bendradarbiavimą su dvasininkais. Tikintieji pasauliečiai ir ganytojai turi bendradarbiauti ir kartu vykdyti Bažnyčiai suteikta Kristaus skelbimo ir liudijimo misiją.
Ši nuostata nėra tik strateginis prisitaikymas prie naujos visuomenės gyvenimo situacijos, bet pranoksta konkrečias aplinkybes ir išlaiko nekintamą vertę. Charizmų ir tarnysčių įvairovė Bažnyčioje neturi reikšti skirstymo į daugiau ar mažiau privilegijuotas kategorijas.
„Kas Bažnyčioje yra svarbesnis, kam suteikta daugiau orumo? Vyskupui? Kunigui? Ne! Mes visi esame krikščionys, tarnaujantys kitiems“, – sakė Pranciškus, pridurdamas, kad reikia permąstyti šiuos Bažnyčios narių orumo, svarbos, lygybės klausimus, kaip ir su jais susijusius kitus aspektus, turinčius lemiamos reikšmės evangelizacijai.
„Brangūs broliai ir seserys, nebijokime kelti šių klausimų. Bijokime tuštybės, bijokime tuščiagarbio siekimo užimti postus. Tokie klausimai gali padėti mums ištirti, kaip išgyvename savo krikšto pašaukimą, kaip mes suvokiame savo vietą apaštališkoje Bažnyčioje, kuri tarnauja kitiems.“
