Rugpjūčio viduryje Pasaulio sveikatos organizacija (PSO), kaip ir buvo tikėtasi, paskelbė, kad Beždžionių raupai yra tarptautinio masto nepaprastoji visuomenės sveikatos krizė. Tokiu būdu, problema, dėl kurios šiemet keliose Afrikos šalyse mirė maždaug tiek pat žmonių, kiek kas keturias valandas miršta nuo tuberkuliozės, užėmė svarbią vietą tarptautinių laikraščių puslapiuose. Tai tarp gyventojų sukėlė nemažai nerimo ir, kartais, įtarimų PSO adresu.
Nors nepasitenkinimas yra pagrįstas, jis dažniausiai nukreiptas ne į tą pusę. PSO sušauktas Nepaprastosios padėties komitetas turi mažai realių galių – jie tiesiog vykdo rėmėjų parašytą scenarijų. Beždžionių raupai yra reali liga, tačiau jai reikia vietinių ir proporcingų sprendimų. Perdėtos reakcija į šią virusinę infekciją yra daug didesnė problema nei pati liga, ir norint ją išspręsti, būtina tai suprasti.
Beždžionių raupus sukelia Orthopoxvirus monkeypox virusas, kuriuo, kaip manoma, paprastai užsikrečia Afrikos graužikai. Jis gana dažnai „peršoka“ į žmones ir gali plisti tarp žmonių. Žmonėms ji sukelia simptomus nuo lengvos karščiavimo ir raumenų skausmų iki sunkių padarinių ir kartais mirties. Skirtingos viruso atmainos sukelia šiek tiek skirtingus simptomus. Liga perduodama per artimą kūno kontaktą, įskaitant lytinius santykius. Prieš dvejus metus PSO paskelbė Tarptautinio masto ekstremalią visuomenės sveikatos situaciją dėl vienos ligos atmainos, kuria dažniausiai užsikrečia vyrai, turintys lytinių santykių su kitais vyrais.
Dabartiniai protrūkiai susiję ne tik su lytiniu keliu perduodamu virusu, bet ir su kitais artimais kontaktais, pavyzdžiui, namų ūkiuose. Labiausiai dėl to nukenčia vaikai, kurie patiria sunkiausias pasekmes, galbūt dėl mažesnio imuniteto, prastos mitybos ir kitų ligų poveikio.
Židinys Kongo Demokratinėje Respublikoje
Dabartinę Tarptautinio masto ekstremalią visuomenės sveikatos situaciją daugiausia paskatino Kongo Demokratinėje Respublikoje (KDR) vykstantis protrūkis, nors žinoma, kad protrūkiai vyksta ir aplinkinėse šalyse. Šiais metais KDR nuo Beždžionių raupų mirė apie 500 žmonių, iš kurių daugiau kaip 80 proc. buvo jaunesni nei 15 metų.
Per tą patį laikotarpį nuo maliarijos KDR mirė apie 70000 žmonių, daugiausia jaunesnių nei 5 metų amžiaus vaikų. Daugumą jų maliarija nusinešė dėl to, kad jie neturėjo galimybės įsigyti būtiniausių prekių, tokių kaip diagnostiniai tyrimai, antimaliariniai vaistai ir apsauginiai lovos tinkleliai. Maliarijos beveik visada galima išvengti arba ją išgydyti, jei tam skiriama pakankamai lėšų.
Per tą patį laikotarpį, kai Kongo Demokratinėje Respublikoje 500 žmonių mirė nuo Beždžionių raupų, šimtai tūkstančių žmonių ten ir aplinkinėse Afrikos šalyse mirė nuo tuberkuliozės, ŽIV/AIDS, prastos mitybos ir nesaugaus vandens. Vien nuo tuberkuliozės kasmet pasaulyje miršta apie 1,2 mln. žmonių, t. y. maždaug 1500 kartų daugiau nei šiemet nuo Beždžionių raupų.
KDR gyventojus taip pat vargina augantis nestabilumas, masiniai prievartavimai ir žudynės. Taip iš dalies yra dėl to, kad jų politiniai vadai, užuot rūpinęsi žmonėmis, verčiasi per galvą siekdami pralobti iš mineralų, reikalingų akumuliatorių gamybai eksporto. Šių akumuliatorių varomi elektromobiliai yra svarbi Europos ir Šiaurės Amerikos ekologinės darbotvarkės dalis. Būtent tokiomis sąlygomis šiuo metu gyvena Kongo Demokratinės Respublikos ir aplinkinio regiono gyventojai, kurie, be abejo, turėtų priimti pagrindinius sprendimus dėl Beždžionių raupų protrūkio.
Pramonė gamina tai, už ką jai mokama
PSO ir tarptautinė visuomenės sveikatos pramonė Beždžionių raupus mato iš visai kito kampo. Prieš keturiasdešimt metų į Beždžionių raupus būtų žiūrima platesniame ligų, skurdo ir pilietinės netvarkos kontekste. Žiniasklaida vargu ar būtų paminėjusi šią ligą, nes ji savo pranešimus grįstų realiu problemos mastu ir pateiktų nepriklausomą analizę.
Dabar atvirkščiai – tikros ir pramanytos ekstremalios situacijos sudaro pelningų galimybių visuomenės sveikatos pramonei. Per pastaruosius 20 sukurtos agentūros, tokios kaip 2017 m. Pasaulio ekonomikos forume inauguruota Pasirengimo epidemijoms inovacijų koalicija, kurios vienintelis tikslas – aptikti ir atskirti vis daugiau virusų ir jų variantų bei kurti vakcinas pandemijoms. Tam padeda neseniai priimti Tarptautinių sveikatos taisyklių pakeitimai.
Gerėjanti mityba, sanitarinės ir gyvenimo sąlygos padėjo prailginti gyvenimo trukmę Vakuose, Lotynų Amerikoje bei Azijoje. Tačiau tokios priemonės, kažkodėl nėra taikomos Beždžionių raupų, sąlyginai nedidelės regioninės sveikatos problemos sprendimui.
Vietoj to dabar turime tūkstančius visuomenės sveikatos pareigūnų, nuo PSO iki mokslinių tyrimų institutų, nevyriausybinių organizacijų ir privačių kompanijų. Jų visų pagrindinis tikslas – rasti „taikinius“ farmaciniams sprendimams, įsisavinti viešąjį finansavimą, o paskui sukurti ir parduoti vaistą.
Visa naujai parengta pandemijos darbotvarkė, sėkmingai įgyvendinta per Covid-19, yra pagrįsta šiuo požiūriu. Norint pateisinti mokamas algas, reikia aptikti protrūkius, pervertinti jų galimą poveikį ir imtis nepigiai kainuojančių ir paprastai vakcinomis pagrįstų atsakomųjų priemonių. Viso šio proceso rėmėjai – šalys, turinčios didelę farmacijos pramonę, farmacijos investuotojai ir pačios farmacijos bendrovės – per žiniasklaidą ir lobizmą užtikrina šios schemos tęstinumą.
Problemos sprendimas
Nors sergamumas Beždžionių raupais daugiausia paplitęs Afrikoje, teigiama, kad jo parariniai visuomenės sveikatai yra pasaulinio masto. Tikėtina, kad netrukus tokį verdiktą išgirsime ir apie paukščių gripą. Tai padarys armija tyrėjų, kuriems mokama už tai, kad rastų daugiau protrūkių. Nors pandemijų rizika nėra labai skirtinga nei prieš kelis dešimtmečius, egzistuoja pramonė, kuriai naudinga, kad jūs galvotumėte kitaip.
Dabartinės pastangos Vakarų šalyse įvesti sveikatos pasus judėjimui kontroliuoti yra tiesiogiai susijusios su tuo, kad PSO Beždžionių raupus paskelbė tarptautinio masto nepaprastąja visuomenės sveikatos krize. Gyvename ne tokiame pasaulyje, kokį pažinojome prieš dvidešimt metų.
KDR gyventojus ir toliau kamuos skurdas, išorės jėgos, kurioms naudingas karas, ir jo sukeliamos ligos. Jei bus pradėta masinė skiepijimo kampanija, o tai labai tikėtina, finansiniai ir žmogiškieji ištekliai bus nukreipti nuo daug didesnių grėsmių. Vietos prioritetai niekada nesutaps su tais, nuo kurių priklauso pandemijos pramonės plėtra.
Vakaruose privalome nustoti kaltinti PSO ir atkreipti dėmesį į mus supančią tikrovę. Žurnalistai skatina cenzūrą, teismai tarnauja politinėms programoms, tildomas laisvas žodis, nuo kuris priklauso demokratija. Tokią darbotvarkę atvirai propaguoja globalūs korporacijų klubai, kaip antai Pasaulio ekonomikos forumas. Jei to nepastebėsime ir neatsisakysime dalyvauti, kaltinti galėsime tik patys save. Mes balsuojame už šias vyriausybes ir sutinkame su akivaizdžiu sukčiavimu, tačiau galime to nedaryti.
Straipsnis perspausdintas leidus Brownstone institutui.
