Greitųjų COVID-19 testų, dėl kurių įsigijimo aplinkybių teisiama buvusi sveikatos apsaugos viceministrė Lina Jaruševičienė, likutis sunaikintas.
Pernai gruodį buvo sunaikinta beveik 1,5 tonos nepanaudotų greitųjų COVID-19 testų – jie buvo įsigyti pandemijos pradžioje ir liko nepanaudoti.
Nacionalinė visuomenės sveikatos priežiūros laboratorija BNS informavo, kad testus naikino Panevėžyje veikianti medicininių atliekų tvarkymo bendrovė „AV investicija“. Naikinimo procedūra buvo finansuota iš valstybės biudžeto, tam panaudotų lėšų laboratorija BNS nenurodė.
Testų galiojimas baigėsi pernai kovą-balandį ir buvo rengiami dokumentai jų naikinimui.
Mokslininkai žiniasklaidai yra sakę, kad šie testai, imant kraują iš piršto, nebūtų labai informatyvūs, kadangi neatskiria persirgimo nuo vakcinavimo.
Iš viso pandemijos pradžioje, 2020 metais, buvo nupirkta apie pusė milijono šių greitųjų testų. Dėl jų įsigijimo buvo iškeltos civilinės ir baudžiamosios bylos, kai kurios iš jų tęsiasi iki šiol.
2020 metų rugpjūtį Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba (FNTT) ikiteisminiame tyrime dėl greitųjų koronaviruso testų įsigijimo pareiškė įtarimus tuometinei sveikatos apsaugos viceministrei L. Jaruševičienei.
Tyrimas buvo atliekamas dėl galimo sukčiavimo, dokumentų klastojimo, neteisėtu būdu įgytų lėšų legalizavimo ir įtariamo piktnaudžiavimo sudarant greitųjų testų, skirtų COVID-19 virusui nustatyti, pirkimo sutartį.
Pernai L. Jaruševičienės bylą dėl galimo piktnaudžiavimu tarnybine padėtimi Generalinė prokuratūra perdavė nagrinėti Vilniaus miesto apylinkės teismui.
Kaltinamoji jau davė parodymus, piktnaudžiavimu tarnyba ir 4,1 mln. eurų žalos padarymu valstybei įsigyjant greituosius COVID-19 testus kaltinama sveikatos apsaugos eksviceministrė tvirtino, jog elgėsi teisėtai. Dabar teismas byloje rengiasi apklausti apie pusšimtį liudytojų.
Viceministrei traukiantis iš pareigų, tuometinis ministras Aurelijus Veryga tvirtino, kad siaučiant koronaviruso pandemijai sveikatos apsaugos sistema susidūrė su labai daug iššūkių, reikėjo imtis greitų ir netradicinių sprendimų.
Kaltinamajame akte rašoma, kad 2020 metais L. Jaruševičienė, būdama politinio pasitikėjimo valstybės tarnautoja, įtariama, piktnaudžiavo tarnyba, dėl to didelę žalą patyrė valstybė.
Kaltinamajame akte akcentuojama, kad žala ir galbūt neteisėti veiksmai buvo padaryti valstybėje esant ekstremaliai situacijai dėl koronaviruso pandemijos, žmonių akyse nukentėjo Sveikatos apsaugos ministerijos autoritetas ir prestižas, diskredituotas valstybės tarnautojo vardas.
Bylos duomenimis, manoma, kad L. Jaruševičienė veikė bendrovės „Profarma“ interesais.
Kaltinimuose taip pat rašoma, kad L. Jaruševičienė neteisėtai nurodė per valandą paruošti sutartį dėl testų įsigijimo iš „Profarmos“ ir avansu apmokėti 100 procentų kainos.
Tyrimas vyko dėl laboratorijos iš bendrovės „Profarma“ įsigytų daugiau nei 500 tūkst. greitųjų COVID-19 serologinių testų, už juos buvo sumokėta daugiau nei 6 mln. eurų.
Apeliacinis teismas pernai patvirtino, kad už testus valstybė permokėjo, todėl dviem bendrovėms, tarp jų ir „Profarmai“, nurodė grąžinti valstybei daugiau nei 4 mln. eurų.
