Dalinamės apaštalinio nuncijaus arkivyskupo dr. Petaro Antuno Rajičiaus homilija, sakyta Vilniaus katedroje sausio 5 d. Gedulinėse Šv. Mišiose už a. a. popiežių emeritą Benediktą XVI.
Brangūs broliai ir seserys,
Viešpaties Apsireiškimo šventės išvakarėse aukojame šias Šventąsias Mišias ir savo maldas skiriame už popiežiaus emerito Benedikto XVI – Juozapo Aloyzo Ratzingerio sielą, kuris iškeliavo praėjusį šeštadienį, gruodžio 31 d., eidamas devyniasdešimt penktuosius gyvenimo metus.
Širdingai sveikinu du vyskupus, kartu koncelebuojančius Šventąsias Mišias, vyskupą Arūną Poniškaitį ir vyskupą Darių Trijonį, taip pat visus koncelebruojančius kunigus. Ypatingai sveikinu ir jus, brangūs tikintieji, atvykusius čia, diplomatinio korpuso narius ir visus Marijos Radijo klausytojus.
Arkivyskupas Gintaras Grušas šiandien dalyvavo popiežiaus emerito laidotuvėse, o kartu su juo ir Kauno Arkivyskupas bei Vilniaus arkivyskupas emeritas Kardinolas Audrys Juozas Bačkis, kuris dalyvavo konklavoje, kai Juozapas Ratzingeris buvo išrinktas Romos vyskupu.
Savo ilgoje gyvenimo tėkmėje popiežius Benediktas septyniasdešimt vienerius metus buvo kunigas, daugiau nei keturiasdešimt penkerius metus – vyskupas, o po to, beveik aštuonerius metus – Romos vyskupas, arba kitaip sakant – popiežius. Prieš beveik dešimt metų dėl vyresnio amžiaus atsistatydino iš popiežiaus pareigų ir užbaigė savo paskutinį gyvenimo etapą tyloje ir maldoje, mažame Mater Ecclesia – Bažnyčios Motinos vienuolyne, Vatikane, kur ir mirė.
Popiežius Benediktas bus prisimenamas kaip didis pontifikas, gilaus tikėjimo Dievu žmogus, nepalaužiamai vylęsis Viešpaties pažadais, ir nuoširdžios bei nesavanaudiškos meilės Dievui, Bažnyčiai ir žmonijai vyras.
Man buvo džiaugsmas ir garbė būti vienu iš jo asistentų mano tarnystės Vatikano valstybės sekretoriate metu. Mano pareiga buvo priimti valstybių ir vyriausybių vadovus, vyskupus bei kitus garbingus asmenis, kurie atvykdavo privačiai audiencijai, ir palydėti juos į Apaštališkųjų rūmų Popiežiškąją biblioteką.
Per susitikimus su grupėmis sėdėdavau jam iš dešinės ir padėdavau protokolo darbuotojams. Kiekviename iš šių susitikimų jaučiau, jog esu šalia išties švento žmogaus. Kad galėčiau jį moderniai apibūdinti, mintyse išnyra dviejų garsių praėjusių laikų filmų pavadinimai, nes popiežius buvo: „Nuostabaus proto – A Beautiful Mind“ ir „Narsios širdies – Braveheart“.
Jis tikrai buvo įspūdingo proto, nes jo intelektiniai gebėjimai buvo ypatingi. Tai buvo produktyvus popiežius, aštuoniasdešimties knygų autorius, daugelis jų yra išverstos į įvairias kalbas, o taip pat ir daugybės straipsnių bei konferencijų teologinėmis ir filosofinėmis temomis autorius. Kai kurios jo knygos buvo tokios reikšmingos, jog yra įtrauktos į seminaristų ugdymo programas visame pasaulyje. Visuose jo raštuose atsispindi tai, jog kardinolas, o vėliau popiežius Ratzingeris turėjo unikalią dovaną aiškinti gilias tikėjimo tiesas paprasta, gražia ir suprantama kalba.
Benediktas XVI Dažnai buvo kritikuojamas ir netinkamai suprastas, tačiau visada išliko mandagus ir tvirtas savo įsitikinimuose
Be to, popiežius turėjo narsią širdį, nes sutiko būti popiežiumi du tūkstančiai penktaisiais, po Didžiojo ir šventojo popiežiaus Jono Pauliaus II, netgi kai tuo metu turėjo septyniasdešimt aštuonerius metus. Jis naudodamasis stipriais argumentais drąsiai gynė tikrą katalikišką doktriną nuo mūsų moderniųjų laikų reliatyvizmo bei sekuliarizmo erezijų.
Benediktas XVI dažnai buvo kritikuojamas ir netinkamai suprastas, tačiau visada išliko mandagus ir tvirtas savo įsitikinimuose, visada ištikimas Bažnyčiai perduotam Viešpaties Kristaus mokymui. Parodė tikrą drąsą spręsdamas skaudžius nemoralumo klausimus, kurie stipriai paveikė Bažnyčią, išlikdamas ištikimas tiesai ir savo vyskupiškam šūkiui: „Cooperatores Veritatis – Tiesos Bendradarbiai (3 Jn 8)“.
Neabejotina, jog popiežiaus Benedikto truks daugeliui Bažnyčioje ir visame pasaulyje. Už visą jo krikščioniško gyvenimo liudijimą, kunigo, dėstytojo, vyskupo, kardinolo ir popiežiaus, giedokime Dievui Tėvui dėkingumo himnus, jog Bažnyčiai davė tokį popiežių kaip jis. Nes kiekvienoje savo homilijoje, pranešime ar mokyme jis stiprino brolių ir seserų tikėjimą Jėzaus Kristaus dievyste. Kaip popiežius Pranciškus sakė apie jį: širdyje jaučiame didelį dėkingumą Dievui, kad jį padovanojo Bažnyčiai ir pasauliui… ir vienykimės dėkinga širdimi ir viena siela dėkodami Dievui už šią ištikimo Evangelijos tarno dovaną“.
Iš tikėjimo žinome, jog amžinasis gyvenimas laukia tų, kurie lieka ištikimi Dievui iki pabaigos. Tikrai tikiu, jog mūsų mylimas popiežius Benediktas jau dalyvauja dangaus džiaugsme su Viešpačiu Kristumi, savo Švenčiausiąja Motina, šventaisiais, savo šeimos nariais ir visais Dievo išrinktaisiais. Tegul ilsisi ramybėje ir užtaria Bažnyčią! Dabar melskimės, jog netrukus jis būtų kanonizuotas ir paskelbtas Bažnyčios Mokytoju ir tebus jis visada su meile prisimenamas kaip Benediktas Didysis – tas, kuris buvo atėjęs Viešpaties vardu!
