Gvatemaloje penktadienį, balandžio 23-ąją, palaimintaisiais paskelbta dešimt vadinamojo tyliojo genodico aukų. Apeigoms Santa Krus del Kičė miesto katedroje vadovavo apaštališkasis nuncijus Nikaragvoje arkivyskupas Francisco Montecillo Padilla, popiežiaus Pranciškaus įgaliotas perskaityti skelbimo palaimintaisiais dekretą.
Gvatemalos vyskupai beatifikacijos proga pastoraciniame laiške rašo, kad Gvatemalos žemė yra palaistyta daugelio kankinių – ištikimų Dievo ir jo evangelijos liudytojų – krauju. Pristatydami dešimt palaimintųjų, ganytojai patikino, jog jie pelnė kankinio vainiką XX amžiaus pabaigoje vien dėl įsipareigojimo iš meilės Dievui ir vargingiausiems broliams kurti Gvatemalos bendruomenę ir visuomenę pagal Karalystės vertybes.
Dešimties Gvatemalos Bažnyčios tikinčiųjų kankinystė pripažinta 2020 metų sausio 23 dieną. Tarp naujųjų palaimintųjų yra trys dvasininkai ispanai, Švč. Jėzaus Širdies misionierių kongregacijos vienuoliai, ir septyni pasauliečiai gvatemaliečiai, tarp jų vienas jaunas katechetas, dar nepilnametis. Jie buvo nužudyti iš neapykantos tikėjimui Gvatemalos pilietinio karo metu vykusių Bažnyčios persekiojimų kontekste, laikotarpyje nuo 1980 iki 1991 metų.
Misionierius iš Barselonos t. Jose Maria Gran Cirrera 1975 metais įsikūrė Gvatemaloje, dirbo Santa Kruso del Kičė Švč. Kryžiaus katedroje, vėliau Čahulo Šv. Kasparo parapijoje, vykdė sielovadą vargstantiems čiabuviams indėnams, prieš kuriuos atsigręžė karinė chunta, pradėjusi tylųjį genocidą. Pirmuoju naujųjų palaimintųjų sąraše minimas kun. J. M. Gran buvo nužudytas 1980 metų birželio 4 dieną. Jam buvo 35 metai.
Tą pačią dieną su kunigu J. M. Granu nužudytas Čahulo parapijos zakristijonas pasaulietis Domingo del Barrio Batz, gvatemalietis, vedęs vyras, veiklus Katalikų akcijos narys. Jam buvo 29 metai.
Kiti du ispanai kunigai, Gvatemalos ir Švč. Jėzaus Širdies misionierių kongregacijos nariai, t. Faustino Villanueva ir t. Juan Alonso Fernandez į Gvatemalą pasiųsti kitais keliais. Palaimintasis t. Faustino, kongregacijos novicijų vadovas, 1959 m. atvyko į Santa Krusą, tarnavo įvairiose parapijose, nužudytas 1980 liepos 10 d. Jam buvo 49 metai. Palaimintasis t. Juan Alonso pasiųstas į Gvatemalą 1960 m., paskui išvyko į Indonezijos misijas, sugrįžęs įkūrė Lancetillo Marijos Karalienės bažnyčią, nužudytas 1981 metų vasario 15 d. Jam buvo 47 metai.
Kiti palaimintieji ir kankiniai buvo pasauliečiai: 45 metų Tomas Ramirez Caba, vedęs vyras, nužudytas 1980 m. rugsėjo 6 d. Čahulo Šv. Kasparo parapijoje; 45 metų Reyes, vedęs vyras, gimtosios Macalajau parapijos veikėjas, joje nužudytas 1980 m. lapkričio 21 d.; Rosalio Benito, katechetas, jo amžius ir kilmė nežinomi, nužudytas la Puertoje 1980 m. liepos 22 d., Nicolas Castro, katechetas, ministrantas, nužudytas Los Plantanos 1980 rugsėjo 29 d., 50 metų vedęs vyras Miguel Tiu Imul, Katalikų akcijos pirmininkas ir katechetas, nužudytas Parraxtut 1991 metų spalio 31 d., ir dvylikmetis Juan Barrera Mendez, Katalikų akcijos narys, gimęs 1967 m. ir nužudytas 1980 m.
Šventųjų Skelbimo kongregacija, skelbdama naujųjų palaimintųjų biografijas, pažymi, kad nuo 1954 iki 1996 m. Gvatemalos vidaus konflikte tarp karinės chuntos ir kairiųjų grupių žuvo apie 200 000 žmonių, sunaikinta apie 400 kaimų. Nuo 1980 metų prasidėjo sistemingas Bažnyčios narių, laikytų valstybės priešais, persekiojimas. Katalikai persekioti todėl, kad pagal Bažnyčios socialinį mokymą, vyskupų suvažiavimų Medeline 1968 m. ir Puebloje 1979 m. gaires stojo ginti vargstančiųjų orumo ir teisių.
Garsas apie dešimties Dievo tarnų kankinystę visuomet buvo gyvas vietos katalikų bendruomenėje. Šiandien, kankinius paskelbus palaimintaisiais, jų kankinystės garsas pasklido po visą pasaulį.
