Ispanijoje gyvenantis dvasininkas Bladimiras Navarro (Bladimiras Navaro) sako, kad Kubos gyventojams šiuo metu labai sunku, o didžiausias jų skurdas yra laisvės trūkumas. Duodamas interviu popiežiškajam fondui „Pagalba kenčiančiai Bažnyčiai” (angl. „Aid to the Church in Need”) jis taip pat pažymėjo, kad Bažnyčia yra vilties prieglobstis kubiečiams, leidžiantis užmegzti ryšį su Viešpačiu ir išsigydyti marksistinės ideologijos žaizdas.
Kalėjime – daug jaunų žmonių
Kalbėdamas praėjus metams po istorinių 2021 m. liepos 11 d. protestų, kunigas pažymėjo, kad situacija saloje po demonstracijų pablogėjo, po jų apie Kubą buvo nustota kalbėti.
Kunigas B. Navarro dalinosi, kad „Kubos komunistinė diktatūra bijo prarasti valdžią. Valdantieji priėmė naujus įstatymus, kad įtvirtintų savo marksistinę ideologiją”.
Dvasininkas pasakojo, kad po 2021 m. demonstracijų į kalėjimą buvo pasiųsta daug jaunų žmonių, daugeliui jų skirtos labai ilgos kalėjimo bausmės – daugiau nei 10 metų, o kai kuriems, net ir nepilnamečiams – 17 metų, pasakojo jis. Jaunimas tik prašo: „Mes norime laisvės, norime gyventi, nenorime egzistuoti”.
Kunigas B. Navarro atskleidžia, kad režimo agentai „persekioja visus, kurie socialiniuose tinkluose skelbia nuotraukas ar ką nors prieš komunizmą. Grasinama kiekvienam, kuris papasakoja apie kasdienį savo gyvenimą šalyje. „Todėl daug žmonių nusprendė išvykti; emigracija labai išaugo”, – sakė jis.
Žmonės pavargo nuo priespaudos
„Žmonės pavargo kelti balsą ir už tai būti sodinamiems į kalėjimą. Vis dar yra daugiau nei 900 kalinių vien už tai, kad 2021 m. liepos 11 d. taikiai demonstravo, nieko nepuolė, tik taikiai žygiavo”, – sakė dvasininkas.
B. Navarro taip pat sakė, kad kubiečiai turi „poreikį būti laisvi ir nori, kad būtų gerbiamas jų orumas. Žmogiškoji, antropologinė žala, kurią patiria Kubos žmonės, yra milžiniška”.
„Kodėl turi būti laikomas šiukšle, kirminu, priešu, jei galvoji kitaip nei Kubos komunistinis režimas? Visko esmė yra žmogiškoji žala, kurią per 60 metų Kuboje padarė marksistinė ideologija”, – tęsė jis.
„Marksizmas eina prieš šeimą, jis kėsinasi sunaikinti žmogaus laisvę ir orumą. Jis yra kančia, ir blogiausia, kas vyksta su kubiečiais”, – pabrėžį kunigas.
Ekonominė padėtis Kuboje
Kunigas pasakojo, kad Kuboje „infliacija nepaprastai išaugo. Kubiečiai labai apsidžiaugė, kai buvo paskelbta, kad didės atlyginimai. Tačiau dabar labai pabrango patys būtiniausi dalykai, negalima nusipirkti pieno, nėra vaistų”.
„Matome, kad visoje šalyje griūva daugybė namų, o Havanoje statomi nauji viešbučiai. Jei pakelsi balsą ir pasakysi tiesą, tave persekios, šmeiš. Padažnėjo įkalinimo bausmių skaičius”, – pažymėjo jis.
Badaujantys žmonės, vaistų trūkumas
Kunigas be kita ko teigė, kad „Kubos žmonės badauja – jiems labai trūksta maisto. Labai liūdna matyti, kaip seni žmonės gatvėse pardavinėja savo daiktus, kad gautų minimumą ir galėtų nusipirkti ką nors valgyti. Arba matyti ilgas eiles prie parduotuvių.”
„Be ekonominio vargo, patiriame baimės, emigracijos, vertybių trūkumo vargą. Kita opi problema – vaistų trūkumas; negalima gauti paracetamolio ar ibuprofeno, žinoma, ir antibiotikų”, – pridūrė jis.
Viltis – Bažnyčia
Atsižvelgdamas į situaciją, kunigas paaiškino, kad Katalikų Bažnyčios darbas šiuo Kubai sunkiu metu yra „lydėti žmonių kančias”.
„Kaip Mozė, išvedęs tautą iš vergijos, lydėjo Izraelio tautą – yra daug žmonių, vienuolių, kunigų, vyskupų ir atsidavusių pasauliečių, kurie lydi tuos, kurie labiausiai kenčia. Jiems teikiamas padrąsinimas ir viltis tokiu šaliai liūdnu metu”, – pasakojo Ispanijoje gyvenantis kunigas.
Bažnyčios pagalba žmonėms nėra vien materialinė. Labai svarbi dvasinė pagalba – tiesiog būti šalia kenčiančių.
